Po savaitgalį Telšiuose vykusios medžiotojų šventės, kur lankytojams buvo siūlomi nemokami žvėrienos patiekalai, skambėjo muzika, vyko įvairios viktorinos, buvo galima įsigyti namudininkų gaminių, medžioklės įrangos, peilių, alaus ir kitų prekių, vienas renginio lankytojas nusprendė savo įspūdžiais pasidalyti su žiniasklaida.
Didžiausią rezonansą, kaip ir buvo galima numanyti, sukėlė akcijos Vaikai gamtoje edukacinė pamoka, kurios metu Telšių vaikams medžiotojai demonstravo, kaip apdorojamas sumedžiotas stirninas, kaip išpjaustoma ir maistui paruošiama žvėriena. Vaikai galėjo patys dalyvauti procese, o, pasak akcijos aktyvistės Ramutės Juknytės, dauguma jų į edukaciją įsitraukė su dideliu susidomėjimu.
Renginio pabaigoje iš sumaltos žvėrienos vaikai galėjo patys pasigaminti mėsainį.
Siuolaikinė medžiotojų šventė. Vaikai, miestelėnai ir medžiotojai Žemaitijos miškų aide Telšiuose
„Turėjome apie 200 vaikų ir jiems labai patiko. Jie su tikru tyrinėtojų smalsumu dalyvavo edukacijoje, uždavinėjo klausimus, domėjosi ir aktyviai įsitraukė. Taip pat dalyvavo kitose medžiotojų parengtose viktorinose ir atrakcijose“, po renginio sakė ji.
Asmeniniai straipsnio autorės stebėjimai rodo, kad vaikai nuolat klausinėjo, padėjo medžiotojui, kuris vedė edukaciją, tyrinėjo gyvūno kūno sandarą ir procesą stebėjo būtent taip, kaip žmogui būdinga nuo seniausių laikų – per smalsumą ir norą pažinti pasaulį.
Tačiau vienam renginio lankytojui ši edukacija sukėlė visiškai kitokias emocijas. Pasipiktinęs vyras kreipėsi į portalą Lrytas, teigdamas, kad viešai demonstruota išdarinėta stirna buvo šokiruojantis reginys miesto šventėje.
„Klausimas: ar gali taip elgtis medžiotojai – viešoje vietoje demonstruoti tokius baisius dalykus, kai aplinkui vaikšto vaikai ir paaugliai? Tokie vaizdai šokiruoja vykusioje Telšių miesto šventėje. Esam pašiurpę, tokio dalyko nesu matęs. Vaikai vaikšto, mato, ką galima daryti su bet kokiu gyvūnu. Tai medžiotojų etikos trūkumas“, portalo publikacijoje cituojamas skaitytojas.
Diskusijos persikėlė ir į socialinius tinklus. Vieni komentatoriai piktinosi, kad tokia edukacija vyksta miesto šventėje, kiti priešingai – tvirtino, jog vaikams nereikia slėpti realybės ir jie turi žinoti, iš kur atsiranda maistas.
Į kilusias diskusijas sureagavo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Organizacijos atstovai pabrėžė, kad edukacijos metu nebuvo siekiama šokiruoti ar skatinti žiaurumą.
LMŽD komentare žiniasklaidai teigiama, kad vaikai dalyvavo kruopščiai parengtame ir pedagogiškai valdomame procese, kurio metu mokėsi apie laukinio gyvūno kelią iki maisto produkto, tvarų gamtos išteklių naudojimą ir atsakomybę gamtai.
„Mes tikime, kad pagarba gamtai ir gyvūnams prasideda nuo tiesos ir visiško suvokimo apie tai, ką valgome. Slėpti realybę nuo vaikų yra žalinga, o mokyti juos vertinti maistą per pažinimą – būtina“, komentare nurodė LMŽD.
Organizacijos atstovai taip pat pabrėžė, kad šiuolaikiniai vaikai vis labiau tolsta nuo realių gamtos procesų, o ekologijos ir maisto kilmės pažinimas negali apsiriboti vien vadovėliais ar socialinių tinklų turiniu.
Pasak LMŽD, praktinė patirtis gamtoje ugdo atsakomybę, skatina suprasti gyvybės ciklą ir formuoja pagarbų santykį su aplinka.
Draugija taip pat pažymėjo, kad renginio dalyvių reakcijos iš tiesų buvo pozityvios, o edukacija sulaukė didelio vaikų susidomėjimo.
Tokios edukacijos Europoje nėra naujiena
Diskusijos apie tai, ar vaikams galima rodyti, kaip apdorojamas sumedžiotas gyvūnas, daugelyje Europos šalių vyksta jau seniai. Tačiau Skandinavijos valstybėse, Vokietijoje ar Austrijoje tokio pobūdžio gamtos pažinimo edukacijos dažnai laikomos visiškai normaliu aplinkosauginio ir praktinio ugdymo elementu.
Pavyzdžiui, Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje vaikai nuo mažens supažindinami su žvejyba, medžiokle, gyvūnų anatomija, maisto kilme ir laukinės gamtos ciklais. Daugelyje regionų mokyklos organizuoja išvykas į ūkius, skerdyklas, žuvų apdorojimo vietas arba bendradarbiauja su medžiotojų organizacijomis. Kai kuriose šiaurės bendruomenėse vaikai praktiškai dalyvauja ruošiant laimikį maistui dar pradinėse klasėse.
Tokio ugdymo tikslas nėra šokiruoti. Priešingai, pagrindinė idėja yra parodyti ryšį tarp žmogaus, gamtos ir maisto. Skandinavijos pedagogikoje pabrėžiama, kad vaikas turi suprasti, jog mėsa neatsiranda prekybos centro lentynoje. Už kiekvieno maisto produkto slypi gyvas organizmas, atsakomybė, gamtos ištekliai ir žmogaus sprendimai.
Švedijoje ir Suomijoje plačiai taikoma vadinamoji lauko pedagogika, kai vaikai mokosi ne tik klasėje, bet ir tiesioginiame kontakte su aplinka. Tokiose pamokose daug dėmesio skiriama gyvūno anatomijai, pagarbai gyvybei, tvariam vartojimui bei atsakingam santykiui su gamta.
Danijoje ir Norvegijoje dalis mokyklų taip pat organizuoja maisto kilmės pažinimo programas, kuriose vaikai mokomi doroti žuvį, suprasti medžioklės reguliavimo principus arba stebi laukinių gyvūnų apdorojimo procesus. Specialistų vertinimu, tokios praktinės veiklos mažina vartotojišką požiūrį į maistą ir padeda vaikams suvokti tikrąją gyvybės vertę.
Ne mažiau svarbus ir emocinis aspektas. Vakarų Europos lauko pedagogikos specialistai jau ne vienerius metus kalba apie vadinamąjį gamtos atotrūkį, kai vaikai auga beveik neturėdami tiesioginio ryšio su natūraliais procesais. Dėl to daugėja baimių, iškreipto gamtos suvokimo ir romantizuoto požiūrio į laukinį pasaulį.
Todėl daugelyje Europos šalių manoma, kad vaikui daug sveikiau kontroliuojamoje, ramioje ir pedagogiškai prižiūrimoje aplinkoje parodyti realų gyvybės ciklą, nei palikti šias temas socialinių tinklų sensacijoms ar smurtiniam interneto turiniui.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
<
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
