Per pastaruosius mėnesius tarp Lietuvos medžiotojų, sportinio šaudymo atstovų ir ginklų savininkų plačias diskusijas sukėlė situacija dėl šaudyklos Medžiotojų sostinė, dar žinomos kaip Shooting Club LT. Kalbama ne tik apie vieną komercinę įmonę. Šis atvejis tapo daug platesnės problemos simboliu, kur susiduria aplinkosaugos reikalavimai, biurokratija, verslas ir valstybės saugumo interesai.
Diskusijos tokios aštrios todėl, kad kalbama apie vieną žinomiausių privačių šaudyklų šalyje, į kurią per daugelį metų investuotos didelės lėšos ir kuri tarnavo medžiotojams, sportinio šaudymo entuziastams bei žmonėms, siekiantiems tobulinti šaudymo įgūdžius.
Oficiali versija gana paprasta. Lietuvos aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad 2025 metų gruodį buvo pradėtas neplaninis šaudyklos Medžiotojų sostinė patikrinimas. Patikrinimas baigtas 2026 metų balandį, o jo metu nustatyta, kad šaudyklos veiklai nebuvo atliktos būtinos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
Todėl įmonei buvo pateiktas privalomasis nurodymas sustabdyti veiklą iki tol, kol bus atlikta poveikio aplinkai vertinimo procedūra arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Įvykdžius šiuos reikalavimus, šaudykla teoriškai galėtų atnaujinti veiklą.
Įmonė šį sprendimą apskundė, tačiau skundas nebuvo patenkintas.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip įprastas priežiūros institucijų ginčas su verslininku. Tačiau būtent čia prasideda sudėtingesnio pasakojimo dalis.
Verslininko versija
Medžiotojų sostinė įkūrėjas Vidas Silvestravičius mano, kad problema slypi ne pačiame reikalavime atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Jis ne kartą viešai pabrėžė, kad būtų pasirengęs įvykdyti tokį reikalavimą, jei įmonei būtų suteiktas protingas terminas dokumentams sutvarkyti.
Jo nuomone, absurdiška yra tai, kad naujas reguliavimas leidžia veiklą sustabdyti nedelsiant, nenumatant pereinamojo laikotarpio ar galimybės įmonei pašalinti nustatytus trūkumus.
Verslininkas teigia, kad toks mechanizmas faktiškai reiškia momentinį įmonės veiklos paralyžiavimą nepriklausomai nuo to, kiek laiko ji veikė anksčiau ir kokio dydžio investicijos į ją buvo atliktos.
Silvestravičius viešai nurodo, kad šaudyklos veiklos pradžioje tokio reikalavimo nebuvo. Jo vertinimu, situacija susiklostė po to, kai 2018 metais buvo išplėsta saugumo zona, o vėliau institucijos interpretavo, kad būtent nuo šio momento turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas.
Pasak verslininko, patikrinimas truko kelis mėnesius, tačiau apie galimą problemą jis nebuvo informuotas iki pat momento, kai buvo priimtas sprendimas sustabdyti veiklą. Tai reiškė sutartinių įsipareigojimų nutraukimą, darbuotojų atleidimo riziką ir būtinybę svarstyti įmonės turto pardavimą.
Dabartinė situacija
Norėdamas sužinoti naujausią informaciją apie šaudyklos Medžiotojų sostinė padėtį, žurnalas susisiekė su jos direktoriumi Vidu Silvestravičiumi.
Pokalbio pradžioje jis paaiškino, kad situacija nėra džiuginanti. Dalis darbuotojų jau atleisti, likusieji naudojasi sukauptomis atostogomis arba yra išėję nemokamų atostogų. Šaudyklos veikla sustabdyta, tačiau tai nereiškia, kad jos savininkai pasidavė.
