Viena iš medžioklės populiacijų palaikymo sąlygų ir medžiotojų užduočių yra įvairių ligų plitimo kontrolė. Tai tinka ir kalbant apie afrikinį kiaulių marą (AKM), ir pasiutligę, ir visas kitas infekcines, virusines ir parazitines ligas. Teigiamas medžioklės visoje Lietuvos teritorijoje poveikis kovoje su AKM tapo akivaizdus praėjus keleriems metams po pirmo užfiksuoto ligos atvejo.
Visiškai taip pat aktyvus lapių populiacijos mažinimas paveiktų niežų plitimo situaciją. Kol nėra valstybinės programos, skatinančios smulkiųjų plėšrūnų populiacijų mažinimą, kiekvienas medžiotojas medžioklės poveikį lapių populiacijai ir niežų plitimui gali patikrinti savo klubo plotuose ar padėdamas kokiam ūkininkui, kurio ūkį atakuoja lapė.
Pastebėjimas
Vieta
Tris sezonus konkrečioje Latvijos vietoje žiemą medžiojamos lapės. Šalia šios vietovės yra didelis ežeras su plačia, nendrėmis apaugusia teritorija ir nedidelė gyvenvietė, kur daugelis ūkių laiko triušių ir naminių paukščių. Poroje ūkių auginama mėsinės veislės karvių ir avių.
Medžioklės būdas
Konkrečioje vietoje medžiojama tik tykant su jauku, naudojant naktinį taikiklį (Latvijoje tai nedraudžiama) ir kartais – vilbynes. Jaukui naudojamos galvijų liekanos ar gaišenos. Tokio jauko lapės negali pajudinti, o paukščiai negali sulesti per porą dienų. Medžiojama žiemą, kai jaukas išlieka pakankamai ilgai, kad visos apylinkės lapės galėtų jį surasti. Be to, žiemą lapių medžioklė naudingiausia, nes kailį, jeigu šis yra sveikas ir gražus, galima rauginti ir paskui panaudoti.
Medžioklės sėkmė
Pirmaisiais metais per septynias dienas minėtoje vietoje buvo sumedžiotos 23 lapės. Iš jų kailiams rauginti tiko tik aštuonios, nes visos kitos buvo niežuotos. Du vakarus sumedžiota po penkias lapes ir dar du vakarus – po tris-keturias.
Antraisiais metais per penkias dienas sumedžiotos aštuonios lapės, panaudotos penkios.
Tretieji metai dar nesibaigė, bet sausio pradžioje per penkias medžioklės dienas sumedžiota 12 lapių. Visos su gražiu, storu ir sveiku kailiu. Jokių požymių, kad būtų persirgta ar sergama niežais!
Tiksliai nustatyti lapių skaičiaus pokyčio neįmanoma, nes konkreti buveinė yra itin palanki, palyginti nedidelėje teritorijoje yra susitelkusi didelė populiacija, tačiau medžioklė akivaizdžiai teigiamai paveikė lapių sveikatą ir kailio kokybę. Per trejus metus lapių sveikata stipriai pagerėjo. Pirmaisiais metais iš visų sumedžiotų lapių sveikų buvo tik 34 proc. Antraisiais metais 60 proc. lapių buvo sveikos, o trečiaisiais – jau beveik 100 proc. Teigti visiškai užtikrintai negalime, nes tai nėra mokslinis tyrimas griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, tačiau poveikis akivaizdus.
Daugiau maisto daugiau lapiukų?
Lapių kaip ir visų kitų gyvų būtybių gyvavimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas svarbiausių, be abejonės, yra maisto prieinamumas, kiekis ir kokybė. Kuo geresnis maistas, tuo sveikesni suaugę rūšies atstovai, tuo sėkmingiau jie dauginasi ir išgyvena daugiau palikuonių. Arti įvairių fermų, žemės ūkio ar maisto gamybos įmonių ir kaimų lapės dauginasi labai greitai. Jeigu prieinama daug maisto, jeigu yra galimybė misti sąvartynuose, reguliariai patekti į vištides ir kitų mažų ūkinių gyvūnų laikymo vietas ar kokias nors šiukšlių sandėliavimo vietas, lapės ir kiti smulkieji plėšrūnai bei graužikai kaskart gali atsivesti daugiau palikuonių ir daugiau jų išgyvena, o kitais metais irgi pratęsia giminę. Kai susidaro toks perteklius, greitai plinta ligos.
Izcelt – Ir lapinai, ir lapės lytinę brandą pasiekia 10–11 mėnesių amžiaus. Iš esmės jau pirmąją savo žiemą jos pasirengusios poruotis.
