Šaltiniai: ANSA, Apulijos regiono administracija, ISPRA
Europoje vilkas tradiciškai laikomas gyvūnu, kuris žmogaus vengia, o vilkų išpuoliai prieš žmones tebėra itin reti. Tačiau šią vasarą Italijoje užfiksuoti įvykiai atkreipė dėmesį į kitą problemą – pavienius vilkus, prarandančius natūralią žmogaus baimę ir vis drąsiau besilankančius gyvenamosiose vietovėse.
Rugpjūtį Apulijos regione užfiksuoti keli atvejai, kai laukiniai šuniniai gyvūnai užpuolė žmones. Tarp nukentėjusiųjų buvo ir vaikų. Bent vienu atveju genetiniai tyrimai jau patvirtino, kad šešerių metų berniuką užpuolė jaunas Apeninų vilkas.
Iš pradžių daug dėmesio sulaukė ir incidentas netoli Galipolio. Buvo pranešta, kad ten gyvūnas sužalojo 52 metų moterį, jos 12-metę dukrą ir joms į pagalbą atskubėjusį 47 metų vyrą. Iš pradžių manyta, kad užpuolikas galėjo būti vilkas, tačiau vėliau tyrimą atliekantys specialistai ėmė linkti prie versijos, kad žmones greičiausiai užpuolė benamis šuo.
Šešerių metų berniuką užpuolė vilkas – tai patvirtino DNR tyrimas
Kur kas daugiau aiškumo yra dėl įvykių Noikatare, Bario provincijoje.
Rugpjūčio 4 dieną miesto parke laukinis gyvūnas užpuolė du vaikus. Viena šešerių metų mergaitė buvo sunkiai sužeista ir pateko į intensyviosios terapijos skyrių. Rugpjūčio 15-osios vakarą kitame miesto parke buvo užpultas dar vienas šešerių metų berniukas, kuriam padarytos gilios krūtinės žaizdos.
Iš pradžių nebuvo visiškai aišku, ar vaikus užpuolė vilkas, vilko ir šuns hibridas, ar benamis šuo.
Tačiau dėl rugpjūčio 15 dienos incidento abejonių gerokai sumažėjo. Ant berniuko drabužių aptiktos biologinės medžiagos genetiniai tyrimai patvirtino jauno Apeninų vilko DNR. Tyrimus atliko Grosseto zooprofilaktikos institutas, bendradarbiaudamas su Fodžos institutu.
Apulijos regiono žemės ūkio atstovai pabrėžė, kad genetinio tyrimo rezultatai moksliškai patvirtino vilko dalyvavimą šiame išpuolyje.
Tuo metu iš biologinių mėginių, paimtų po rugpjūčio 4 dienos išpuolio, kol kas nepavyko vienareikšmiškai nustatyti gyvūno rūšies. Todėl teigti, kad ir tuos du vaikus užpuolė vilkas, šiuo metu negalima.
Po išpuolių Bario prefektūra kartu su Apulijos regiono institucijomis sudarė specialią darbo grupę. Teritorijai stebėti ir gyvūnui surasti naudojami dronai, termovizoriai, fotospąstai ir kita gaudymo įranga. Fotospąstais Noikataro apylinkėse užfiksuoti mažiausiai trys vilkai, o specialistai neatmeta galimybės, kad vaikus puolė nuo gaujos atsiskyręs jaunesnis individas.
Dar rugpjūčio 14 dieną Apulijos regionas leido probleminį gyvūną sugauti ir paimti iš laukinės gamtos.
Kodėl vilkas pradeda artintis prie žmogaus?
Laukinis vilkas įprastomis aplinkybėmis žmogaus nelaiko grobiu ir paprastai stengiasi jo vengti. Todėl specialistams didžiausią susirūpinimą kelia ne pats faktas, kad vilkas pastebimas netoli gyvenvietės, bet pasikeitęs konkretaus gyvūno elgesys – kai jis nustoja laikytis įprasto atstumo nuo žmonių.
Vienas iš veiksnių, galinčių paskatinti tokį elgesį, yra lengvai prieinamas žmogaus paliekamas maistas. Gyvenvietėse ir jų pakraščiuose tai gali būti maisto atliekos, šunims ar katėms paliekamas pašaras ir kiti lengvai pasiekiami maisto šaltiniai.
