Ar erkės vienodai renkasi visų žmonių kraują? Nedidelis Čekijos mokslininkų atliktas eksperimentas parodė, kad paprastosios erkės (Ixodes ricinus) gali skirtingai reaguoti į žmogaus ABO sistemos kraujo grupes. Laboratorinėmis sąlygomis jos dažniausiai judėjo A kraujo grupės mėginio link, o rečiausiai rinkosi B grupę.
Vis dėlto šis rezultatas nereiškia, kad B kraujo grupę turintys žmonės gali jaustis saugūs. Tyrimas buvo nedidelės apimties, atliktas laboratorijoje ir neįrodo, kad natūralioje aplinkoje žmogaus kraujo grupė reikšmingai sumažina erkės įsisiurbimo riziką.
Mirtinos erkės. Ar yra pavojus medžiotojui ir šuniui?
Ką iš tiesų parodė tyrimas
2018 metais paskelbtame bandomajame tyrime Čekijos mokslininkai stebėjo šimto paprastųjų erkių nimfų reakciją į skirtingų ABO sistemos kraujo grupių mėginius. Erkės buvo surinktos netoli Brno, o jų elgesys tirtas naudojant paprastą laboratorinį metodą.
Dažniausiai erkės rinkosi A kraujo grupės mėginį, rečiausiai B grupės. Skirtumas tarp šių dviejų grupių buvo statistiškai reikšmingas. Tyrimo autoriai iškėlė prielaidą, kad kraujo grupė gali būti vienas iš daugelio fiziologinių ar biocheminių veiksnių, darančių įtaką erkės pasirinkimui.
Tačiau tai buvo tik bandomasis tyrimas. Jame dalyvavo palyginti nedaug erkių, o pasirinkimas buvo vertinamas laboratorinėmis, ne natūraliomis sąlygomis. Norint patvirtinti kraujo grupės įtaką realiai įsisiurbimo rizikai, reikėtų didesnių ir lauko sąlygomis atliekamų tyrimų.
Be to, gamtoje erkė žmogų aptinka dar iki kontakto su krauju. Ji reaguoja į iškvepiamą anglies dioksidą, kūno šilumą, judėjimą, drėgmę ir odos skleidžiamas chemines medžiagas. Todėl kraujo grupė, net jeigu jos poveikis egzistuoja, greičiausiai būtų tik vienas iš daugelio veiksnių.
B kraujo grupė nuo erkių neapsaugo
Eksperimento rezultatai neturėtų būti interpretuojami kaip įrodymas, kad B kraujo grupę turinčių žmonių erkės nepuola. Ji tik pasirodė mažiausiai patraukli konkrečiomis laboratorinio bandymo sąlygomis.
Erkė, patekusi ant žmogaus drabužių ar odos, tinkamos įsisiurbimo vietos ieško atsižvelgdama ne vien į galimas kraujo savybes. Daug svarbesnis yra pats kontaktas su augalija, kurioje erkė laukia šeimininko, taip pat apranga, naudojamos apsaugos priemonės ir tai, kaip greitai erkė aptinkama bei pašalinama.
Todėl kraujo grupė negali pakeisti repelentų, tinkamos aprangos, kūno apžiūros ar skiepų nuo erkinio encefalito.
Erkių aktyvumo sezonas ilgėja
Lietuvoje erkių aktyvumas paprastai prasideda pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia maždaug 5–7 laipsnius šilumos. Dėl švelnesnių žiemų ir klimato kaitos aktyvių erkių galima aptikti ir neįprastai anksti, o jų sezonas gali tęstis iki vėlyvo rudens. Esant palankioms oro sąlygoms, pavienių aktyvių erkių galima rasti net žiemą.
Vasarą rizika išlieka didelė, tačiau rudenį erkės taip pat suaktyvėja. Jos aptinkamos ne tik miškuose. Erkių yra pievose, pamiškėse, soduose, miestų parkuose, skveruose ir kitose žaliosiose teritorijose. Ant augalų jos paprastai pakyla iki 1–1,5 metro ir laukia pro šalį einančio žmogaus ar gyvūno.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pabrėžia, kad Lietuva išlieka viena Europos šalių, kuriose sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių. 2026 metų sausio–birželio mėnesiais šalyje užregistruoti 92 erkinio encefalito ir 2607 Laimo ligos atvejai. Per pirmąjį metų pusmetį registruotas ir vienas mirties nuo erkinio encefalito atvejis.
