Informacijos šaltinis: ЕКО-інформ
Pasiutligė Ukrainoje vėl tampa vis rimtesne problema. Ligos atvejų nustatoma įvairiuose šalies regionuose, lapės vis dažniau pasirodo gyvenamosiose vietovėse ir kontaktuoja su naminiais gyvūnais, o tūkstančiai žmonių po įkandimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais priversti kreiptis medicininės pagalbos.
Ypač nerimą kelia spartus lapių populiacijos augimas. Ukrainos valstybinės maisto saugos ir vartotojų apsaugos tarnybos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios lapių skaičius šalyje išaugo daugiau kaip 2,5 karto – nuo maždaug 45 000 iki 110 000 individų. Kai kuriuose regionuose augimas dar didesnis.
Kuo daugiau lapių, tuo sunkiau kontroliuoti pasiutligės viruso cirkuliaciją laukinėje gamtoje. Padėtį dar labiau apsunkina karo veiksmai, nes dalyje teritorijų neįmanoma visavertiškai vykdyti laukinių plėšrūnų oralinės vakcinacijos. Atsakingos Ukrainos tarnybos praneša, kad registruojamų pasiutligės atvejų skaičius išaugo daugiau kaip du kartus.
Lapės jau veržiasi į kiemus
Keli rugpjūtį užfiksuoti atvejai aiškiai parodė, kaip arti žmonių priartėjo ši pavojinga liga.
Voluinės srities Bilopilio kaime rugpjūčio 25 dieną pasiutlige serganti lapė įbėgo į privačios sodybos kiemą ir susikovė su šunimi. Šuo, taip pat ūkyje laikomi katė ir kiaulė buvo vakcinuoti, o su šunimi kontaktavusiam vyrui teko pradėti gydymą po galimo kontakto su pasiutligės virusu. Teritorijoje 60 dienų įvesti karantino apribojimai.
Panašus atvejis rugpjūčio 23 dieną užfiksuotas Lvivo srities Chorosno kaime, kur pasiutlige serganti lapė užpuolė naminį šunį. Vėliau šuo įdrėskė savo šeimininkus, todėl jiems prireikė vakcinacijos. Rugpjūčio 28 dieną pasiutligė patvirtinta dar vienai lapei, kurios gaišena rasta Hriados kaimo pakraštyje.
Tokie atvejai atskleidžia vieną pavojingiausių infekcijos perdavimo grandinių – lapė kontaktuoja su naminiu gyvūnu, o šis vėliau – su žmogumi.
Pasiutlige užsikrečia ir ūkiniai gyvūnai
Infekcija neapsiriboja vien laukiniais plėšrūnais, šunimis ir katėmis. Charkivo srities Bezrukų kaime rugpjūtį pasiutligė laboratoriniais tyrimais patvirtinta jaunam galvijui. Gyvūnas tapo vangus, nustojo ganytis, jam prasidėjo gausus seilėtekis, pasikeitė elgesys, o vėliau jis nugaišo. Manoma, kad galimas infekcijos šaltinis buvo lapės, kurios ne kartą pastebėtos kaimo apylinkėse.
Rugpjūčio 26 dieną Černihivo srityje pasiutligė patvirtinta ir karvei. Nors ūkiniams gyvūnams ši liga nustatoma rečiau nei lapėms, šunims ar katėms, tokie atvejai rodo, kad virusas iš laukinės gyvūnijos gali patekti ir į gyvulių laikymo vietas.
Vienoje srityje – jau 86 pasiutligės atvejai
Ypač iškalbinga padėtis Vinycios srityje. Iki rugpjūčio pradžios čia buvo patvirtinti 86 pasiutligės atvejai tarp gyvūnų – 45 lapėms, 22 katėms, 18 šunų ir vienam galvijui.
Specialistų duomenimis, lapių skaičius šiame regione per pastaruosius metus padidėjo maždaug keturis kartus. Tuo pat metu vien per pirmąjį metų pusmetį dėl gyvūnų įkandimų ar kontakto su jų seilėmis medicininės pagalbos kreipėsi daugiau kaip 2600 žmonių.
Charkivo srityje nuo metų pradžios dėl gyvūnų įkandimų ir kitų sužalojimų pagalbos kreipėsi daugiau kaip 2000 žmonių – 32 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Chmelnyckio srityje per pirmąjį pusmetį tokių žmonių buvo 1506, o nukentėjusiųjų skaičius taip pat išaugo daugiau kaip 30 proc.
Karas apsunkina pasiutligės kontrolę
Viena iš teritorijų, kur padėtį ypač apsunkina karo veiksmai, yra Zaporižios sritis. Nuo metų pradžios po įkandimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais medicininės pagalbos čia kreipėsi 1411 žmonių. Beveik pusė, arba 725 atvejai, buvo susiję su benamiais gyvūnais.
Specialistai išskiria kelis tarpusavyje susijusius rizikos veiksnius. Karo veiksmų zonose neįmanoma visavertiškai vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacijos, laukiniai gyvūnai vis dažniau priartėja prie gyvenviečių, o benamių šunų ir kačių skaičius išlieka didelis arba auga.
Taip susidaro situacija, kai riba tarp laukinių gyvūnų, naminių gyvūnų ir žmogaus tampa vis mažesnė.
Daugiau lapių – didesnė rizika
Dabartinės situacijos Ukrainoje negalima paaiškinti vienu veiksniu, tačiau spartus lapių populiacijos augimas yra svarbi problemos dalis. Lapė yra vienas pagrindinių pasiutligės viruso rezervuarų laukinėje gamtoje, todėl augant jų skaičiui didėja tikimybė, kad užsikrėtęs gyvūnas pasieks gyvenamąją vietovę ir kontaktuos su šunimis, katėmis ar ūkiniais gyvūnais.
Kartu karas apsunkina vieną svarbiausių ligos kontrolės priemonių – laukinių plėšrūnų oralinę vakcinaciją.
Taip susidaro pavojinga grandinė: daugiau lapių reiškia daugiau potencialių viruso nešiotojų, daugiau kontaktų su naminiais gyvūnais ir kartu didesnę riziką žmonėms.
Pasiutligės situacija nėra vienoda visoje Ukrainoje, tačiau atskirų regionų duomenys rodo nerimą keliančią tendenciją. Problema nebėra tik kažkur miške esantis sergantis laukinis gyvūnas. Lapės vis dažniau pasirodo kiemuose ir gyvenamosiose vietovėse, o kartu su jomis prie žmonių artėja ir mirtinai pavojingas virusas.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
