Fazanų ir kurapkų išleidimas į laisvę dažnai vertinamas tik kaip pasirengimas medžioklei, tačiau su šiais paukščiais susijusi veikla apima gerokai daugiau darbų. Sėjami maistiniai ir priedangą suteikiantys augalai, prižiūrimos gyvatvorės bei miškeliai, žiemą papildomos lesyklos, reguliuojama plėšrūnų gausa. Moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamai organizuojant šią veiklą naudą gauna ir vietiniai laukiniai paukščiai, vabzdžiai bei kiti gyvūnai.
Jungtinės Karalystės gamtosaugos ir mokslinių tyrimų organizacija Game & Wildlife Conservation Trust (GWCT) 2026 metų rugsėjo 22 dieną pristatė ataskaitą Game for Nature. Joje apibendrinti dešimtmečius vykdytų tyrimų rezultatai, atskleidžiantys medžiojamųjų paukščių išleidimo ir su juo susijusios teritorijų priežiūros poveikį biologinei įvairovei. Autoriai nagrinėja tiek naudą, tiek galimą žalą ir pabrėžia, kad rezultatus lemia pasirinktos vietos, paukščių tankis bei taikomos priežiūros priemonės.
VIDEO. Prarasti nekaltybę Lenkijoje. Ralis nendrėse, 60 km per valandą ir kruvinos ausys!
Daugiau drugelių, kamanių ir paukščių giesmininkų
Vienas ryškiausių tyrimų rezultatų susijęs su medžiojamiesiems paukščiams skirtais pasėliais. Vasarą juose nustatyta iki penkiolikos kartų daugiau drugelių ir iki keturiasdešimties kartų daugiau kamanių nei įprastuose žemės ūkio pasėliuose. Atskirame augalijos palyginime tokiuose plotuose aptikta 90 procentų daugiau piktžolių rūšių nei gretimuose įprastuose pasėliuose.
Šie plotai vertingi ir šaltuoju metų laiku, kai laukiniams paukščiams sunkiau susirasti maisto. Škotijoje atliktas tyrimas parodė, kad medžiojamiesiems paukščiams skirtuose pasėliuose žiemą viename hektare buvo iki šimto kartų daugiau paukščių giesmininkų nei pūdymuose, ražienose ar įprastuose pasėliuose. Tai konkrečiose tyrimų vietose nustatyti skirtumai, atskleidžiantys tokių plotų reikšmę intensyviai naudojamame žemės ūkio kraštovaizdyje.
Nauda pastebima ir fazanams prižiūrimuose miškuose. GWCT skelbtais tyrimų duomenimis, juose paukščių giesmininkų buvo nuo 22 iki 32 procentų daugiau, o drugelių maždaug dvigubai daugiau nei palyginamuose miškuose. Miško aikštelių, pakraščių ir krūmų priežiūra sudaro palankesnes sąlygas augalams, kuriais naudojasi ir kita laukinė gyvūnija.
Paukščių priežiūra keičia visą teritoriją
Fazanų ir kurapkų išleidimą lydintys darbai gali turėti poveikį gerokai didesniam plotui nei pati išleidimo vieta. Gyvatvorės suteikia paukščiams priedangą, o jose ir šalia jų paliktose augalijos juostose atsiranda papildomų maitinimosi bei perėjimo vietų. Žiemą išberiami grūdai taip pat tenka ne vien medžiojamiesiems paukščiams.
Tai patvirtina GWCT atlikta žemumų medžioklės ūkių apklausa. Joje 89 procentai respondentų nurodė paukščius papildomai lesinantys žiemą, o 86 procentai lesinimą tęsiantys iki gegužės. Tokiais maisto ištekliais naudojasi ir laukiniai paukščiai, tarp jų startos bei žvirbliai.
Ataskaitoje pateikiamas ir organizacijos demonstracinio ūkio Allerton Project pavyzdys. Jame taikant medžiojamųjų paukščių priežiūros priemones perinčių paukščių giesmininkų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Autoriai šį rezultatą sieja su buveinių tvarkymo, papildomo lesinimo ir plėšrūnų gausos reguliavimo visuma.
Galimas neigiamas poveikis taip pat įvertintas
Ataskaitos autoriai pripažįsta, kad paukščių išleidimas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Didelės fazanų sankaupos išleidimo aptvaruose bei prie lesinimo vietų keičia augaliją ir dirvožemį. Todėl svarbu vertinti ne tik išleidžiamų paukščių skaičių, bet ir konkrečios vietos jautrumą.
Atskiras GWCT tyrimas parodė, kad augalijos pokyčiai gali išlikti ir nustojus naudoti išleidimo aptvarą. Vietose, kuriose paukščių tankis buvo mažesnis, seniesiems miškams būdingų augalų rūšių skaičius atsikūrė maždaug per dešimt metų, o didelio tankio vietose atsikūrimo požymių nenustatyta ir praėjus ilgesniam laikui. Šie rezultatai pagrindžia rekomendacijas riboti paukščių tankį ir atsakingai parinkti išleidimo vietas.
Taigi tyrimuose vertinamas visas teritorijos apsaimniekavimas, kurio dalis yra fazanų ir kurapkų išleidimas. Tinkamai prižiūrimos buveinės ir papildomi maisto ištekliai gali padėti vietinėms rūšims, tačiau pernelyg didelės paukščių sankaupos daro žalą. Būtent priežiūros kokybė ir mokslinių rekomendacijų laikymasis lemia, kokį poveikį ši veikla turės gamtai.
GWCT tyrimai apie fazanams tvarkomus miškus ir išleidimo aptvarų poveikį
Lietuvos ribojimas ir medžioklinė kinologija
Lietuvoje fazanų išleidimas į laisvę uždraustas pasibaigus nustatytam pereinamajam laikotarpiui. Aplinkos apsaugos departamentas, aiškindamas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių pakeitimus, nurodė, kad fazanus buvo leidžiama perkelti ir išleisti iki 2024 metų rugpjūčio pirmos dienos, o po šio termino jų išleidimas draudžiamas. Oficialiajame paaiškinime medžiojamasis fazanas (Phasianus colchicus) įvardijamas kaip svetimžemė rūšis.
Medžioklinės kinologijos požiūriu šis ribojimas svarbus ir paukštšunių rengimui, ir jų darbinių savybių išsaugojimui. Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) taisyklėse lauko bandymų tikslas tiesiogiai siejamas su veiksmingai, veislei būdingu stiliumi medžiojančių šunų atranka ir veislių gerinimu. Paieška, uoslė, tilktis, noras medžioti ir paklusnumas vertinami šuniui dirbant su paukščiais, todėl galimybės organizuoti tokį darbą turi reikšmę veislinei atrankai.
Britų tyrimų rezultatai suteikia pagrindą svarstyti ir kontroliuojamo paukščių išleidimo galimybes, nustatant aiškias vietos parinkimo, paukščių tankio bei buveinių priežiūros sąlygas. Kartu reikalingas atskiras vertinimas, kaip fazanų išleidimo draudimas paveikė medžioklinių šunų mokymą ir bandymų organizavimą Lietuvoje. Britų ataskaita šių pasekmių nenagrinėja, tačiau joje pateikti duomenys yra reikšmingi diskusijai apie medžiojamųjų paukščių vietą gamtos apsaugoje.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
