Šunys

Gyvūnas paliktas automobilyje. Kaip elgtis, kad išgelbėtumėte jo gyvybę?0

Šiltuoju metų laiku prie parduotuvių ir kitų viešųjų vietų neretai galima pamatyti automobilyje paliktą šunį. Tokioje situacijoje praeiviui svarbu greitai įvertinti aplinkybes: ar gyvūnas tik laukia šeimininko, ar jau yra atsidūręs gyvybei pavojingomis sąlygomis? Ar pirmiausia reikėtų ieškoti automobilio savininko, skambinti skubiosios pagalbos tarnyboms, o gal nedelsiant mėginti išlaisvinti gyvūną?

Saulėje uždaro automobilio salonas gali įkaisti stebėtinai greitai, todėl iš pirmo žvilgsnio nekaltas užsukimas į parduotuvę šuniui gali baigtis šilumos smūgiu, vidaus organų pažeidimais ar net mirtimi. Todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti gyvūno perkaitimą ir tinkamai elgtis norint jam padėti, kartu nesukeliant pavojaus sau.

Automobilis greitai virsta šiltnamiu

Saulės spinduliuose automobilio salonas veikia panašiai kaip šiltnamis. Saulės spinduliai prasiskverbia pro langus, įkaitina sėdynes, priekinį skydelį ir kitus paviršius, o karštas oras lieka uždarame salone. Todėl temperatūra automobilyje gali būti gerokai aukštesnė negu lauke.

Pavojus kyla net ir tokią dieną, kuri žmogui neatrodo itin karšta. Pavyzdžiui, kai lauke yra apie 22 laipsnius šilumos, per valandą automobilio salone temperatūra gali priartėti net prie 47 laipsnių. Be to, sparčiausiai ji gali kilti jau pirmosiomis minutėmis.

Šuo karštį pakelia kitaip negu žmogus. Jis neprakaituoja visu kūnu, todėl savo kūno temperatūrą daugiausia reguliuoja lekuodamas. Uždarytame, įkaitusiame ir prastai vėdinamame automobilyje to gali nepakakti. Gyvūno kūno temperatūra toliau kyla, kol prasideda perkaitimas ir gali ištikti šilumos smūgis.

Ypač didelis pavojus kyla šuniukams, seniems šunims, antsvorio turintiems ar tankiu kailiu apaugusiems gyvūnams, taip pat šunims, turintiems širdies ar kvėpavimo sutrikimų. Didesnės rizikos grupei priklauso ir trumpasnukių veislių šunys, pavyzdžiui, mopsai, prancūzų ir anglų buldogai, Bostono terjerai bei pekinai. Vis dėlto perkaisti gali bet kuris šuo, nepaisant jo amžiaus, veislės ar fizinės būklės.

Pavojingiausi mitai apie šuns palikimą automobilyje

Visuomenėje vis dar gajūs keli klaidingi įsitikinimai apie sąlygas, kuriomis šunį esą galima saugiai palikti automobilyje.

Vienas dažniausių mitų yra tai, kad apniukusią arba vidutiniškai šiltą dieną nieko bloga nutikti negali. Tačiau oras gali pasikeisti per kelias minutes. Vos saulei pasirodžius iš už debesų ir jos spinduliams pradėjus kaitinti automobilį, temperatūra salone sparčiai kyla.

Pavėsis taip pat negarantuoja saugumo. Saulei slenkant dangumi, vieta, kuri statant automobilį buvo šešėlyje, netrukus gali atsidurti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Be to, uždaras automobilis gali įkaisti ir pavėsyje.

Dar vienas pavojingas įsitikinimas yra tai, kad pakanka šiek tiek praverti langus. Siauras plyšys neužtikrina tokios oro apykaitos, kuri galėtų sustabdyti salono kaitimą. Problemos neišsprendžia ir dubenėlis vandens: jis gali padėti numalšinti troškulį, tačiau neapsaugo gyvūno nuo šilumos smūgio.

Nesaugus ir argumentas, kad šeimininkas išeina tik kelioms minutėms. Eilė parduotuvėje, netikėtas pokalbis ar kitos aplinkybės trumpą išėjimą gali gerokai pailginti. Be to, itin karštą dieną net kelios minutės gyvūnui gali būti kankinančios ir pavojingos.

Kaip atpažinti perkaitimą?

Ne kiekvienas automobilyje esantis šuo jau yra kritinės būklės, tačiau situaciją reikia įvertinti nedelsiant. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į oro sąlygas ir tai, ar automobilis stovi saulėje, bet ir į gyvūno elgesį.

Apie perkaitimą gali įspėti labai dažnas ir sunkus lekavimas, apsunkintas arba triukšmingas kvėpavimas, gausus seilėtekis ar putos aplink nasrus, pakitusi dantenų spalva, nerimas, sumišimas ir dezorientacija. Būklei blogėjant gali atsirasti silpnumas, sutrikti koordinacija, prasidėti vėmimas ar viduriavimas, drebulys, traukuliai, gyvūnas gali prarasti sąmonę.

Jeigu šuo nustojo aktyviai reaguoti, tai nereiškia, kad jis nusiramino ar užmigo. Apatija, sukniubimas ir sąmonės sutrikimai gali rodyti, kad perkaitimas jau pasiekė gyvybei pavojingą stadiją.