Kaip apsaugoti save?
Einant į mišką, pievą ar kitą žole bei krūmais apaugusią vietą, patariama rinktis šviesius ir kūną dengiančius drabužius. Ant šviesaus audinio ropojančią erkę lengviau pastebėti. Kelnių apačia ir rankogaliai turėtų gerai priglusti, o galvą verta uždengti kepure ar gobtuvu.
Atvirą odą ir, jei konkrečios priemonės naudojimo instrukcijoje tai leidžiama, drabužius reikėtų apdoroti registruotu repelentu nuo erkių. Priemonę būtina naudoti tik taip, kaip nurodyta jos etiketėje, ir laiku pakartoti.
Būnant gamtoje naudinga reguliariai apžiūrėti drabužius. Grįžus namo reikėtų iš karto patikrinti visą kūną, persirengti, nusiprausti po dušu ir išsišukuoti plaukus. Ypač atidžiai reikia apžiūrėti paausius, kaklą, pažastis, kirkšnis, juosmenį, pakinklius ir kitas vietas, kuriose oda plonesnė arba drabužiai priglunda prie kūno.
Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra vakcinacija. Skiepai neapsaugo nuo erkės įsisiurbimo ir Laimo ligos, tačiau reikšmingai sumažina pavojingos virusinės infekcijos riziką. Nuo Laimo ligos žmonėms skirtos vakcinos šiuo metu nėra.
Ką daryti radus įsisiurbusią erkę?
Įsisiurbusią erkę reikia pašalinti kuo greičiau. Ją pincetu reikia suimti kuo arčiau odos ir tvirtu judesiu traukti į viršų, nespaudžiant erkės kūnelio. Erkės negalima tepti aliejumi, kremu, spiritu ar kitomis medžiagomis.
Pašalinus erkę, įkandimo vietą reikia dezinfekuoti ir maždaug mėnesį stebėti savijautą bei odą. Atsiradus plintančiam paraudimui, karščiavimui, galvos, raumenų ar sąnarių skausmui, silpnumui arba kitiems neįprastiems simptomams, būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip nuo erkių apsaugoti šunį?
Šunims erkės pavojingos dėl babeziozės, Laimo ligos, anaplazmozės, erlichiozės ir kitų infekcijų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad babezioze mieste laikomi šunys gali susirgti taip pat, kaip ir gyvenantys kaime.
Apsaugai naudojami antiparazitiniai antkakliai, užlašinami preparatai, purškalai arba tabletės. Tinkamiausią priemonę reikėtų parinkti kartu su veterinarijos gydytoju ar veterinarijos vaistininku, atsižvelgiant į šuns amžių, svorį, sveikatą ir gyvenimo būdą. Kelių antiparazitinių preparatų negalima derinti savarankiškai, nes veikliosios medžiagos gali būti nesuderinamos arba sukelti nepageidaujamą poveikį.
Po kiekvieno pasivaikščiojimo gamtoje šunį būtina kruopščiai apžiūrėti. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti akių vokams, ausims ir vietoms aplink jas, kaklui bei sričiai po antkakliu, pažastims, kirkšnims, pilvui, vietai aplink uodegą ir tarpupirščiams.
Radus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau pašalinti ir dezinfekuoti įkandimo vietą. Jei šuo tampa vangus, atsisako ėsti, karščiuoja, vemia, viduriuoja, pradeda šlubuoti, jo gleivinės pabąla ar šlapimas patamsėja, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Sergant babezioze greita reakcija gali būti gyvybiškai svarbi.
Taigi B kraujo grupė viename laboratoriniame eksperimente erkėms pasirodė mažiausiai patraukli, tačiau tai nėra apsauga. Nepriklausomai nuo kraujo grupės, svarbiausios priemonės išlieka skiepai nuo erkinio encefalito, tinkama apranga, repelentai, kruopšti kūno ir šuns apžiūra bei greitas įsisiurbusios erkės pašalinimas.
Pusė jenoto, vilkai atima elniams maistą, o lūšis laužo kamerą. Miško naujienos #29
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
