Į žmogaus pamėgdžiotą kaukimą kartais atsiliepia vienas vilkas, kartais visa šeima. Tas pats balsas gali padėti vilkams susisiekti su atsiskyrusiu šeimos nariu arba pranešti kaimyninei grupei, kad teritorija užimta. Lietuvoje vilkų kvietimu balsu domisi ir medžiotojai. Jų patirtis bei moksliniai tyrimai padeda suprasti, kiek iš tiesų galima spręsti iš miške išgirsto atsako.
Kodėl vilkai kaukia?
Kaukimas leidžia vilkams palaikyti ryšį per atstumą. Kai šeimos nariai išsiskirsto, balsas padeda vieniems kitus aptikti. Kaukimas svarbus ir bendraujant su kitomis vilkų šeimomis. Išgirdę kaimynus, gyvūnai gali išlaikyti atstumą ir išvengti tiesioginio susidūrimo.
2013 m. žurnale Current Biology paskelbtame tyrime Francesco Mazzini ir jo kolegos stebėjo nelaisvėje laikomus vilkus, kai vienas grupės narys būdavo trumpam atskiriamas nuo kitų. Vilkai dažniau kaukė išvedus gyvūną, su kuriuo juos siejo glaudus socialinis ryšys, arba aukštesnę vietą grupės hierarchijoje užimantį individą. Vien streso hormono kortizolio koncentracijos pokyčiais šio skirtumo paaiškinti nepavyko. Vadinasi, reakcijai svarbu ir tai, kuris grupės narys pasitraukė.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Ką gali reikšti inkštimas, lojimas ir urzgimas?
Vilkų balsų repertuare yra inkštimas, cypimas, urzgimas, lojimas ir šių garsų deriniai. Trumpas inkštimas gali lydėti draugišką pasisveikinimą, o ilgesnis gali būti susijęs su nuolankiu elgesiu. Urzgimas ir lojimas pasitaiko konfliktinėse ar gynybinėse situacijose, pavyzdžiui, kai gyvūnas gina maistą ar jauniklius. Konkretaus garso reikšmę padeda suprasti tai, kas tuo metu vyksta tarp gyvūnų.
2019 m. žurnale PLOS ONE paskelbtame tyrime mokslininkai išanalizavo 270 Indijos vilkų balso signalų įrašų. Jie išskyrė keturias garsų grupes. Į vieną pateko kaukimas ir kaukimo bei lojimo deriniai, o kitas sudarė skirtingi inkštimo garsai ir socialinis cypimas. Tyrimas parodo, kokia įvairi gali būti vieno vilkų porūšio garsinė komunikacija. Vertinant Lietuvos vilkų balsus, svarbu atsižvelgti į tai, kad tirti Indijos vilkai ir kad to paties garso paskirtis gali keistis priklausomai nuo aplinkybių.
Ką parodė bandymai laisvėje?
Amerikiečių mokslininkai Fredas H. Harringtonas ir L. Davidas Mechas tyrė, kaip laisvėje gyvenantys vilkai reaguoja į žmogaus imituojamą kaukimą. 1982 m. žurnale The Journal of Wildlife Management paskelbtame darbe užfiksuotas atsakas per 217 iš 456 bandymų, tai yra beveik per pusę. Šiais bandymais mokslininkai siekė patobulinti vilkų apskaitos metodiką. Skaičiai rodo, kaip dažnai vilkai atsiliepė konkretaus tyrimo sąlygomis.
Ankstesniame, 1979 m. paskelbtame tyrime tie patys autoriai vertino kaukimo reikšmę vilkų teritorinei elgsenai. Atsiliepę vilkai dažnai likdavo ten, kur buvo. Jų polinkis atsakyti priklausė nuo metų laiko ir aplinkybių, o prie grobio liekanų vilkai atsiliepdavo dažniau. Tokiais atvejais balsas gali padėti gyvūnui išlaikyti atstumą nuo galimo konkurento.
Ką iš atsako galima spręsti miške?
Atsiliepimas suteikia žinių apie vilkų buvimą, tačiau tiksliai suskaičiuoti šeimos narius iš vieno choro sunku. Balsai persidengia, vieni gyvūnai gali įsitraukti vėliau, o kiti tuo metu gali tylėti. Vienas aiškiai girdimas balsas taip pat savaime neparodo, kad vilkas yra vienas.
Tylą verta vertinti taip pat atsargiai. Net jei vietovėje yra vilkų, konkrečiu metu jie gali neatsiliepti. O išgirdus atsaką lieka atviras klausimas, ar gyvūnas mėgina susisiekti su šeimos nariu, reaguoja į svetimą balsą, ar praneša apie savo buvimą užimtoje teritorijoje. Kuo mažiau žinoma apie aplinkybes, tuo atsargiau reikėtų aiškinti atsako reikšmę.
Lietuvos medžiotojų patirtis
Apie vilkų kvietimą balsu yra pasakoję ir Lietuvos medžiotojai. Ūkininko patarėjas aprašė Andriaus Zapkaus atvejį Čepkelių raisto apylinkėse. Pasak leidinio, į medžiotojo imituotą kaukimą sureagavo du vilkai, kuriuos jis vėliau sumedžiojo. Šis atvejis parodo, kad vilkai kartais priartėja, nors jų reakcija skirtingomis aplinkybėmis gali būti visai kitokia.
Šia tema domisi ir medžiotojų organizacijos. Kaip skelbė Medžioklė, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyrius lapkričio 13 d. Jurbarko viešojoje bibliotekoje numatė seminarą apie vilkų kvietimą imituojant jų balsą. Tai vietinis pavyzdys, kaip medžiotojų bendruomenėje dalijamasi patirtimi apie vilkų reakciją į žmogaus balsą.
Ką leidžia Lietuvos medžioklės taisyklės?
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 11.3 papunktyje tarp medžiojant tykojant leidžiamų viliojimo priemonių nurodyti viliokliai ir vilbynės. Aplinkos apsaugos departamentas savo atmintinėje nurodo, kad medžioklėje gyvūnams vilioti draudžiama naudoti elektrinius, elektroninius ar magnetinius garso atkūrimo prietaisus. Šis draudimas apima ir atvejį, kai vilko kaukimo įrašas viliojimui leidžiamas telefonu ar elektroniniu garsiakalbiu. Žmogaus balsu imituojamam kaukimui garso atkūrimo prietaisų draudimas netaikomas.
Lietuvoje vilkų medžioklės sezonas trunka nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Išnaudojus sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2026–2027 m. medžioklės sezonui patvirtintas 318 vilkų sumedžiojimo limitas.
Šiauliuose aptikti gyvūno pėdsakai. Kaip nustatyti, ar tai lokio pėdsakai?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