„Dirbame trimis kryptimis. Pirmiausia, sprendimas uždaryti šaudyklą bus skundžiamas. Šiuo metu baigiame rengti skundą teismui ir sieksime, kad mums būtų suteiktas laikinas leidimas veikti iki tol, kol bus parengtas poveikio aplinkai vertinimas. Teisminis procesas jau pradėtas“, sakė šaudyklos direktorius.
Jis taip pat priminė, kad Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo pataisos šiuo metu eina įprastu teisėkūros keliu ir, jeigu nekils papildomų kliūčių, yra vilties, kad jos bus priimtos dar pavasario sesijoje.
Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo pataisų aiškinamasis raštas
„Tai reikštų, kad jos galėtų įsigalioti jau liepą. Jeigu dėl kokių nors priežasčių sprendimo priėmimas užsitęstų, viskas persikeltų į rudens sesiją ir įstatymo pakeitimai įsigaliotų tik nuo sausio. Tai nėra gerai, nes reikštų tolesnę prastovą ir galimas problemas kitoms Lietuvos šaudykloms.“
Jeigu įstatymo pataisos būtų priimtos artimiausiu metu, teismas Medžiotojų sostinės byloje galėtų priimti sprendimą remdamasis nauja redakcija.
Vidas Silvestravičius pabrėžė, kad pagal ankstesnę šio įstatymo redakciją įmonei, kuri neturėjo atlikto poveikio aplinkai vertinimo, būdavo pateikiamas įspėjimas ir suteikiamas laikas trūkumams pašalinti. Veikla nebūdavo stabdoma ir įmonė nebūdavo uždaroma.
Šių metų pradžioje įsigaliojo pakeitimai, kuriuos šiandien absurdiškais vadina tiek institucijų atstovai, tiek verslininkai. Šiuo metu įmonės veikla stabdoma nepriklausomai nuo to, ar tai yra ūkininkas, verslo subjektas ar šaudykla, jeigu nėra atliktas poveikio aplinkai vertinimas.
Antroji šaudyklos savininkų veiklos kryptis šiuo metu susijusi su galimybe gauti leidimą veikti gerokai mažesnėje teritorijoje. Pasak direktoriaus, ji būtų maždaug 23 kartus mažesnė už dabartinę ir užimtų vos vieną hektarą.
„Tokioje teritorijoje poveikio aplinkai vertinimas nėra būtinas, todėl galėtume tęsti veiklą, vykdyti įsipareigojimus nuolatiniams klientams ir svečiams. Juokingiausia tai, kad šioje teritorijoje dirbame jau 18 metų, tačiau ir dabar susiduriame su biurokratija. Esame kraštovaizdžio draustinyje, o Aplinkos apsaugos agentūra jau dvi savaites nepateikia atsakymo, ar išduos policijos reikalaujamus papildomus dokumentus.“
Tuo pat metu vyksta pasirengimas artimiausiais mėnesiais dirbti kolegų šaudykloje Kaišiadorių rajone.
„Tai leis mums vykdyti įsipareigojimus žmonėms, organizuoti renginius ir treniruotes tiems, kurie yra įsigiję dovanų kuponus arba turi su mumis sudarytas sutartis. Bendradarbiavimas su Kaišiadorių kolegomis suteiks galimybę išgyventi iki tol, kol galėsime atnaujinti savo veiklą.“
Pokalbio pabaigoje Vidas Silvestravičius pabrėžė, kad iki šių metų buvo jaučiamas akivaizdus augimas. Šaudyklose lankėsi daugiau medžiotojų, daugiau žmonių treniravosi ir gerino rezultatus. Tai, jo teigimu, patvirtina ir Medžiotojų lygos varžybų dalyvių skaičius bei rezultatų lentelės.
Tačiau dabar visos šaudyklos atsidūrė rizikos zonoje, o situacija tapo labai neaiški.
