LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMAS
Šiais laikais medžioklė tikrai nėra tokia pati, kokia būdavo dar prieš 20–30 metų. Ne tik patys medžiotojai daugiau keliauja, medžiodami Lietuvoje ir užsienyje, bet vystosi ir komercinės medžioklės sritis, medžiotojų bendruomenės bei medžioklės turizmo operatoriai (angl. outfitter), kurie užsienio svečiams siūlo vis daugiau galimybių medžioti Lietuvoje. Šaudymo sportas irgi išgyvena pakilimą, ir visi šie žmonės keliauja su savo ginklais.
Ginklų laikymas keliaujant
„Lietuvoje dar nesu susidūręs su nesusipratimais dėl ginklų laikymo ne seife. Įstatymai aiškiai apibrėžia, kad būdamas viešbutyje ginklo savininkas yra atsakingas už savo ginklo saugumą. Šiuo atžvilgiu Lietuva nesiskiria nuo kitų išsivysčiusių demokratinių Europos valstybių“, – nurodė šaulys sportininkas ir kaimo turizmo sodybos Medžiotojų sostinė savininkas Vidas Silvestravičius.
Pradėdamas pokalbį apie ginklų laikymą, jis išreiškė susirūpinimą galima šios srities plėtra bei raginimais keisti įstatymą ir sugriežtinti ginklų laikymo saugos reikalavimus.
„Daug keliauju po pasaulį, dalyvauju šaudymo sporto varžybose ir medžioju. Mano patirtis rodo, kad kuo valstybės režimas panašesnis į totalitarizmą, tuo griežtesni ir kartais absurdiškesni yra reikalavimai ginklų savininkams. Pavyzdžiui, buvau Dubajuje. Ten visiška kontrolė – atvykęs į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) atsisveikini su savo ginklu ir kitą kartą jį pamatai tik varžybų vietoje. Ginklus gabena JAE specialiosios tarnybos, kurios juos vėl surenka vos pasibaigus šaudymo varžyboms. Tada savo ginklą pamatai tik atsiėmęs bagažą Lietuvos oro uoste. Azerbaidžane irgi labai griežti reikalavimai – ten ginklus atidavėme laikyti varžybų organizatoriams. Na, o atvykus į varžybas ar medžioklę Rusijoje su savo ginklu, keliauti leidžiama tik su policijos palyda“, – pasakojo V. Silvestravičius ir nurodė, kad Prancūzijoje, Anglijoje ir kitose valstybėse požiūris yra daug švelnesnis ir pasitikėjimas didesnis. Ginklo savininkas yra atsakingas už jo saugumą.
Meškos ataka medžioklės metu. Medžiotojas rizikuoja savo gyvybe, bet nusprendžia nešaudyti
Laimė, nesame panašūs į totalitarinio režimo valstybes ir Lietuvoje reikalavimai ginklų savininkui, vykstančiam į medžioklę ar varžybas, yra panašūs į kitų normalių valstybių.
Susisiekusi su Policijos departamentu, redakcija gavo Komunikacijos skyriaus vadovo Ramūno Matonio paaiškinimą dėl ginklų laikymo reikalavimų keliaujant: „Keliaujant, viešbutyje, sporto renginiuose, medžioklėje už ginklo laikymo saugumą atsako pats ginklo savininkas. Tokiu atveju ginklo laikymo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30, 31 ir 32 straipsniuose.“
V. Silvestravičius irgi pabrėžė, kad ginklo saugumu turi rūpintis pats medžiotojas: „Visada yra galimybė, kad ginklą kas nors pavogs, tačiau tai gali įvykti ir namuose. Pavyzdžiui, jeigu sustoju įsipilti degalų ir nueinu į degalinę sumokėti, o tuo metu pavagia mano automobilį ar į jį įsilaužia išmušdami stiklą. Yra daug variantų. Jeigu galvosime tik apie prasčiausią scenarijų, tikrai rasime paskatų priimti griežtesnius reikalavimus. Atvejų, kai kas nors atsitiko su medžiotojo ar sportininko ginklu, yra niekingai mažai, ir daugiausia kaltas pats savininkas, o ne piktadariai. Kam apskritai gali toptelėti vogti medžioklinį ginklą? Ką su juo paskui daryti?“
Pasak policijos atstovų, statistika apie ginklo laikymo pažeidimus ir tikrinimo praktiką nėra kaupiama, o statistiką apie Lietuvoje padaromus administracinius nusižengimus galima rasti svetainėje www.epolicija.lt, skiltyje „Statistika“. Neoficialiai dauguma pažeidimų susiję su netinkamu gabenimu per medžioklę, saugos technikos nesilaikymu, užmaršumu ir kitomis žmogiškomis klaidomis.
