Šaltinis VĮ Valstybinių miškų urėdija
Valstybinių miškų urėdijos Pašilių stumbryne šiemet – dvigubas džiaugsmas. Birželį čia gimė du stumbriukai – patelė ir patinėlis. Vos kelių dienų skirtumu pasaulį išvydę mažyliai jau laikosi kartu, žaidžia ir pamažu mokosi gyventi bandoje.
Kol kas abu jauniausi stumbryno gyventojai vardų neturi. Jie bus išrinkti per tradicinę stumbriukų vardynų šventę, kurioje dalyvaus vaikai iš įvairių ugdymo įstaigų. Būtent mažieji šventės dalyviai siūlys vardus, tačiau tai padaryti reikės laikantis tarptautinių stumbrų vardų suteikimo taisyklių. Lietuvoje gimusių stumbrų vardai turi prasidėti raidėmis „Gi“ ir negali kartotis. Tokia sistema leidžia atsekti gyvūno kilmę – net į kitą šalį išvežto stumbro vardas parodo, kur jis gimė.
Einam link bombos, nusiaubti laukai ir stumbrų komercinė medžioklė. Pokalbiai apie medžioklę #78
Užduotis vaikams nebus visai paprasta, nes nemažai vardų jau užimti. Šiuo metu Pašilių stumbryne gyvena Gira, Gipota, Gipokis, Gipordas, Gilius, Girna, Girnis, Gilminas, Gibradimas, Gitis, Gintas, Gigantas ir pernai gimusi Giesmė. Kartu su dviem šiųmečiais jaunikliais stumbryno bandą sudaro penkiolika gyvūnų.
Vaikų, kurių pasiūlyti vardai bus išrinkti, laukia prizai, staigmenos ir specialūs sertifikatai, patvirtinantys jų indėlį į mažųjų stumbrų istoriją. Kad šventėje netrūktų geros nuotaikos, jos dalyvius linksmins ir animatorė Pepė Ilgakojinė. Daugiau informacijos apie renginio laiką ir dalyvavimo galimybes Valstybinių miškų urėdija žada paskelbti artimiausiu metu.
Praėjusiais metais Pašiliuose gimusios stumbriukės vardą taip pat pasiūlė vaikas. Giesmės vardą išrinko Panevėžio „Vilties“ progimnazijos 2b klasės mokinys Dovydas. Jam buvo įteikta simbolinė dovana ir vardą patvirtinantis sertifikatas, tapęs gražiu priminimu apie jo dalyvavimą stumbriukės gyvenimo istorijoje.
Pirmosiomis savaitėmis svarbiausia ramybė
Stumbrės vaikingumas trunka apie devynis mėnesius, tačiau vien iš patelės išvaizdos ne visada galima suprasti, kad netrukus gims jauniklis. Artėjant jauniklio atsivedimui stumbrė paprastai atsiskiria nuo bandos ir pasitraukia į nuošalesnę miško vietą. Po kurio laiko ji sugrįžta jau lydima mažylio. Dažniausiai stumbriukai gimsta gegužę ir birželį, nors Lietuvoje jauniklių gali būti atsivedama ir vėliau.
Pirmosiomis savaitėmis motina itin saugo jauniklį, todėl stumbryno darbuotojams svarbiausia gyvūnų netrikdyti, stebėti jų būklę ir suteikti kuo daugiau ramybės. Mažylis iš pradžių beveik visą laiką laikosi šalia motinos, o aplinką pradeda tyrinėti tik pamažu.
Maždaug trijų savaičių stumbriukai jau pradeda ragauti žolę, o sulaukę dviejų mėnesių kramsnoja šakeles ir jaunus ūglius. Vis dėlto motinos pienas dar ilgai išlieka svarbia jų mitybos dalimi – jaunikliai juo gali maitintis net iki vienų metų.
Abu šiemet gimę stumbriukai yra beveik vienodo amžiaus, todėl nuo pirmųjų gyvenimo savaičių turi tinkamą draugiją. Jie daug laiko praleidžia kartu, žaidžia ir se pamažu drąsėja. Jauniklių charakteriai dar tik pradeda ryškėti, tačiau prie kasdienio stumbryno gyvenimo jie jau pripranta. Išgirdę pažįstamą pašaro kibirų skambėjimą, mažyliai kartu su visa banda atskuba pasižiūrėti, kas jų laukia.
Stumbras yra istorinis Lietuvos miškų gyventojas
Stumbras (Bison bonasus) nėra svetimas ar tik aptvaruose laikomas gyvūnas. Tai istorinis Lietuvos miškų gyventojas ir stambiausias dabartinis Europos laukinis žvėris. Stumbrai Lietuvos teritorijoje laisvai gyveno dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tačiau dėl intensyvios medžioklės, buveinių pokyčių ir žmogaus veiklos jų populiacija ilgainiui išnyko. Dzūkijos regione paskutiniai laisvėje gyvenę stumbrai išnyko XVIII amžiaus viduryje, nurodo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Pašilių stumbryno istorija prasidėjo 1969 metais, kai Lietuvoje buvo imtasi atkurti šių gyvūnų populiaciją. Pirmasis jauniklis čia gimė jau 1971-aisiais – stumbrė Moda atsivedė patinėlį, kuriam buvo suteiktas Girinio vardas. Per daugiau kaip penkis dešimtmečius stumbrynas tapo svarbia stumbrų veisimo, priežiūros ir visuomenės švietimo vieta.
Šiandien stumbrai Lietuvoje gyvena ne tik aptvaruose, bet ir laisvėje. Siekiant sumažinti pernelyg didelę gyvūnų koncentraciją Vidurio Lietuvoje, pagerinti genetinę įvairovę ir suformuoti gyvybingas bandas skirtinguose šalies regionuose, dalis stumbrų buvo perkelta į Dzūkijos nacionalinį parką. 2022–2025 metais į Stėgalių stumbryną perkelti 46 gyvūnai, o dalis jų po prisitaikymo laikotarpio paleisti į Dzūkijos miškus. Šios priemonės skirtos atkurti savarankiškas, laisvėje gyvenančias stumbrų bandas.
Todėl kiekvienas Pašiliuose gimęs jauniklis yra ne tik miela stumbryno naujiena. Tai dar viena grandis ilgoje rūšies sugrąžinimo į Lietuvos gamtą istorijoje ir kartu atsakomybė pasirūpinti, kad stambiausias Europos laukinis žvėris šalyje turėtų ateitį.
Kol mažieji stumbriukai auga, stiprėja ir laukia savo vardų, lankytojai jau gali juos pamatyti gyvai Pašilių stumbryne.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