„Scenarijai gali būti įvairūs. Galima greitai priimti įstatymo pakeitimus ir juos efektyviai įgyvendinti. Tačiau galima ir atidėti sprendimą iki rudens sesijos, kol vyks svarstymai komisijose ir komitetuose, o tuo metu pradėti tikrinimus ir kitose šaudyklose bei įmonėse“, sakė Medžiotojų sostinės vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad pirmasis poveikio aplinkai vertinimo etapas kainuoja apie 11 000 eurų. Jei jo rezultatas būtų neigiamas, kitas etapas kainuotų dar 20–30 tūkstančių eurų.
Tokiu atveju šaudykla veiklos tęsti nebegalėtų, nes tai būtų labai didelės išlaidos, ypač turint omenyje, kad kalbama tik apie poveikio aplinkai vertinimo procedūrą. Šaudyklų savininkams tenka ir daugybė kitų pareigų, kurias būtina vykdyti siekiant užtikrinti medžiotojų treniruotes, suteikti galimybę šaudymo entuziastams mokytis saugiai naudotis ginklu.
Pasak jo, galutinis rezultatas gali būti toks, kad dalis žmonių, susidomėjusių šiuo sportu, pradės pardavinėti savo ginklus vien todėl, kad nebeturės kur treniruotis.
LMŽD pozicija dėl situacijos šaudyklų sektoriuje
„Situacija, susijusi su šaudyklų veiklos ribojimais Lietuvoje, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai yra gerai žinoma ir šiuo metu aktyviai stebima tiek organizaciniu, tiek instituciniu lygmeniu. LMŽD dalyvauja Tarpinstitucinėje darbo grupėje šaudyklų ir tirų veiklos klausimais bei palaiko nuolatinį kontaktą su sportinio šaudymo bendruomene ir šaudyklų atstovais.
Šiuo metu daliai šaudyklų kyla reikalavimai iš naujo vertinti poveikį aplinkai, nors kai kurios jų veikia daugelį metų pagal anksčiau galiojusią tvarką. Tai kelia teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių klausimų bei sukuria realią veiklos ribojimo riziką ne tik atskiroms šaudykloms, bet ir visam sektoriui.
Kalbant apie konkretų Shooting Club LT atvejį, nenorėtume komentuoti vykstančių teisinių procesų detalių, tačiau matome, kad ši situacija tapo platesnės diskusijos apie šaudyklų reguliavimo praktiką Lietuvoje dalimi. Mūsų vertinimu, panašūs klausimai ateityje gali paliesti ir kitas Lietuvoje veikiančias šaudyklas, todėl būtinas aiškus, proporcingas ir vienodai taikomas teisinis reguliavimas.
LMŽD laikosi pozicijos, kad sprendimai, galintys turėti reikšmingą poveikį šaudyklų veiklai, turi būti grindžiami proporcingumo, teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Taip pat svarbu įvertinti ne tik aplinkosauginius aspektus, bet ir šaudyklų reikšmę sportui, medžioklės kultūrai, praktiniam šaudymo rengimui ir, svarbiausia, valstybės gynybiniam pasirengimui.
Šiuo metu aktyviai bendradarbiaujame su atsakingomis institucijomis, dalyvaujame diskusijose dėl galimų teisės aktų pakeitimų ir siekiame, kad būtų rastas subalansuotas sprendimas, leidžiantis užtikrinti tiek aplinkosauginius reikalavimus, tiek stabilias ir aiškias sąlygas teisėtai veikiančioms šaudykloms.
Taip pat palaikome dialogą su Shooting Club LT vadovybe, pagal kompetenciją teikiame ekspertines konsultacijas ir esame pasirengę prisidėti prie tolesnių teisėkūros bei tarpinstitucinio dialogo iniciatyvų, kurios padėtų išvengti panašių situacijų ateityje.“
Kodėl šis atvejis kelia nerimą ir kitiems verslininkams
Vidas Silvestravičius ir nemaža dalis jo rėmėjų mano, kad problema nėra susijusi vien tik su šaudyklomis. Jie atkreipia dėmesį, kad teoriškai į panašią situaciją gali patekti bet kuri įmonė ar ūkis, kurio veiklai tam tikrame plėtros etape atsiranda pareiga atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
Viešuose komentaruose ne kartą buvo išsakyta nuomonė, kad ūkininkas gali išplėsti fermą, pastatyti naują pašarų saugyklą ar atlikti kitus pakeitimus net nesuprasdamas, kad kartu atsirado papildomas administracinis reikalavimas. Jeigu vėliau būtų nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas nebuvo atliktas, įmonė galėtų susidurti su panašiu scenarijumi.