Trumpalaikio saugojimo galimybės
R. Matonis papasakojo, kad prireikus įvairios kultūros, visuomeninės, valstybinės ar savivaldybių įstaigos gali įrengti seifus ginklams laikyti.
Masiniuose renginiuose, kai nėra galimybės trumpą laiką saugoti ginklo, ginklo priedėlių ir šaudmenų patalpose, ginklai ir šaudmenys gali būti priimami ir ne patalpose. Metalinė dėžė ar spinta gali būti įrengta automobilyje arba kitoje vietoje (ne patalpoje). Tokiu atveju metalinę dėžę ar spintą, kurioje laikinai saugomi ginklai ir šaudmenys, turi saugoti ne mažiau kaip du subjekto, vykdančio asmens ir turto saugą, B kategorijos ginklais ginkluoti darbuotojai.
Kitos situacijos
Remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, matomoje vietoje ilgąjį šaunamąjį ginklą ar trumpąjį šaunamąjį ginklą dėkle gali nešiotis uniformuotas valstybės tarnautojas, uniformuotas šaulys, kai vykdo tarnybines funkcijas, ar asmuo, turintis ginklą profesinei veiklai vykdyti. Šie apribojimai netaikomi medžioklėje, tiruose, šaudyklose ir kitose vietose, susijusiose su tiesioginiu ginklo naudojimu, apžiūra ar eksponavimu.
Ginklus gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) būtina neužtaisytus ir įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Dėtuvė turi būti išimta iš ginklo, šaudmenys išimti iš dėtuvės, būgnelio ir vamzdžio.
Draudžiama nešiotis parengtą šaudyti ginklą (šovinys yra įleistas į šovinio lizdą, revolveris – atlaužtu gaiduku, templinis ginklas – su įdėta strėle ir įtempta temple), išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė asmens gyvybei ar sveikatai.
Draudžiama ilgąjį šaunamąjį ginklą nešiotis medžioklės plotuose neturint teisės medžioti.
Ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi.
Ginklo laikymas namuose
Lietuvos nuolatinių gyventojų ginklų laikymas namuose apibrėžtas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų VIII skyriuje.
Čia galima rasti detaliai aprašytas ginklų laikymo sąlygas (3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, taip pat B kategorijos ginklų ir jų šaudmenų) – iki 5 ginklų, nuo 5 iki 12 ginklų ir daugiau kaip 12 ginklų. Įstatymas nenumato apribojimų, kiek asmuo gali turėti ginklų.
C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, D kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, ginklų priedėliai (išskyrus A kategorijos ginklų priedėlius) turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys.
„Kalbant paprastai, namie turi būti įrengtas tinkamas seifas. Ginklai laikomi gyvenamojoje vietoje ir (ar) kitoje su apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu suderintoje vietoje prie pastato konstrukcijų nejudamai (rekomenduojama taip, kad atsižvelgiant į pastato konstrukciją metalinės spintos (seifo) demontavimas būtų neįmanomas jos neatidarius) pritvirtintoje metalinėje spintoje (seife), kuri atitinka Europos Sąjungoje seifams ir saugyklų durims galiojantį standartą EN 1143-1 ar standarto EN-14450 S1 arba S2 klasės metalinėms spintoms keliamus reikalavimus, arba kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm ir kuri užrakinta vidine raktine arba kodine spyna, įtvirtinta metalinės spintos (seifo) viduje taip, kad būtų apsaugota nuo mechaninio poveikio iš išorės (išorinėje metalinės spintos (seifo) durelių pusėje yra tik anga raktui į spyną įkišti). Galima įsirengti sunkų seifą, sveriantį daugiau kaip 300 kilogramų, arba atskirą patalpą, kur bus laikomi ginklai ir šaudmenys“, – nurodė R. Matonis.
Ginklų kolekcijai gabenti galima įrengti atskirą patalpą, kuri turi atitikti konkrečius reikalavimus pagal Policijos generalinio komisaro įsakymą Nr. 5-V-180.
Ginklų laikymo kontrolė
Ginklų laikymo sąlygos tikrinamos pagal policijos vidaus teisės aktuose nustatytus algoritmus, taip pat policijos organizuojamų akcijų metu. Pavyzdžiui, ginklų laikymo sąlygos pasirinktinai tikrinamos, kai asmuo pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pas asmenis, kurie praneša apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ar kurie kreipiasi dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pratęsimo.
Jei yra informacijos apie galbūt pažeidžiamą teisėtai civilinėje apyvartoje esančių ginklų laikymo tvarką ar laikomus ginklus, ginklų laikymo sąlygos tikrinamos visada.
Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkas ar naudotojas privalo sudaryti sąlygas kontroliuojančiųjų institucijų įgaliotiems asmenims patekti į ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo vietas ir jų reikalavimu pateikti patikrinti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis ir leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus, taip pat ginklo pažymėjimą.
R. Matonis paaiškino, kad teisę prižiūrėti ginklų laikymo reikalavimų laikymąsi turi vidaus reikalų statutinės įstaigos ir Lietuvos Respublikos muitinė, vadovaudamosi Viešojo administravimo įstatymu.
„Asmenys, įgalioti kontroliuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą, turi teisę apžiūrėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis ir jų gamybos, taisymo, prekybos, laikymo ir sandėliavimo, saugojimo, realizavimo, perdirbimo ir naudojimo vietas; reikalauti, kad asmenys pateiktų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą kontrolei atlikti; nustatę pažeidimų, duoti privalomus nurodymus asmenims šiuos pažeidimus pašalinti; įeiti į nuosavybės, nuomos teise ar kitu teisėtu pagrindu valdomas ir (ar) priklausančias patalpas“, – rašoma Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.
Asmenų, teisėtai turinčių šaunamuosius ginklus (įskaitant medžioklės tikslams), pareigos yra apibrėžtos šio įstatymo VII ir VIII skyriuose. Čia nustatyta, kaip ginklai turi būti saugomi, laikomi, nešiojami ir naudojami, taip pat kaip turi būti nešiojamas trumpasis šaunamasis ginklas, kaip elgtis, kai pasibaigia leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kad ginklų negalima nešiotis neblaiviam (0,41 promilės ir daugiau), ir kitos ginklų savininkų pareigos.
Baudos šo var izcelt
Ginklų, jų dalių, šaudmenų ir įvairių su ginklais susijusių įrenginių laikymo pažeidimai užtraukia baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą.
Baudos už medžioklę reglamentuojančių aktų pažeidimus nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnyje:
1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 90 eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 90 iki 300 eurų.
3. Medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymas, gaminimas, pirkimas ar pardavimas užtraukia baudą nuo 300 iki 860 eurų.
4. Turinčio teisę medžioti asmens (medžiotojo) buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas, užtraukia baudą nuo 600 iki 1450 eurų.
5. Medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo 600 iki 1700 eurų. Pakartotinai – užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų.
7. Medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas užtraukia baudą nuo 800 iki 1800 eurų.
8. Gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo 800 iki 1800 eurų.
9. Už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo 1 iki 5 metų.
10. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kilpų konfiskavimą. Už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.
11. Administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai.
Konfiskuotas ginklas
Kaip atgauti už kurį nors pažeidimą iš medžiotojo konfiskuotą ginklą? R. Matonis paaiškino, kad ginklai ir šaudmenys gali būti paimami įtarus, kad jie galėjo būti administracinio nusižengimo, nusikalstamos veikos įrankis ar objektas. Ginklas gali būti konfiskuojamas pagal administracinio nusižengimo byloje priimtą sprendimą arba teismo nuosprendžiu.
Tokiu atveju dažniausiai ginklo savininko leidimas laikyti (nešiotis) ginklus taip pat būna panaikinamas, nes ginklai konfiskuojami tik už rimtus nusižengimus ar nusikaltimus, o tai reiškia, kad toks asmuo dažniausiai jau nėra nepriekaištingos reputacijos, kaip tai nustatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje.
Jei ginklai įstatymų nustatyta tvarka konfiskuojami, jų atgauti galimybių nėra, nebent asmuo neprarado teisės tokius ginklus laikyti (nešiotis) arba po kurio laiko (pavyzdžiui, po trejų metų) iš naujo įgijo teisę laikyti (nešiotis) ginklus. Tuomet tokį konfiskuotą ginklą galima būtų įsigyti per subjektus, prekiaujančius ginklais bendraisiais pagrindais, t. y. asmuo, turėdamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, įsigyja teisėtai veikiančioje ginklų parduotuvėje savo anksčiau konfiskuotą ginklą.
Ginklai taip pat gali būti laikinai paimami, pavyzdžiui, tais atvejais, kai ginklo savininkas yra asmuo, įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, arba kyla pagrįstas įtarimas, kad asmuo serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, arba asmuo yra įpareigojamas perlaikyti egzaminą pagal Šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimosi ir panaudojimo savigynai mokymo programą.
Paimti ginklai, šaudmenys saugomi tol, kol priimamas sprendimas dėl ginklų, šaudmenų grąžinimo arba iki leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus panaikinimo.
Nepavyko prenumeruoti metams? Prenumeruokite nuo vasario 2 d. iki metų pabaigos!
