Gegužės pradžioje Telšiuose vykusi Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos organizuota medžioklinių šunų paroda sulaukė daug emocijų ir diskusijų socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje. Viešojoje erdvėje pasirodė skambūs pareiškimai apie galimus pažeidimus dėl kupiruotų šunų dalyvavimo renginyje, tačiau reali situacija buvo gerokai mažesnio masto, nei galėjo pasirodyti iš pirmųjų publikacijų.
Renginyje dalyvavo daugiau nei šimtas šunų, o kontrolės metu galimi pažeidimai užfiksuoti tik kelių gyvūnų atveju. VMVT pradėjo tyrimą, o organizatoriai visą reikalingą informaciją perdavė atsakingoms institucijoms.
Pasak pačių organizatorių, renginyje dalyvavo daugiau nei šimtas šunų, o galimi pažeidimai užfiksuoti tik kelių gyvūnų atveju. LMŽD nurodė, kad renginio dalyviai iš anksto buvo supažindinti su taisyklėmis, draudžiančiomis dalyvauti šunims trumpintomis uodegomis ar ausimis. Organizatoriai taip pat pabrėžė, kad po pirmųjų užfiksuotų atvejų buvo imtasi papildomų kontrolės priemonių, o visa tyrimui reikalinga medžiaga perduota VMVT.
Šiuo metu VMVT yra pradėjusi tyrimą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Jei pažeidimai pasitvirtintų, šunų savininkams galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.
Medžioklės kinologijai atėjo galas? LMŽD siūlo sprendimus. Pokalbiai apie medžioklę #85
Į parodą atvyko ne tik VMVT inspektoriai
Kaip rašo Kauno diena, į LMŽD organizuotą medžioklinių šunų parodą Telšiuose kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriais atvyko ir organizacijos Gyvūnų gerovės iniciatyvos savanoriai. Patys aktyvistai neslėpė, kad į renginį vyko ne stebėti parodos ar domėtis medžiokline kinologija, o tikrinti, ar medžiotojų renginyje nebus pažeidimų dėl kupiruotų šunų demonstravimo.
Pasak GGI, jų įtarimai pasitvirtino jau pačioje renginio pradžioje, kai jagdterjerų jaunimo ringe buvo pastebėti šunys trumpintomis uodegomis. Organizacija socialiniuose tinkluose taip pat aprašė emocingą atmosferą renginio metu bei teigė, kad po kontrolierių pasirodymo sulaukė organizatorių nepasitenkinimo.
Kupiruoti šunys negali dalyvauti oficialiuose renginiuose
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus kupiruoti šunys negali būti eksponuojami oficialiose parodose, veisimo vertinimuose ir kituose oficialiuose kinologiniuose renginiuose, išskyrus atvejus, kai gyvūnas įvežtas iš šalies, kur tokia procedūra teisėta, arba kai trumpa uodega yra genetiškai paveldėta konkrečiai veislei.
Tas pats principas taikomas ir daugeliui oficialių darbinių bandymų bei medžioklinių šunų darbo patikrų, kurios organizuojamos pagal FCI ir nacionalinių kinologinių organizacijų taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad profilaktiškai kupiruotas šuo gali netekti galimybės dalyvauti ne tik parodose, bet ir oficialiose medžioklinių šunų darbo varžybose ar bandymuose.
Lietuvoje gyvūnų kupiravimas draudžiamas nuo 2004 metų. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą ausų ar uodegų trumpinimas dėl estetinių priežasčių laikomas draudžiama procedūra. Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai veterinarinė intervencija būtina dėl gyvūno sveikatos arba traumos.
Kodėl medžiokliniams šunims istoriškai buvo trumpinamos uodegos?
Nors šiandien kupiravimas dažnai vertinamas tik kaip estetinis klausimas, istoriškai medžioklinių šunų uodegos buvo trumpinamos dėl praktinių priežasčių.
Tankiuose brūzgynuose dirbantys terjerai, skalikai ar kiti aktyvūs medžiokliniai šunys neretai patirdavo uodegų traumas. Ypač tai aktualu šunims, dirbantiems urvuose, nendrynuose ar itin tankioje augmenijoje. Nuolat daužoma uodegos viršūnė gali skilti, kraujuoti, sunkiai gyti, o pasikartojančios traumos kai kuriais atvejais tampa lėtine problema.
Būtent dėl šios priežasties daugelyje šalių ilgą laiką buvo manoma, kad tam tikrų darbinių veislių kupiravimas yra ne kosmetinė procedūra, o prevencinė priemonė, leidžianti išvengti rimtų traumų ateityje.
Apie tai iki šiol aktyviai diskutuojama tarp medžiotojų, darbinių šunų augintojų ir veterinarijos specialistų įvairiose Europos valstybėse.
Daugelyje šalių kupiravimas medžiokliniams šunims vis dar leidžiamas
Nors dalyje Europos valstybių kupiravimas visiškai draudžiamas, kitose šalyse išlikusios išimtys būtent darbiniams ir medžiokliniams šunims.
Pavyzdžiui, kai kuriose Europos valstybėse tam tikrų medžioklinių veislių šunims leidžiama trumpinti uodegas, jei gyvūnai realiai naudojami medžioklėje ar darbui. Kai kur tai leidžiama tik veterinarijos gydytojui, kitur taikomi griežti amžiaus ir dokumentavimo reikalavimai.
Yra šalių, kuriose kai kurioms veislėms trumpinta uodega ilgą laiką buvo laikoma net veislės standarto dalimi. Pagrindinis argumentas išliko tas pats – ne estetika, o traumų prevencija ir gyvūno gerovė dirbant sudėtingomis sąlygomis.
Diskusijos šia tema Europoje nesibaigia iki šiol, nes susiduria dvi skirtingos pozicijos. Viena pusė kupiravimą vertina kaip nereikalingą intervenciją, kita pabrėžia praktinę darbinių šunų apsaugą nuo skausmingų ir pasikartojančių traumų.
Ką numato naujausios Europos nuostatos?
Europos lygmeniu pagrindinis principas išlieka toks pats – kosmetinis kupiravimas nėra skatinamas. Tačiau teisės aktuose paliekamos išimtys, kai procedūra būtina dėl gyvūno sveikatos, gerovės ar specifinės paskirties.
Tai reiškia, kad visiško vieningo draudimo visoje Europoje nėra. Skirtingos valstybės turi teisę taikyti nacionalines išimtis darbiniams ir medžiokliniams šunims, jei tam pateikiamas veterinarinis ar praktinis pagrindimas.
Todėl ir šiandien Europoje egzistuoja labai nevienoda praktika. Vienose šalyse kupiravimas visiškai draudžiamas, kitose leidžiamas tik medžiokliniams šunims, dar kitur išlikę platesni reglamentavimo modeliai.
Būtent dėl šios priežasties tokios diskusijos periodiškai kyla ir medžioklinėje kinologijoje, kur susikerta gyvūnų gerovės, tradicijų, praktinio darbo ir teisės klausimai.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
<
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
