Medžiotojų bendruomenėje gerai žinomas Seimo narys Linas Jonauskas pasiūlė visiškai uždrausti gyvūnams gaudyti skirtus galūnes suspaudžiančius spąstus ir kilpas. Jo teigimu, tokie įrankiai Lietuvoje vis dar prieinami, nors medžioklės praktikoje jau seniai nebenaudojami ir neatitinka nei etikos, nei humaniško elgesio su gyvūnais principų. Neatmetama, kad jie vis dar pasitaiko tarp su medžiokle nesusijusių asmenų, siekiančių apsaugoti savo ūkį ar naminius gyvūnus.
Svarbu pabrėžti, kad kilpos ir galūninai spastai yra brakonierių, o ne medžiotojų įrankis. Pastaraisiais metais ne kartą fiksuoti atvejai, kai jose žuvo gyvūnai, o kai kuriais atvejais nustatyti ir jas pastačiusieji asmenys. Aplinkos apsaugos departamentas tokius pažeidimus tiria aktyviai, tačiau praktika rodo, kad tai sąmoningi, nelegaliai veikiantys pažeidėjai.
Kartu Linas Jonauskas siūlo ir pokyčius, kurie palengvintų medžiotojų kasdienybę. Numatyta skatinti dokumentų skaitmenizavimą, atsisakant reikalavimo medžioklės metu su savimi turėti medžiotojo bilietą ir kitus dokumentus popierine forma. Tai leistų pereiti prie šiuolaikiško, elektroniniais duomenimis grįsto kontrolės modelio.
Kas siūloma?
Parlamentaras įregistravo Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma visiškai uždrausti galūnes suspaudžiančių spąstų ir kilpų naudojimą, laikymą, gamybą, pirkimą bei pardavimą. Jo teigimu, tokių priemonių naudojimas ir platinimas nesuderinamas nei su medžioklės etika, nei su humanišku elgesiu su gyvūnais. Pabrėžiama, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių tokie spąstai jau yra uždrausti, tačiau Lietuvoje iki šiol egzistuoja teisinė spraga, leidžianti jais prekiauti. Medžioklė galūnes suspaudžiančiais spąstais yra nesuderinama nei su medžioklės etika, nei su humaniškumu.
L. Jonauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokie spąstai naudojami ne tik medžioklėje, bet ir privačiose valdose. Pasak jo, pasitaiko atvejų, kai jais gaudomi ne tik laukiniai gyvūnai, bet ir naminiai gyvūnai, pavyzdžiui, katės ar šunys, taip pat lapės ar kiaunės. Be to, viešojoje erdvėje ir skelbimų portaluose esanti aktyvi tokių spąstų prekyba, jo nuomone, skatina brakonieriavimą ir sudaro sąlygas lengvai įsigyti nelegaliai naudojamus įrankius.
Įstatymo projekte numatyta, kad išimtis būtų taikoma tik tais atvejais, kai tokie spąstai naudojami ekspozicijoms muziejuose ar edukaciniais tikslais. Kartu siūloma keisti Administracinių nusižengimų kodeksą ir griežtinti atsakomybę už tokių priemonių laikymą, gamybą ar prekybą. Numatyta, kad baudos galėtų siekti nuo 600 iki 1700 eurų, kai šiuo metu jos yra mažesnės ir taikomos tik už dalį tokių pažeidimų.
Be to, parlamentaras siūlo atsisakyti reikalavimo medžiotojams medžioklės metu su savimi turėti popierinius dokumentus, tokius kaip medžiotojo bilietas ar kiti įstatyme numatyti dokumentai. Jo teigimu, ši nuostata yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių viešojo administravimo principų.
Dokumentų skaitmenizavimas ir perteklinių reikalavimų atsisakymas
Svarbi siūlomų Medžioklės įstatymo pakeitimų dalis yra susijusi ne tik su draudimais, bet ir su medžioklės proceso modernizavimu. Projekte numatyta atsisakyti reikalavimo medžiotojams medžioklės metu su savimi turėti popierinės formos dokumentus, tokius kaip medžiotojo bilietas ar kiti teisės aktuose numatyti dokumentai. Šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata faktiškai įpareigoja visus dokumentus turėti būtent fizine forma, nors didžioji jų dalis jau yra valstybės registruose ir informacinėse sistemose.
