Medžiotojai, savivaldybė, ūkininkai ir vietos gyventojai suvienijo jėgas, kad atkurtų kurapkų buveines ir žemės ūkio naudmenų biologinę įvairovę.
Lenkijoje medžiotojų klubas Kościańska Knieja, bendradarbiaudamas su Kościan savivaldybe ir Kokorzyn kaimo taryba, įgyvendina plataus masto aplinkosaugos projektą Kurapka keturi metų laikai žemės ūkio medžioklės plotuose.
Projekte numatyta atkurti pažeistas teritorijas, formuoti kurapkoms ir kitoms laukinių gyvūnų rūšims tinkamas buveines, įrengti žydinčių augalų juostas, sodinti medžius ir krūmus, taip pat į aplinkosauginį švietimą įtraukti vietos gyventojus bei moksleivius.
Ši iniciatyva parodo, kaip vietos bendruomenių bendradarbiavimas gali padėti atkurti biologinę įvairovę žemės ūkio kraštovaizdyje. Kartu tai yra praktinis indėlis siekiant kelių Europos Sąjungos aplinkos politikos tikslų, tarp jų 2030 metų ES biologinės įvairovės strategijos, Gamtos atkūrimo reglamento ir Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių įgyvendinimo.
Projekto idėją paskatino tarptautinis INTERREG PARTRIDGE projektas, kurio tikslas yra gerinti žemės ūkio naudmenų buveinių kokybę ir atkurti su agrarinėmis ekosistemomis glaudžiai susijusių rūšių populiacijas. Ypatingas dėmesys skiriamas kurapkai (Perdix perdix), kuri laikoma vienu svarbiausių Europos žemės ūkio kraštovaizdžio ekologinės būklės rodiklių.
Atsakas į biologinės įvairovės nykimą
Mokslininkai ir aplinkosaugos institucijos jau daugelį metų įspėja apie smarkų su žemės ūkio naudmenomis susijusių rūšių mažėjimą. Intensyvėjanti žemdirbystė, laukų pakraščių ir gyvatvorių nykimas, kraštovaizdžio vienodėjimas bei apdulkintojų mažėjimas labai pablogino agroekosistemų būklę visoje Europoje.
Kościan apskrityje įgyvendinamo projekto pagrindinis tikslas yra atkurti kurapkoms tinkamas buveines ir padidinti jų populiaciją. To siekiama atkuriant natūralius kraštovaizdžio elementus, gerinant smulkiosios medžiojamosios faunos gyvenimo sąlygas ir aktyviai įtraukiant vietos bendruomenę.
Šios priemonės atitinka 2030 metų ES biologinės įvairovės strategijos tikslus sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir atkurti pažeistas buveines bei ekosistemas. Projektas taip pat prisideda prie Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimo. Jame numatytas laipsniškas pažeistų ekosistemų, įskaitant ekologiniu požiūriu vertingas žemės ūkio naudmenų buveines, atkūrimas.
VIDEO. Prarasti nekaltybę Lenkijoje. Ralis nendrėse, 60 km per valandą ir kruvinos ausys!
Bendra atsakomybė už kaimo kraštovaizdį
Projekte dalyvauja medžiotojai, savivaldybės atstovai, ūkininkai, miškininkai, mokytojai, bitininkai ir vietos gyventojai. Toks platus bendradarbiavimas atspindi šiuolaikišką požiūrį į gamtos apsaugą. Norint sėkmingai atkurti ekosistemas, būtinas visų gamtos išteklius valdančių ir jų teikiama nauda besinaudojančių žmonių dalyvavimas.
Pirmieji organizaciniai ir praktiniai darbai pradėti 2025 metais. Bendradarbiaujant su Kościan savivaldybe projektui skirtas savivaldybei priklausantis žemės sklypas. Jame numatyta įkurti Knieja edukacinį prieglobstį su lauko užsiėmimų paviljonu.
Vieta yra netoli trijų kaimų, kurių pradinėse mokyklose veikia biologijos, gamtos fotografijos ir aplinkosauginio švietimo būreliai. Naujojoje edukacinėje erdvėje numatyta rengti praktinius užsiėmimus, pamokas gamtoje ir vietos bendruomenės susitikimus. Juose bus kalbama apie biologinės įvairovės apsaugą, prisitaikymą prie klimato kaitos, tvarų žemės naudojimą ir atsakingą požiūrį į aplinką.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas jaunosios kartos švietimui, nes būtent jaunimas ateityje turės įtakos vietos ekosistemų ir kaimo kraštovaizdžio raidai.
Apdulkintojai, nektaringieji augalai ir kraštovaizdžio atkūrimas
Viena svarbiausių projekto dalių yra apdulkintojams tinkamų buveinių gerinimas. Spartus apdulkintojų mažėjimas Europos Sąjungoje pripažįstamas viena didžiausių grėsmių maisto saugumui ir ekosistemų atsparumui.
Projekte dalyvaujantys ūkininkai įgyvendins apdulkintojams palankias priemones, o vietos bitininkai padės didinti nektaro ir žiedadulkių prieinamumą, įrengdami žydinčių augalų plotus.
Papildomi medžių ir krūmų želdiniai bei daugiametės augalijos juostos paįvairins kraštovaizdį ir suteiks prieglobstį paukščiams, vabzdžiams bei smulkiesiems žinduoliams.