Skandinavų mokslininkai tyrinėjo maisto kiekio ir prieinamumo poveikį arktinių lapių reprodukcijos sėkmei. Tyrime analizuotas 422 arktinių lapių porų elgesys poravimosi sezonu. 361 jų pora žiemą buvo papildomai šeriama. Taip pat išanalizuoti duomenys apie 203 jauniklių vadas, iš kurių maždaug pusei užtikrinta papildoma maisto bazė žiemą.
Papildomo maisto negavusios patelės daugiau palikuonių atsivesdavo smulkiųjų graužikų populiacijų didėjimo laikotarpiais, t. y. vados būdavo didesnės tada, kai natūralaus maisto būdavo daugiau. Pagal mokslininkų apibendrintus duomenis, patelių, kurios žiemą negaudavo papildomo maisto, vadą vidutiniškai sudarydavo 6,38 jauniklio gausėjant graužikų populiacijai, 7,11 maksimalioje fazėje ir 3,84 jauniklio – graužikų populiacijos mažėjimo periodu. Na, o papildomai šeriamų patelių vadas sudarė atitinkamai 7,95, 10,61 ir 7,86 lapiuko. Taigi maitinimas stipriai paveikė lapiukų skaičių vadoje, bet nepanaikino smulkiųjų graužikų populiacijos kaitos įtakos arktinių lapių reprodukcijos sėkmei.
Nereikia nė sakyti, kad maisto prieinamumas turi poveikį ir išgyvenimo galimybėms – kuo daugiau maisto, tuo daugiau lapiukų išgyvena. Aišku, yra ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, tankiose populiacijose greitai plinta įvairios ligos.
Kuo tankesnė populiacija, tuo baisesnė mirtis
Nelaisvėje lapės gyvenimo trukmė yra tokia pati kaip šuns – 10–14 metų. Laisvėje jos gyvena gerokai trumpiau – 2–6 metus. Tik labai retais atvejais lapė gali išgyventi ilgiau.
Natūralūs lapių priešai yra vilkai, šakalai ir stambieji plėšrieji paukščiai, rečiau – erniai (kur jų yra), taip pat kiaunės, audinės, barsukai ir kiti smulkieji plėšrūnai ir maisto konkurentai, galintys papjauti lapės jauniklius. Miestuose ir gyvenvietėse tai yra šunys, automobiliai (tai jau antropogeninis priešas) ir patys žmonės. Be šių veiksnių lapės kenčia nuo įvairių ligų. Nuo tada, kai pasiutligės Lietuvoje nebėra, reikšminga mirties priežastimi tapo niežai.
Niežai
Tai yra ektoparazitinė liga, kuri pasireiškia kaip niežulys, aiškūs ir vis progresuojantys odos pažeidimai bei plikimas. Sunkiai sergantis gyvūnas gali netekti visos vilnos. Jis nuolat kasosi, kenčia nuo streso, bado ir gamtos sąlygų poveikio. Toks gyvūnas dažniausiai žūva nuo antrinės infekcijos, kuri į organizmą patenka per žaizdas ant nukasytos odos. Mirtis gali būti labai kankinama, nes tuo pat metu gyvūnas gali kęsti kelias bakterines ir grybelines infekcijas. Niežuotos lapės dažniau nei sveikos žūva keliuose. Dėl nuolatinio niežulio jos ne tokios dėmesingos aplinkai, o veikiant kitoms infekcijoms kenčia nuo uždegimų, pakilusios temperatūros, vidaus organų veiklos sutrikimų, dėl to sutrinka koordinacija ir reakcija.
Aplinkos ministerijos duomenys apie sumedžiotus gyvūnus rodo gerokai svyruojančias lapių sumedžiojimo apimtis
Niežus gali sukelti įvairių rūšių ir genčių erkės. Šie nedideli parazitai gerai įžiūrimi tik per mikroskopą. Beveik kiekvienai žinduolių rūšiai, įskaitant ir žmones, evoliucija sukūrė po niežinę erkės rūšį, galinčią daugintis tik tarpininkaujant tikslinei rūšiai. Šeimininko oda niežinėms erkėms yra ir namai, ir valgykla, ir vaikų kambarys. Odą pažeidžia patelės, joje rausiančios vingiuotus tunelius ir dedančios kiaušinėlius. Iš jų išsirita šešiakojės lervos. Po įvairių fazių ir dauginimosi užauga aštuonkojės, apvaisintos erkių patelės. Vienintelė patinėlių užduotis šiame procese – apvaisinti pateles, tai atlikę jie nugaišta.
