Kaišiadorių rajone gyvenantis rudasis lokys ne tik niokoja bitynus, bet ir keičia vietos gyventojų bei medžiotojų kasdienybę. Kaip praneša LRT, apylinkėse jau pastatyta speciali gaudyklė. Sugavus lokį, jam numatoma uždėti GPS siųstuvą ir stebėti gyvūno judėjimą.
Kaišiadorių rajono savivaldybėje veikianti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija nuvyko į vieną iš lokio nuniokotų bitynų ir įvertino padarytą žalą. Pasak Kaišiadorių rajono vicemero Igno Simonaičio, pagal įvykio vietoje rastus požymius, nagų žymes ant avilių ir išmėtytas jų dalis, nustatyta, kad žalą galėjo padaryti rudasis lokys.
Kaip jau skelbė žurnalas Medžioklė, Jūratės Garbauskienės šeimos bitynuose lokys sunaikino septynias bičių šeimas. Pačios bitininkės skaičiavimu, nuostoliai siekia apie 2020 eurų. Gyvūnas surado keliose skirtingose, daugiausia miškuose esančiose vietose išdėstytus šeimos bitynus ir prie jų sugrįžo ne kartą.
Kamera prie bityno užfiksavo naktinį įsibrovėlį. Sprendimas yra, tačiau galimybės ribojamos
Lokys užfiksuotas devyniose vietose
Kaišiadorių rajono medžiotojai sudarė lokio lankytų vietų žemėlapį. Jame pažymėti devyni taškai Dainavos, Kazokiškių ir Palomenės apylinkėse. Lokys užfiksuotas ne tik žvėrių viliojimo vietose. Gyvūno pėdsakų aptikta ir prie žemės ūkio technikos, o vienas ūkininkas, vakare ardamas lauką, pastebėjo lokį vaikštantį aplink traktorių.
Kaišiadorių medžiotojų draugijos pirmininkas Vilius Karpavičius LRT sakė, kad lokio buvimas verčia svarstyti ir apie rudenį planuojamų varyminių medžioklių pakeitimus. Medžiotojai baiminasi, kad varovų išbaidytas ar apsuptas gyvūnas žmonių veiksmus gali suprasti kaip agresiją ir pulti.
Todėl, prieš rengiant varyminę medžioklę, vietos medžiotojams būtų svarbu žinoti, kur tuo metu laikosi lokys. GPS siųstuvo duomenys padėtų ne tik planuoti medžiokles, bet ir greičiau reaguoti, jeigu stambusis plėšrūnas priartėtų prie tankiau gyvenamų teritorijų.
Kaišiadorių apylinkėse jau pastatyta gaudyklė
Kaip skelbia LRT, leidimas sugauti ir paženklinti lokius yra išduotas, o Kaišiadorių apylinkėse jau pastatyta speciali gaudyklė. Jei gyvūną pavyktų sugauti, jam būtų uždėtas GPS siųstuvas, leidžiantis stebėti jo judėjimą.
Vis dėlto lokio sugavimas nėra paprasta užduotis. Gyvūnas juda didelėje teritorijoje, todėl neįmanoma numatyti, kada ir ar apskritai jis pateks į paruoštą gaudyklę.
LRT kalbintas biologas nurodė, kad anksčiau lokiai Lietuvą dažniausiai kirsdavo tranzitu, judėdami tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities, tačiau dalis jų dabar šalyje apsistoja ilgesniam laikui. Specialisto vertinimu, šiuo metu Lietuvoje galėtų gyventi apie tris ruduosius lokius.
GPS siųstuvai leistų gauti patikimų duomenų apie jų naudojamas teritorijas, judėjimo maršrutus ir artėjimą prie gyvenviečių. Tokia informacija būtų svarbi ne tik mokslininkams, bet ir savivaldybėms, medžiotojams, ūkininkams bei vietos gyventojams.
Mokytis gyventi greta lokių
Lietuvoje apsistojant vis daugiau rudųjų lokių, neišvengiamai teks mokytis gyventi greta šių stambiųjų plėšrūnų. Tačiau norint išvengti konfliktų tarp žmonių ir laukinių gyvūnų, pirmiausia būtina žinoti tikrąją situaciją. Reikalingi patikimi duomenys apie lokių skaičių, jų gyvenamas teritorijas, judėjimo maršrutus ir lankymąsi prie gyvenviečių, bitynų bei ūkių.
Todėl svarbu oficialiai pranešti apie kiekvieną patvirtintą lokio pastebėjimą, aptiktus pėdsakus ir padarytą žalą. Tik sukaupus išsamią informaciją valstybės institucijos, savivaldybės, mokslininkai ir medžiotojai galės laiku įvertinti riziką, įspėti gyventojus ir pasirinkti tinkamas prevencines priemones. Nutylėti atvejai statistikoje neegzistuoja, o be tikrojo situacijos vaizdo neįmanoma priimti pagrįstų sprendimų ir sumažinti žmogaus bei stambiųjų plėšrūnų konfliktų tikimybės.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
