Karštomis vasaros dienomis šuo gali perkaisti kur kas greičiau, nei šeimininkui atrodo. Šilumos smūgis yra gyvybei pavojinga būklė, kuri gali išsivystyti labai greitai ir sukelti sunkius organizmo pažeidimus ar net gyvūno mirtį.
Medžiotojams ir aktyvių šunų šeimininkams ši tema ypač svarbi. Medžioklinis šuo gali perkaisti treniruotės ar kelionės metu, laukdamas automobilyje ar priekaboje, voljere be pavėsio, sekdamas kraujo pėdsaką ar net per trumpą pasivaikščiojimą karščiausiu dienos metu.
Žmogus karštyje prakaituoja, o šuo daugiausia vėsinasi lekuodamas. Kai oro temperatūra aukšta, drėgmė didelė arba gyvūnas intensyviai juda, tokio natūralaus vėsinimosi gali nebeužtekti.
Kuriems šunims rizika didžiausia?
Didžiausia rizika kyla seniems, labai jauniems, antsvorio turintiems ar lėtinėmis ligomis sergantiems šunims.
Ypač atsargiems reikėtų būti su aktyviai dirbančiais medžiokliniais šunimis. Laikos, skalikai, vokiečių medžiokliniai terjerai, paukštšuniai, retriveriai ir kraujasekiai dažnai dirba taip azartiškai, kad patys nesustoja net tada, kai organizmas jau pasiekia pavojingą ribą.
Papildomą pavojų didina tankus ar tamsus kailis, tiesioginė saulė, drėgnas oras, ilgas fizinis krūvis ir prasta ventiliacija transportavimo metu.
Kodėl užkasti kaukolę, nuskendęs ekskavatorius ir palaiminti bebrai. Medžiotojos dienoraštis #32
Pirmieji perkaitimo požymiai
Perkaitimas ne visada prasideda dramatiškai. Iš pradžių šuo gali atrodyti tiesiog pavargęs ar neramesnis nei įprastai.
Dažniausi požymiai:
• sunkus ir intensyvus lekavimas
• gausus seilėtekis
• silpnumas
• nenoras judėti
• karštas kūnas
• paraudusios arba labai blyškios gleivinės
• sutrikusi koordinacija
• sumišimas
Šuo gali pradėti klupti, ieškoti pavėsio, vandens ar staiga atsisakyti tęsti darbą.
Kada būtina skubi veterinaro pagalba?
Nedelsiant kreiptis į veterinarą reikia, jei šuo:
• vemia arba viduriuoja
• griūva ar praranda koordinaciją
• tampa dezorientuotas
• netenka sąmonės
• prasideda traukuliai
• kvėpuoja labai sunkiai
Net jei po vėsinimo šuo atrodo geriau, veterinaro apžiūra vis tiek rekomenduojama. Vidaus organų pažeidimai gali vystytis ir vėliau.
Ką daryti pastebėjus perkaitimo požymius?
Svarbiausia nedelsiant nutraukti karščio poveikį.
Šunį reikia perkelti į pavėsį arba vėsią patalpą, užtikrinti oro judėjimą ir pradėti vėsinti kūną vėsiu vandeniu. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti krūtinės, pilvo, kirkšnių, pažastų ir letenų sritims.
Šuniui galima pasiūlyti nedidelius vandens gurkšnius, tačiau negalima jo versti gerti.
Tuo pačiu metu būtina susisiekti su veterinarijos klinika.
Ko daryti negalima?
Šuns negalima palikti tikintis, kad jis atsigaus savaime.
Negalima naudoti ledo vonių ar ledinio vandens. Taip pat nereikėtų apkloti gyvūno šlapiais rankšluosčiais ilgesniam laikui, nes jie greitai sušyla ir pradeda sulaikyti šilumą.
Negalima duoti žmonėms skirtų vaistų temperatūrai mažinti.
Kaip apsaugoti medžioklinį šunį vasarą?
Treniruotes ir ilgesnius pasivaikščiojimus reikėtų planuoti anksti ryte arba vakare. Karščiausiu dienos metu geriau apsiriboti trumpais išėjimais.
Ypatingą dėmesį būtina skirti transportavimui. Narvai automobiliuose ir priekabose gali įkaisti labai greitai, net jei lauke temperatūra neatrodo ekstremali.
Šuns niekada negalima palikti automobilyje, net kelioms minutėms.
Voljere laikomi šunys visuomet turi turėti pavėsį ir nuolatinę prieigą prie šviežio vandens.
Atsakomybė tenka šeimininkui
Medžioklinis šuo dažnai dirba iki paskutinių jėgų ir pats nesupranta, kada jau reikia sustoti. Todėl karštu oru visa atsakomybė už poilsį, vandenį, pavėsį ir darbo nutraukimą tenka šeimininkui.
Šuo ne visada sustos pats. Tai už jį turi padaryti žmogus.
Šādā formā raksts būs daudz vieglāk lasāms portālā un nezaudēs nevienu būtisku faktu.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