Noikatare dirbanti darbo grupė netgi ragino gyventojus nepalikti maisto laukinėms katėms teritorijose, kuriose ieškomas probleminis vilkas. Specialistų darbą apsunkino ir žmonės, kurie, nepaisydami perspėjimų, eidavo į teritorijas, kuriose buvo vykdomos gyvūno paieškos.
Tai nereiškia, kad kiekvienas prie gyvenvietės pastebėtas vilkas yra pavojingas. Tačiau vilkas, kuris nuolat grįžta prie žmonių, leidžiasi arti prieinamas arba pradeda sieti žmogaus aplinką su lengvai gaunamu maistu, reikalauja ypatingo dėmesio.
Problema neapsiriboja Pietų Italija
Pranešimų apie vilkus gyvenamosiose teritorijose pastaruoju metu būta ir kituose Italijos regionuose. Todėl šalies specialistai vis daugiau dėmesio skiria vadinamiesiems probleminiams ar prie žmogaus pripratusiems vilkams ir jų elgsenos vertinimui.
Italijos patirtis kartu parodo, kaip svarbu kiekvieną incidentą ištirti iki galo. Vien gyvūno išvaizdos ar liudininkų pasakojimų ne visada pakanka nustatyti, ar žmones užpuolė vilkas, šuns ir vilko hibridas, ar benamis šuo. Noikataro atvejis yra geras pavyzdys, kodėl tokiose situacijose ypač svarbūs genetiniai tyrimai.
O kokia situacija Lietuvoje?
Italijoje vykstantys įvykiai aktualūs ir Lietuvai, kur vilkų populiacijos valdymas bei jų daroma žala ūkiniams gyvūnams jau ne vienus metus kelia daug diskusijų.
2025–2026 metų medžioklės sezonui Lietuvoje buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas. Iki sezono pabaigos, kovo 31 dienos, buvo sumedžioti 275 vilkai, taigi visas nustatytas limitas nebuvo išnaudotas. Ankstesnį, 2024–2025 metų sezoną buvo nustatytas 341 vilko limitas, o iš gamtos iš viso paimti 326 vilkai, įskaitant pagal specialius leidimus sumedžiotus bei automobilių partrenktus individus.
Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos medžioklės taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 dieną ir tęsiasi iki kovo 31-osios. Jei nustatytas sumedžiojimo limitas išnaudojamas anksčiau, sezonas nutraukiamas.
Vilkų daroma žala Lietuvoje taip pat išlieka aktuali. Nuo 2026 metų pasikeitė laukinių gyvūnų padarytos žalos registravimo ir atlyginimo tvarka – apie vilkų, taip pat rudųjų lokių ar lūšių ūkiniams gyvūnams padarytą žalą duomenys teikiami per Biologinės įvairovės informacinę sistemą.
Tai rodo, kad Lietuvoje vilkų ir žmonių interesų konfliktas pirmiausia susijęs ne su tiesioginiais išpuoliais prieš žmones, o su plėšrūnų daroma žala gyvulininkystės ūkiams ir būtinybe valdyti vilkų populiaciją.
Vilkas prie gyvenvietės dar nereiškia pavojaus žmogui
Italijos atvejai neturėtų būti interpretuojami taip, tarsi bet kuris prie gyvenvietės pastebėtas vilkas keltų tiesioginę grėsmę žmogui. Laukiniai vilkai paprastai žmonių vengia, o išpuoliai prieš žmones Europoje išlieka reti.
Tačiau Noikataro įvykiai aiškiai parodo, kodėl neįprasto plėšrūno elgesio negalima ignoruoti. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į gyvūną, kuris pakartotinai pasirodo prie gyvenamųjų namų, nebebijo žmonių, leidžiasi arti prieinamas ar pats kryptingai artėja prie žmogaus.
Italijos pareigūnai gyventojams taip pat primena neiti į teritorijas, kuriose ieškomas probleminis gyvūnas, nepalikti jam ar kitiems gyvūnams lengvai prieinamo maisto ir netrukdyti specialistų darbui.
Vilko pasirodymas netoli gyvenvietės savaime dar nereiškia agresijos. Tačiau kai laukinis plėšrūnas pradeda prarasti natūralią distanciją nuo žmogaus, tai jau yra signalas, kurio ignoruoti nereikėtų.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