Būtent šis aspektas yra viena iš priežasčių, kodėl klausimas atsidūrė ne tik medžiotojų, bet ir žemės ūkio sektoriaus dėmesio centre.
Saugumas, šaudymo sportas ir geopolitika
Dar vienas aspektas, kuris nuolat minimas diskusijose, yra valstybės saugumas. Viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose pasigirsta kritikos, kad tuo metu, kai Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria rezervistų pasirengimui, civilinės gynybos stiprinimui ir gyventojų praktinių įgūdžių ugdymui, Lietuvoje vyksta procesas, kurio rezultatas yra vienos žinomiausių privačių šaudyklų uždarymas.
Daugelis šaulių ir medžiotojų nėra patenkinti tokiu valstybės požiūriu. Jų nuomone, šaudyklų infrastruktūra dabartinėje saugumo situacijoje tapo strategiškai svarbesnė nei anksčiau, todėl šaudykloms turėtų būti taikomos palankesnės sąlygos. Tai apima ir ilgųjų nuotolių šaudymo treniruočių aikšteles, kurių Lietuvoje šiuo metu praktiškai nėra.
Ar kitos šaudyklos yra saugios?
Tai klausimas, į kurį šiuo metu nėra aiškaus atsakymo. Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir galiojančius teisės aktus. Tai reiškia, kad negalima automatiškai teigti, jog panaši situacija gresia visoms šalies šaudykloms. Tačiau kartu nėra pateikiama ir patvirtinimo, kad tokių rizikų kitur nėra.
Tuo tarpu policija aiškina, kad šaudyklų eksploatavimo reikalavimus nustato jau seniai galiojantys teisės aktai ir kad šie reikalavimai nuo 2024 metų liepos iš esmės nepasikeitė. Informacija apie konkrečius policijos veiksmus atskirų šaudyklų atžvilgiu viešai neskelbiama.
Lokys užpuola turistą Rumunijoje. Lietuviai per plauką išsigelbėja!
Išvados
Šaudyklos Medžiotojų sostinė istorija jau seniai peržengė vienos įmonės problemos ribas. Šiuo metu pagrindinis ginčas vyksta ne dėl to, ar poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas, bet dėl to, kokios pasekmės taikomos tais atvejais, kai tokios procedūros nebuvo atliktos anksčiau.
Situacija atskleidė teisinio aiškumo problemą. Viena pusė remiasi pareiga laikytis aplinkosauginių reikalavimų, kita kelia klausimą, ar veiklos stabdymas be pereinamojo laikotarpio yra proporcinga priemonė įmonėms, kurios veikė daugelį metų.
Ginčas svarbus ne tik šaudyklų sektoriui. Jei dabartinė praktika bus taikoma plačiau, su panašiais klausimais gali susidurti ir kitų sričių verslai bei ūkiai, kurių veiklai tam tikru momentu atsiranda prievolė atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
Kol kas nėra aišku, ar Medžiotojų sostinės atvejis išliks pavienis, ar taps precedentu kitoms šaudykloms. Daug kas priklausys nuo teismų sprendimų, planuojamų teisės aktų pakeitimų ir institucijų pasirinktos praktikos ateityje.
Nepriklausomai nuo bylos baigties, ši istorija jau paskatino platesnę diskusiją apie aplinkosaugos reikalavimų taikymą, verslo teisinį saugumą ir šaudyklų vietą Lietuvos sporto, medžioklės bei saugumo infrastruktūroje.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
