Karo padariniai Ukrainoje plačiai dokumentuoti kalbant apie žmones, infrastruktūrą ir ekonomiką. Tačiau naujausi moksliniai duomenys rodo, kad ginkluotas konfliktas stipriai paveikė ir naminius gyvūnus. Tyrimas Dogs of War: The Effect of War-Inflicted Environmental Damage on Free-Ranging Domestic Dogs, publikuotas žurnale Evolutionary Applications, atskleidžia, jog per labai trumpą laiką dalis Ukrainos šunų populiacijos įgijo bruožų, būdingų pusiau laukinėms kanidėms, tokioms kaip vilkai ar paprastasis šakalas. Šaltinis čia.
Tyrėjai analizavo 763 šunis devyniose Ukrainos srityse. Duomenys buvo renkami bendradarbiaujant su gyvūnų prieglaudomis, veterinarais ir savanoriais, kurie fiksavo benamių šunų būklę tiek santykinai saugiose teritorijose, tiek pavojingose zonose. Informacijos rinkimas pačioje fronto linijoje buvo ypač sudėtingas.
Nuotrauku šaltinis Rferl.org
Vienas iš tyrimo dalyvių, zoologas Ihoris Dykyj iš Lvivo nacionalinis Ivan Franko universitetas, 2022 metais savanoriu įstojo į kariuomenę ir tarnavo Donecko bei Charkivo srityse. Jis pasakojo, kad daug benamių šunų gyveno kartu su kariais, slėpėsi nuo apšaudymų, patyrė sužeidimų. „Mes juos šėrėme, teikėme prieglobstį ir veterinarinę pagalbą, kai tik galėjome“, teigė mokslininkas.
Pagrindinė tyrimo autorė Marija Marciw pažymėjo, kad nuo karo pradžios situacija su naminiais gyvūnais Ukrainoje tapo itin sudėtinga. Dalis žmonių evakuodamiesi pasiėmė gyvūnus, tačiau kiti juos paliko geležinkelio stotyse ar okupuotose teritorijose. Daugelis anksčiau namuose laikytų šunų faktiškai tapo benamiais.
Rezultatai parodė, kad fronto zonose gyvenantys šunys per trumpą laiką įgijo fenotipinių požymių, dažniau būdingų laukinėms kanidėms. Tarp jų rečiau pasitaikė brachicefalinės veislės su labai trumpomis galvomis. Daug šunų buvo mažesnio kūno svorio, jų ausys dažniau stačios, uodegos tiesios, kailio spalvoje mažiau baltų dėmių. Tokie bruožai būdingi ir vilkams bei paprastiesiems šakalams.
Tyrėjai taip pat fiksavo, kad karo zonose buvo mažiau senų, sergančių ar stipriai sužeistų šunų. Išgyvena tie, kurie geriau prisitaiko prie ekstremalių sąlygų. Mažesnio kūno svorio šunys rečiau suaktyvina minas, lengviau slepiasi griuvėsiuose ir yra mažesnis taikinys skeveldroms.
Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad šių pokyčių nereikėtų laikyti pagreitėjusios molekulinės evoliucijos pavyzdžiu. Pokyčiai vyksta per greitai, kad būtų paaiškinami genetinėmis mutacijomis ar natūralios atrankos procesais per kelias kartas. Greičiau tai selekcinis spaudimas, kai karo sąlygos lemia, kad išgyvena tam tikro fenotipo individai.
Nepaisant laukinių bruožų atsiradimo, dauguma šunų vis dar iš dalies priklausė nuo žmonių, ypač maisto atžvilgiu. Kai kurie papildomai maitinosi augalais ar atsitiktiniais šaltiniais. Dalis šunų buvo perimti Ukrainos kariuomenės globon. Tačiau tyrėjai užfiksavo ir atvejų, kai fronto zonose gyvenantys šunys visiškai atsiskyrė nuo žmogaus ir išgyveno savarankiškai.
Šis tyrimas dar kartą parodo, kaip greitai aplinkos spaudimas gali pakeisti naminių gyvūnų populiacijos struktūrą. Karas veikia ne tik žmones, bet ir gyvūnų elgseną, jų išvaizdą bei santykį su žmogumi, o šie pokyčiai gali turėti ilgalaikių pasekmių visam regionui.
Kelias į monarchiją, medžioklė prie gyvenviečių, apklausos rezultatai. Pokalbiai apie medžioklę #84
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