Pirmiausia įvertinkite situaciją

Pamačius automobilyje paliktą gyvūną, nereikėtų abejingai nueiti. Užsirašykite arba įsiminkite transporto priemonės buvimo vietą, markę, spalvą ir valstybinį registracijos numerį. Taip pat pravartu nufotografuoti automobilį, gyvūną ir aplinkos sąlygas bei užfiksuoti laiką, kada situaciją pastebėjote.

Tuo pat metu įvertinkite šuns būklę. Jeigu gyvūnas žvalus, reaguoja į aplinką ir nerodo perkaitimo požymių, galima mėginti greitai surasti automobilio savininką.

Jeigu automobilis stovi prie parduotuvės, prekybos centro ar renginio vietos, galima kreiptis į apsaugos darbuotojus arba administraciją ir paprašyti surasti automobilio savininką. Kol jo ieškoma, svarbu likti prie transporto priemonės ir stebėti gyvūno būklę.

Jeigu savininko greitai rasti nepavyksta, situacija blogėja arba gyvūnui jau pasireiškė perkaitimo požymiai, reikia kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas ir tiksliai nurodyti buvimo vietą, automobilio registracijos numerį bei pastebėtus simptomus. Kol atvyks pagalba, svarbu likti įvykio vietoje ir stebėti gyvūną.

Ar galima išdaužti automobilio stiklą?

Noras nedelsiant išdaužti langą suprantamas, jeigu atrodo, kad gyvūno gyvybei gresia tiesioginis pavojus. Vis dėlto svetimo automobilio apgadinimas neturėtų būti pirmasis žingsnis. Pirmiausia reikėtų kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas ir vykdyti jų nurodymus.

Teisinis tokio veiksmo vertinimas priklauso nuo konkrečios situacijos ir valstybėje galiojančių teisės aktų. Todėl negalima automatiškai manyti, kad siekis išgelbėti gyvūną visais atvejais suteikia teisę apgadinti svetimą turtą.

Jeigu gyvūno būklė tampa kritinė, svarbu apie situaciją informuoti skubiosios pagalbos tarnybas. Pravartu išsaugoti nuotraukas arba vaizdo įrašą, užfiksuoti skambučio laiką ir paprašyti aplinkinių būti liudininkais.

Taip pat būtina pasirūpinti savo saugumu. Dūžtantis stiklas gali sužaloti ir žmogų, ir gyvūną, o panikos apimtas ar perkaitęs šuo dėl skausmo ir baimės gali įkąsti, net jeigu įprastai yra draugiškas.

Kaip padėti perkaitusiam šuniui?

Išlaisvintą iš automobilio gyvūną reikia nedelsiant perkelti į pavėsį arba vėsią, gerai vėdinamą patalpą. Reikia kuo greičiau susisiekti su veterinarijos gydytoju arba artimiausia veterinarijos klinika ir pranešti, kad šuniui galėjo ištikti šilumos smūgis.

Vėsinti būtina pradėti iš karto. Šuns kūną galima palaipsniui drėkinti vėsiu vandeniu. Šilumos atidavimą galima paskatinti naudojant ventiliatorių arba automobilio oro kondicionierių. Jeigu šuo sąmoningas ir gali normaliai ryti, jam galima pasiūlyti nedidelį kiekį vėsaus vandens, tačiau negalima versti gerti.

Šuns nereikėtų glaudžiai vynioti į šlapią rankšluostį, nes audinys gali sulaikyti šilumą prie kūno ir trukdyti jam vėsti. Negalima naudoti ledinio vandens ar viso gyvūno apkrauti ledu.

Net jeigu atvėsintas šuo, regis, atsigavo, jį turi apžiūrėti veterinarijos gydytojas. Šilumos smūgis gali pažeisti vidaus organus, o dalis komplikacijų gali pasireikšti vėliau. Matomas pagerėjimas dar nereiškia, kad pavojus praėjo.

Geriausias sprendimas yra apskritai nepalikti

Saugiausias principas paprastas: šiltu oru nepalikite gyvūno vieno automobilyje. Nei kelioms minutėms, nei pavėsyje, nei pravėrę langą. Jeigu planuojate lankytis vietoje, į kurią šuns pasiimti negalima, geriau palikti jį namuose, patikėti kitam žmogui arba pasirinkti gyvūnams draugišką vietą.

Net automobilis su įjungta klimato kontrolės sistema nėra visiškai saugus, jeigu gyvūnas paliekamas be priežiūros. Sistema gali nustoti veikti, variklis gali išsijungti, o praeiviai negali žinoti, ar salone iš tiesų palaikoma saugi temperatūra.

Gyvūnas negali pats atidaryti durų, ištrūkti iš įkaitusio salono ar išsikviesti pagalbos. Už jo saugumą atsako žmogus. O praeiviui, pastebėjusiam galimą pavojų, svarbu nelikti abejingam, greitai įvertinti situaciją, ieškoti savininko ir, jeigu gyvūnui gresia pavojus, kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas.

Kartais būtent laiku situaciją pastebėjusio ir tinkamai sureagavusio žmogaus veiksmai gali išgelbėti gyvūno gyvybę.

Kaip medžiokliniai instinktai veikia mūsų augintinių elgesį? Šunų voljeras #6

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

Susiję straipsniai

Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO

LA.lv