Diskusijos apie medžioklės trofėjų apžiūras Lietuvoje netyla jau ne vienerius metus. Vieni medžiotojai jas vertina kaip svarbų populiacijų kokybės kontrolės ir medžioklės kultūros elementą, kiti vis garsiau klausia, ar dabartinė sistema dar atitinka šiuolaikinius poreikius.
Gegužės 7–9 dienomis Vilniuje vykusi medžioklės trofėjų apžiūra vėl paskatino šias diskusijas. Į apžiūrą buvo pristatyti net 764 trofėjai iš 24 rajonų. Tokie skaičiai aiškiai parodo ne tik medžiotojų aktyvumą, bet ir didžiulį administracinį krūvį ekspertams.
Apie situaciją, trofėjų apžiūrų problemas ir galimus pokyčius kalba LMS Gamta vadovas Raimondas Ribačiauskas.
Pasak jo, svarbiausia žinia, kuri dažnai pamirštama viešose diskusijose, yra ta, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus medžioklės trofėjų apžiūros gali būti organizuojamos visus metus, ne tik pavasarį. Būtent tokiu principu dirba ir LMS Gamta, organizuodama apžiūras ištisus metus.
Tai leidžia išvengti milžiniškų vienkartinių srautų, sumažina apkrovą ekspertams ir suteikia daugiau lankstumo patiems medžiotojams. Tačiau kartu vis dažniau keliami klausimai, ar dabartinė apžiūrų sistema nėra pernelyg biurokratizuota.
Didžiausia problema, anot Raimondo Ribačiausko, yra perteklinis popierizmas. Ekspertai ne tik vertina trofėjus, bet ir pildo daugybę dokumentų, protokolų bei įvairių analizių. Tarp jų nurodomas sumedžiojimo rajonas, gyvūno amžius, atrankos grupė ir kita informacija, kuri praktikoje dažnai niekur realiai nepanaudojama.
Kai vienoje apžiūroje reikia administruoti šimtus trofėjų, toks procesas tampa itin sudėtingas ir reikalauja milžiniškų laiko resursų.
Todėl vis garsiau kalbama apie būtinybę pereiti prie modernesnės sistemos. Kadangi Lietuvoje jau veikia elektroninis medžioklės lapas ir dalis ataskaitų rengiama skaitmeninėje erdvėje, natūraliai kyla klausimas, kodėl trofėjų apskaita vis dar daugiausia grindžiama popieriniais dokumentais.
Raimondas Ribačiauskas siūlo trofėjų informaciją sisteminti elektroniniu būdu pagal rajonus, gyvūnų rūšis bei medžiotojų klubus ir būrelius. Tokia sistema leistų VMTE ekspertams atlikti žymas elektroninėje platformoje, sumažintų administracinę naštą ir suteiktų galimybę AAD darbuotojams realiuoju laiku matyti rezultatus.
Šiuo metu kontrolės mechanizmas dažnai laikomas labiau teoriniu nei praktiniu. Sunku įsivaizduoti, kad aplinkosaugininkai savaites analizuotų šimtus popierinių dokumentų vien tam, kad nustatytų atskirus pažeidimus ar surašytų įspėjimus.
Kita svarbi diskusijų tema yra pati trofėjų apžiūrų prasmė. Vienuose medžiotojų klubuose į šūvio kokybę ir atrankinę medžioklę žiūrima labai rimtai. Kitose vietose į tai beveik nekreipiama dėmesio ir garsiai klausiama, kam apskritai reikalingos tokios apžiūros.
Tačiau daugelis patyrusių medžiotojų sutinka, kad trofėjų apžiūros nėra vien formalumas. Tai būdas vertinti populiacijų kokybę, medžioklės kultūrą ir pačių medžiotojų požiūrį į atrankinę medžioklę. Daugeliui medžiotojų svarbu sumedžioti brandų arba selekcinį patiną, o medalio vertas trofėjus vis dar laikomas profesionalumo ir patirties simboliu.
Be to, trofėjų demonstravimas bendruomenei nuo seno buvo svarbi medžioklės kultūros dalis. Geras trofėjus visada kelia pasididžiavimą, o parodyti jį kolegoms medžiotojams daugeliui atrodo visiškai natūralu.
Akivaizdu viena – sistema šiandien atsidūrė kryžkelėje. Trofėjų apžiūros išlieka svarbios, tačiau vis daugiau medžiotojų mano, kad jų organizavimo tvarka turi būti pritaikyta šiuolaikinei realybei.
Erkių teritorija. Ką reikia žinoti apie apsaugą ir galimus pavojus?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
<
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
