Kokia yra pagrindinė medžiotojo užduotis, ką iš tiesų turime daryti? Tokį klausimą teko girdėti iš kelių medžiotojų organizacijų atstovų, o jo pagrindas, kaip manoma, yra patikimų duomenų apie populiacijų būklę trūkumas ir nenoras imtis iniciatyvos tobulinant apskaitos sistemą.
Aplinkos ministerijos interneto svetainėje pateikiami medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenys šių metų pradžioje parodė reikšmingą visų elninių gyvūnų skaičiaus mažėjimą. Pradedant maždaug dviem su puse tūkstančio briedžių ir baigiant 26 000 stirnų. Mažiau yra ir tauriųjų elnių, danielių bei šernų. Bendras kanopinių gyvūnų skaičiaus sumažėjimas siekia 57 000. Ir tai vyksta bendrame kontekste, kai visus pastaruosius metus elninių gyvūnų skaičius kasmet buvo nurodomas vis didesnis. Kodėl šiemet viskas pasikeitė? Ar tai koks nors natūralus reiškinys, paveikęs gyvūnų skaičių, ar pasikeitė institucijų naudojama apskaitos sistema, o gal medžiotojai pradėjo teikti objektyvius duomenis?
Šie skaičiai yra labai svarbūs planuojant medžioklės ūkio strategiją artimiausiems metams. Todėl svarbu išsiaiškinti šio susidariusio reiškinio priežastį.
Dabar grįžkime prie pirmojo klausimo – kokia yra pagrindinė medžiotojų užduotis. Jeigu turime kontroliuoti gyvūnų populiacijas ir rūpintis jų būkle, turime žinoti, kokia ji iš tikrųjų yra, ir atitinkamai planuoti savo veiksmus.
Facebook grupėje Hunting in Lithuania atliktoje apklausoje 65 proc. medžiotojų atsakė, kad jų medžioklės plotuose elninių gyvūnų skaičius padidėjo, 17 proc. mano, kad niekas nepasikeitė, ir tik 18 proc. yra įsitikinę, kad kanopinių gyvūnų skaičius sumažėjo.
Žinoma, situacijos visoje šalyje negalima vertinti vienodai. Daug kas priklauso nuo žmogaus ekonominės veiklos, aplinkos sąlygų, plėšrūnų buvimo ir kitų aspektų. Tačiau didelė dalis medžiotojų privačiuose pokalbiuose pripažįsta, kad gyvūnų vis dar yra daug, kai kuriose vietose jie dažnai daro žalą ir tenka mokėti kompensacijas. Yra rajonų, kuriuose net briedžių skaičius yra pakankamai didelis, kad medžiotojams tektų nerimauti dėl šių stambių gyvūnų daromos žalos medynams. Iš kur tuomet toks dramatiškas skaičių mažėjimas ministerijos apskaitoje?
Ar populiacijų mažėjimas yra realus ir kokios gali būti jo priežastys?
Apskaita
Pirmiausia, žvelgiant į gyvūnų apskaitos duomenų pokyčius, kyla mintis, kad galėjo pasikeisti apskaitos sistema arba kuri nors jos sudedamoji dalis.
Aplinkos ministerijos Gyvūnijos išteklių valdymo politikos grupės vyriausiasis specialistas Darius Stonys nurodė, kad metodika nepasikeitė: „Apskaitos metodika nepasikeitė. Tačiau Lietuvoje medžiotojai nėra įpareigoti naudoti vieną konkrečią apskaitos metodiką. Jie gali vertinti gyvūnų gausą pagal pėdsakus sniege, ekskrementus, stebėjimus ar kitus požymius.“
Plačiau skaitykite straipsnyje naujausiame žurnalo Medžioklė numeryje.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