Šios priemonės atitinka ES apdulkintojų iniciatyvos ir Bendrosios žemės ūkio politikos aplinkosaugos tikslus. Juose numatyta įrengti apsaugines juostas, išsaugoti laukų pakraščius ir gyvatvores bei atkurti kitus kraštovaizdžio elementus, didinančius biologinę įvairovę ir ekosistemų atsparumą.
Atkuriama pažeista teritorija
Įgyvendinant projektą pradėtas 2,1 hektaro pažeistos teritorijos ekologinis atkūrimas. Ši žemė anksčiau priklausė valstybiniam žemės ūkio ūkiui ir daugelį metų buvo naudojama kaip nelegali atliekų išmetimo vieta.
Atlikus didelius teritorijos tvarkymo darbus, joje pasėti vietinių daugiamečių augalų mišiniai. Tarp pasirinktų rūšių yra paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium), aitrusis vėdrynas (Ranunculus acris) ir raudonasis dobilas (Trifolium pratense).
Šie augalai padeda gerinti dirvožemio būklę, papildo jį azotu ir suteikia svarbių maisto išteklių apdulkintojams.
Šis pavyzdys rodo, kad net labai pažeistą žemę galima atkurti ir vėl įtraukti į veikiančią ekosistemą. Tokių teritorijų atkūrimas yra viena svarbiausių šiuolaikinės Europos aplinkos politikos krypčių.
Projektas apima 7580 hektarų
Projektas įgyvendinamas 7580 hektarų medžioklės plotų vienete, kuriame yra ir 1242 hektarai miško. Šiuos medžioklės plotus nuomoja Kościan medžiotojų klubas Nr. 11 Knieja.
Išsamiai įvertinus žemės naudojimą, prioritetinėmis buveinių atkūrimo teritorijomis pripažinta 1650 hektarų ariamosios žemės, pievų, ganyklų ir pūdymų.
Kurapkų apskaita parodė, kad 610 hektarų teritorijoje, kurioje šiuo metu kurapkų neaptinkama, būtinos aktyvios rūšies atkūrimo priemonės.
Likusiame 1040 hektarų plote per stebėseną užregistruoti 27 šaukiantys kurapkų patinai. Tai rodo, kad čia yra išlikusi populiacijos dalis, kurią galima sustiprinti gerinant buveines ir prireikus užtikrinant papildomą lesinimą.
2026 metų rugsėjį nustatytoje atkūrimo teritorijoje planuojama į laisvę išleisti 24 veislines kurapkų poras. Savivaldybei priklausančiuose laukų pakraščiuose, esančiuose palei žemės ūkio kelius, taip pat numatyta pasėti daugiamečių augalų mišinius. Jie suteiks priedangą ir maisto ne tik kurapkoms, bet ir daugeliui kitų laukinių gyvūnų rūšių.
Išsamios stebėsenos apskaitos numatytos 2026 metų lapkritį ir 2027 metų sausį. Jų metu bus vertinamas įgyvendintų buveinių atkūrimo priemonių veiksmingumas ir kurapkų populiacijos pokyčiai abiejose projekto teritorijose.
Bendradarbiauja medžiotojai, ūkininkai, miškininkai ir mokytojai
2027 metų balandį numatyta sudaryti tris konsultacines grupes, kuriose dirbs ūkininkai, miškininkai, medžiotojai ir mokytojai.
Kiekviena grupė nagrinės savo sritį. Dėmesys bus skiriamas laukiniams gyvūnams palankiems žemės ūkio metodams, medžių ir gyvatvorių sodinimui bei aplinkosauginiam švietimui.
Kartu rengiama išsami kartografinė medžiaga, kurioje bus pažymėti atkurti pūdymai, apsauginės juostos ir parodomieji plotai. Teritorijas, kuriose anksčiau vyravo kukurūzų monokultūros, numatyta paversti įvairiomis augalų bendrijomis. Jos didins biologinę įvairovę ir suteiks maisto laukiniams gyvūnams.
Praktinis gamtos atkūrimo pavyzdys
Projektas Kurapka keturi metų laikai žemės ūkio medžioklės plotuose yra praktinis pavyzdys, kaip Europos gamtos atkūrimo politikos tikslai gali būti įgyvendinami vietos lygmeniu.
Viename projekte sujungta konkrečios rūšies apsauga, buveinių atkūrimas, pagalba apdulkintojams, aplinkosauginis švietimas ir vietos bendruomenės įtraukimas.
Klimato kaitos sąlygomis vis svarbiau kurti buveines, galinčias atlaikyti sausras, didelius temperatūros svyravimus ir dažnėjančias orų anomalijas. Su žemės ūkio kraštovaizdžiu susijusioms rūšims išgyventi būtinas stabilus vandens ir maisto prieinamumas, tinkamos perėjimo vietos bei sąlygos jaunikliams auginti.
Projekto partneriai pabrėžia, kad agroekosistemų atkūrimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis ryžto, bendradarbiavimo ir atkaklumo. Tik bendradarbiaujant savivaldybėms, ūkininkams, medžiotojams, aplinkosaugos organizacijoms, valstybės institucijoms ir vietos bendruomenėms galima sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir atkurti ekologinį kaimo kraštovaizdžio turtingumą.
Projektą kartu su finansavimo paraiškomis numatyta pateikti Regioniniam aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondui bei Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerijai.
Šaltinis: FACE biologinės įvairovės manifestas
Informacijos šaltinis Jarosławas Kuczajus, aplinkos politikos ekspertas.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