Tokiu reguliavimu siekiama suderinti Medžioklės įstatymo nuostatas su Viešojo administravimo įstatymu, kuris aiškiai numato, kad iš asmens negali būti reikalaujama pateikti dokumentų, esančių valstybės duomenų bazėse. Kitaip tariant, kontrolę vykdančios institucijos informaciją apie medžiotoją ir jo teisę medžioti galėtų tikrinti elektroniniu būdu, neapsunkinant pačių medžiotojų pertekliniais formalumais.
Šis pokytis atvertų kelią pilnam medžioklės dokumentų skaitmenizavimui, sumažintų administracinę naštą ir atitiktų šiuolaikinius viešojo administravimo principus. Kartu tai leistų efektyviau vykdyti kontrolę, nes duomenys būtų prieinami realiu laiku, o ne priklausytų nuo to, ar medžiotojas turi su savimi popierinius dokumentus.
Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų nuo 2027 metų sausio 1 dienos.
Pamąstymui
O dabar pabandykime į šią situaciją pažvelgti plačiau. Akivaizdu, kad medžiotojų bendruomenė vienareikšmiškai pasisako prieš bet kokius žiaurius gyvūnų gaudymo ar jų gyvybės atėmimo būdus. Šiuolaikinė medžioklė grindžiama etika, greitu ir kuo humaniškesniu gyvūno sumedžiojimu, todėl kilpos ar galūnes traiškantys spąstai nėra ir negali būti sprendimas, taip pat ir paties politiko minėtais atvejais.
Tačiau kartu su siekiu aiškiau reglamentuoti medžioklės įstatymą ir panaikinti teisines spragas, taip pat uždrausti žiaurias priemones, verta galvoti ir apie praktinius sprendimus žmonėms, gyvenantiems kaimuose, vienkiemiuose ar mažesnėse gyvenvietėse, esančiose arti laukinės gamtos. Pastaruoju metu vis dažniau keliama idėja apie galimybę taikyti tam tikrus medžioklės metodus ir gyvenviečių teritorijose, siekiant kontroliuoti smulkiųjų plėšrūnų bei graužikų populiacijas. Tai svarbu ne tik siekiant apsaugoti žmonių turtą, bet ir palaikyti pusiausvyrą tarp laukinės gamtos ir žmogaus interesų, mažinant konfliktus bei neigiamą požiūrį į laukinius gyvūnus.
Vienas iš galimų sprendimų galėtų būti selektyvūs, humaniškesni spąstai, pavyzdžiui, Conibear tipo, kurie jau dabar naudojami bebrų ar kitų smulkių gyvūnų medžioklėje ir yra laikomi efektyvesne bei labiau kontroliuojama priemone. Taip pat verta diskutuoti apie alternatyvius medžioklės būdus, tokius kaip medžioklė lanku. Tokia praktika yra leidžiama daugelyje šalių, įskaitant kai kurias Europos valstybes.
Šiuo požiūriu dažnai minima Estijos patirtis, kur medžioklė lanku iš pradžių buvo leista būtent smulkiųjų gyvūnų populiacijų reguliavimui.
Praktika parodė, kad tai gali būti efektyvus sprendimas, ypač teritorijose, esančiose arti gyvenviečių, kur svarbus saugumas ir tikslumas. Todėl galbūt verta svarstyti, ar ir Lietuvoje nereikėtų judėti šia kryptimi, papildant teisės aktus ne tik draudimais, bet ir aiškiai apibrėžtais, moderniais bei selektyviais sprendimais. Tai leistų dar labiau priartėti prie subalansuoto žmogaus ir laukinės gamtos sambūvio modelio, kuriame svarbi tiek gyvūnų gerovė, tiek realūs žmonių poreikiai.
VIDEO. Prarasti nekaltybę Lenkijoje. Ralis nendrėse, 60 km per valandą ir kruvinos ausys!
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
