Seimas svarstys Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma švelninti reikalavimus medžioklės plotams tais atvejais, kai jie sumažėja įgyvendinant krašto apsaugos, susisiekimo, energetikos ar kitus valstybinės svarbos projektus. Šį pasiūlymą pateikė Demokratų frakcijos Vardan Lietuvos narys Kęstutis Mažeika, siekdamas užtikrinti, kad tokiose situacijose būtų atsižvelgta ir į medžiotojų interesus.
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą medžioklės plotų vienetas turi būti ne mažesnis nei 1000 hektarų. Tačiau siūloma numatyti išimtį tais atvejais, kai plotas sumažėja ne dėl medžiotojų veiklos, o dėl Vyriausybės ar Seimo priimtų sprendimų. Tokiais atvejais būtų leidžiama išlaikyti teisę medžioti ir mažesniuose nei 1000 hektarų plotuose.
Kaip pristatydamas projektą Seime pažymėjo K. Mažeika, tai ypač aktualu, kai plečiami kariniai poligonai, steigiamas ar plečiamas saugomų teritorijų tinklas ar įgyvendinami dideli infrastruktūros projektai. Dėl tokių sprendimų jau egzistuojantys medžioklės plotų vienetai gali sumažėti iki mažesnių nei įstatyme nustatyta riba, o tai šiuo metu riboja galimybę tęsti veiklą.
Pasak iniciatoriaus, ši pataisa nenumato naujų medžioklės plotų vienetų formavimo. Kalbama tik apie esamų teritorijų išlaikymą ir galimybę tęsti medžioklę jose, nepaisant sumažėjusio ploto. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad miestų plėtra ir infrastruktūros vystymas, ypač aplink urbanizuotas teritorijas, daro vis didesnį spaudimą medžioklės plotams ir kelia grėsmę jų išlikimui.
Diskusijoje dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius pabrėžė, kad tai nėra nauja problema. Su ja jau susidurta plečiant Pabradės Generolo Silvestro Žukausko poligoną, įgyvendinant Via Baltica ir Rail Baltica projektus bei plečiant kai kuriuos draustinius. Jo teigimu, į tokias situacijas būtina reaguoti, nes nors tokių atvejų nėra daug, jie yra reikšmingi konkrečioms medžiotojų bendruomenėms.
Taip pat atkreiptas dėmesys į praktinius aspektus. Kai kuriose teritorijose, ypač priemiesčiuose, smulkūs plėšrūnai, tokie kaip lapės, sėkmingai prisitaiko prie žmogaus aplinkos ir gali kelti problemų tiek gyventojams, tiek eismo saugumui. Todėl medžioklės galimybių ribojimas tokiose vietovėse gali turėti ir neigiamų pasekmių.
Kaip jau skelbta, šią savaitę Seimas pritarė naujo Kapčiamiesčio poligono steigimui, o tai dar labiau aktualizuoja šį klausimą. Pasak A. Pociaus, tokiais atvejais būtina ieškoti sprendimų, kurie leistų suderinti valstybės interesus su medžiotojų veikla.
K. Mažeikos duomenimis, Lietuvoje yra apie 960 medžioklės plotų vienetų, ir nemaža jų dalis yra artima minimaliam 1000 hektarų dydžiui. Todėl net ir nedideli teritorijų pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį jų statusui.
Po pateikimo įstatymo pataisas palaikė 80 Seimo narių, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 10. Toliau projektą svarstys Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetai, taip pat jį vertins Vyriausybė. Į plenarinę salę projektas turėtų grįžti birželio 16 dieną.
Šiuo metu įstatyme jau yra numatytos tam tikros išimtys, leidžiančios formuoti mažesnius nei 1000 hektarų medžioklės plotų vienetus, tačiau jos taikomos tik mokslo, mokymo ar žuvininkystės tikslams. Siūloma šį sąrašą papildyti ir tais atvejais, kai plotai sumažėja dėl valstybės sprendimų.
Jei Seimas pritartų šioms pataisoms, naujos nuostatos galėtų įsigalioti nuo liepos 1 dienos.
Grėsmės Kuršių nerijai, ką reikia žinoti apie stirnų jauniklius ir ką neša lapė. Miško naujienos #25
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Jau dabar! Naujas žurnalo Medžioklinis šuo!
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