Niežai kaip pasiutligės pakaitalas gamtoje
Niežus galima palyginti su pasiutlige, nes šios dvi ligos yra natūralaus smulkiųjų plėšrūnų ir įvairių kitų rūšių gyvūnų skaičiaus kontrolės mechanizmo dalis. Pasiutligė yra daug pavojingesnė jos nešiotojams. Tai 100 proc. mirtina liga ir nuo jos gelbsti tik vakcinos. Laimė, naudojant oralinę vakciną pasiutligė mūsų šalyje visiškai pašalinta. Nuo tada, kai Lietuva pateko į šalių be pasiutligės sąrašą, panašiai kaip ir kitose tokiose šalyse, pas mus gerokai padaugėjo niežais segančių gyvūnų. Be to, infekcija apima ne tik lapes, mangutus ir kitus smulkiuosius plėšrūnus – niežų atvejų nustatyta vilkams, lūšims, šernams ir net elniniams.
Lapių gyvena visur
Lapių rūšis labai plastiška. Greitai prisitaikydamos prie sąlygų, jos gali gyventi ir mieste, ir miške, ir šalia žvejų kaimelio ar kiaušinių fermos. Rudosios lapės arealas labai platus: jos gyvena beveik visoje Eurazijoje, neskaitant tolimosios Šiaurės ir Indijos pietų, taip pat didžiojoje dalyje Šiaurės Amerikos. Lapės introdukuotos ir Australijoje.
Sumedžiotų lapių skaičius
Šie pokyčiai gali turėti kelias priežastis – nuo graužikų populiacijos būklės ir kaitos iki ekonominės situacijos, privertusios medžiotojus daugiau dėmesio skirti elninių medžioklei ir mėsos apdorojimui, smulkiųjų plėšrūnų populiacijas paliekant nuošalyje.
Kiek tiksliai lapių yra Lietuvoje, nežinoma, nes atliekant gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege skaičiuoti šių plėšrūnų nenumatyta. Galbūt labai apytikriai galima spręsti pagal kaimynų duomenis.
Latvijoje, kur gyvenimo sąlygos, aplinka ir buveinės panašios, per metus sumedžiojama nuo 7,5 iki 12 tūkst. lapių, o vertinamas populiacijos dydis – 28–32 tūkst. individų. Vadinasi, per metus sumedžiojama apie 30 proc. lapių.
2007 m. žurnale Veterinarija ir zootechnika. T. 38 (60) numeryje publikuotame Dainiaus Zieniaus straipsnyje Lietuvos laukinių gyvūnų pasiutligė: prevencijos priemonių efektyvumo kriterijai rašoma: „Lapių populiacijos koncentracija ploto vienete (priimta 1 kv. km) gali keistis kasmet ir metų bėgyje, tačiau su statistinėmis programomis ir modeliais galima nustatyti vidutinį individų skaičių ir jų gyvenamojo arealo dydį. Pavyzdžiui, daugelį POV programų buvo naudojamas statistinis jaukų vidurkis ploto vienete – 15 jaukų / kv. km, įvertinant vidutinį statistinį lapių koncentracijos vidurkį ploto vienete (1 lapė kv. km), t. y. jaukų skaičius turi būti 10–15 kartų didesnis už vidutinį lapių skaičių 1 kv. km ploto vienete (Linhart, 1993). Lietuvoje statistinis lapių koncentracijos ploto vienete vidurkis skirtinguose regionuose yra 0,65–2,4 lapės kv. km (subjektyvūs duomenys, atsižvelgiant į medžioklės statistiką).“
Lietuvoje labai dažnai lapių užfiksuojama ne tik vienkiemiuose ir kaimuose, bet ir miestuose. Žmonės neretai nerimauja dėl šių sumanių plėšrūnų veiklos ir daromos žalos, bet mokslininkai primena, kad tai nėra susiję su populiacijos dydžiu.
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos vyresnioji darbuotoja dr. Laima Baltrūnaitė straipsnyje Delfi.lt teigė, kad populiacijos būklė lapių viešnagėms sodybose įtakos neturi. Vis dėlto, pasak jos, šių plėšrūnų miškuose gali būti pagausėję. „Dabar galbūt populiacija pagausėjusi, bet aš tikrai nesiečiau to su jų lankymusi žmogaus sodyboje. Jų ėjimas ten, kur gyvena žmonės, jau yra gana senas dalykas. Kada jaunikliai migruodami ieško sau gyvenamosios vietos, taigi jos klajoja, tyrinėja aplinką. Tokiu atveju tikrai gali ieškoti sau naujos teritorijos ir aplankyti sodybas“, – aiškina žinduolių specialistė.
Labai svarbu skirti daugiau dėmesio lapių medžioklei būtent netoli nedidelių gyvenviečių, ūkių ir vienkiemių, apriboti šių plėšrūnų skaičių. Ir būtent medžiotojų užduotis – stengtis palaikyti optimalų lapių ir kitų smulkiųjų plėšrūnų populiacijų lygį, kovoti su pavojingų ligų plitimu ir stengtis sumažinti dėl gyvūnų kylančių eismo įvykių.
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
