Sužeisto žvėries paieška ne visada prasideda po šūvio. Kartais medžiotojo ir jo šuns pagalbos prireikia po eismo įvykio, kai automobilio partrenktas gyvūnas pasitraukia iš įvykio vietos. Tada svarbiausia kuo greičiau jį surasti ir išsiaiškinti, ar gyvūnas žuvęs, ar vis dar gyvas ir kenčia.
Būtent tokia istorija pasidalijo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nuotraukų ir istorijų konkurso Žeistų žvėrių paieška dalyvis Egidijus Aukštuolis. Jo pasakojimo centre yra automobilio partrenktas briedis ir vokiečių dratharas Hugo, kuriam teko atlikti nelengvą maždaug kilometro ilgio paiešką.
Naujoji aplinkos viceministrė: “Keisime įstatymą ir turime kitų planų!” Pokalbiai apie medžioklę #94
Ramybės nedavė mintis apie nerastą briedį
Važiuodamas iš darbo Egidijus sulaukė skambučio. Automobilis buvo partrenkęs briedį, kuris po susidūrimo pasišalino. Gyvūno jau ieškojo keturi medžiotojai ir du šunys, tačiau paieška rezultato nedavė.
Grįžęs namo Egidijus apie briedį pamiršti negalėjo.
„Grįžęs namo niekaip negalėjau rasti ramybės viduje ir nusprendžiau, jog reikia važiuoti ieškoti man su savo vokiečių dratharu vardu Hugo“, pasakoja medžiotojas.
Kadangi nebuvo žinoma, kokios būklės yra gyvūnas, Egidijus pasiėmė ir ginklą. Buvo tikimybė, kad briedis vis dar gyvas ir jį suradus gali tekti nutraukti jo kančias.
Atvykus į vietą Hugo buvo paleistas nuo pagrindinio kelio. Už kelių dešimčių metrų aptikti pirmieji kraujo lašai. Jų buvo nedaug, pėdsakai pasirodydavo tik kas keliasdešimt metrų. Toliau kraujo padaugėjo, tačiau ir jis periodiškai dingdavo.
Paieška tęsėsi, kol medžiotojas su šunimi priėjo pelkę.
Hugo nesudvejojo
Čia Egidijus jau pradėjo abejoti, ar briedį apskritai pavyks surasti. Tačiau Hugo abejonių neturėjo.
„Mano dratharas nė sekundės nesudvejojęs skuodė per ją. Aš labai abejojau, jog jau įmanoma rasti tą briedį, ir jau norėjau šuniuką grąžinti, bet tuo pačiu ir labai juo tikėjau.“
Beliko sekti paskui šunį.
Pelkę teko įveikti brendant iki pilvo. Į vandenį paniro ir ginklas, o vienu metu, kaip prisimena Egidijus, kilo klausimas, ar pačiam pavyks iš pelkės išlipti.
Kitoje pusėje paaiškėjo, kad Hugo pasirinko teisingai. Maždaug už dešimties metrų vėl buvo aptikta kraujo.
Paieška tęsėsi dar kelis šimtus metrų.
„Pamačiau, kaip mano Hugo jau stovi ir vizgina uodegą. Labai apsidžiaugiau, supratau, jog jau tikrai yra, neteko nusivilti ir buvo tikrai verta.“
Priėjęs medžiotojas rado briedį jau nugaišusį. Bendras paieškos atstumas siekė apie vieną kilometrą.
Kai paieškos šuo tampa būtinybe
Ši istorija gerai parodo, kodėl sužeistų žvėrių paieškai parengtas šuo reikalingas ne vien medžioklėje. Automobilio partrenktas gyvūnas gali pasitraukti gana toli nuo susidūrimo vietos, o žmogui matomų požymių gali būti labai nedaug. Egidijaus aprašytoje paieškoje kraujo pėdsakai vietomis visiškai išnykdavo, maršrutas vedė per pelkę, o prieš Hugo to paties gyvūno jau buvo ieškoję kiti žmonės ir šunys.
Tokios paieškos pirmiausia yra gyvūno gerovės klausimas. Jei sunkiai sužeistas žvėris po susidūrimo su automobiliu lieka gyvas, kuo greitesnė ir profesionalesnė paieška leidžia jį surasti ir prireikus nutraukti kančias.
Švedijoje toks darbas yra oficialiai organizuotos sistemos dalis. Nationella Viltolycksrådet yra nacionalinė institucijų ir medžiotojų organizacijų bendradarbiavimo sistema, skirta laukinių gyvūnų eismo įvykiams. Joje dalyvauja Švedijos policija, Trafikverket, Naturvårdsverket, Svenska Jägareförbundet ir Jägarnas Riksförbund. Vienas pagrindinių sistemos tikslų yra būtent mažinti per eismo įvykius sužeistų laukinių gyvūnų kančias.
Kai Švedijoje policijai pranešama apie susidūrimą su laukiniu gyvūnu, policijos regioninis valdymo centras susisiekia su konkrečią teritoriją aptarnaujančiu kontaktiniu asmeniu. Prireikus į vietą siunčiamas medžiotojas su paieškai parengtu šunimi. Sistema organizuota taip, kad sužeistas gyvūnas būtų kuo greičiau surastas ir, jei reikia, sumedžiotas.
Švedijos medžiotojų organizacijos šiai sistemai teikia medžiotojus su pėdsekiais šunimis ir juos rengia tokiam darbui. Paieškų rezultatai registruojami, o surinkti duomenys naudojami statistikai, eismo įvykių prevencijai ir tyrimams.
Šios sistemos mastas didelis. Nationella Viltolycksrådet nurodo, kad Švedijoje kasmet tvarkoma apie 75 tūkst. su laukiniais gyvūnais susijusių eismo įvykių.
Patikimas šuo neatsiranda tą dieną, kai jo prireikia
Kad šunimi būtų galima pasitikėti tokioje situacijoje, neužtenka vien geros uoslės ar medžioklinio instinkto. Paieška gali tęstis ilgai, kraujo gali beveik nebūti, pėdsakas gali kirsti kelią, vandens telkinį, pelkę ar kitą sudėtingą vietovę. Šuo turi išlaikyti susidomėjimą konkrečiu pėdsaku ir tęsti darbą net tada, kai vedlys pats pradeda abejoti.
Tam reikalingas nuoseklus darbas ir praktika. Sužeistų žvėrių paieškos treniruotės leidžia šuniui kaupti patirtį, o vedliui išmokti skaityti savo šuns elgesį. Ne mažiau svarbus ir tarpusavio pasitikėjimas. Egidijaus ir Hugo istorijoje būtent jis nulėmė sprendimą tęsti paiešką per pelkę, nors žmogui jau atrodė, kad pėdsakas galėjo būti prarastas.
LMŽD kviečia dalytis savo paieškų istorijomis
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kartu su Outpro.lt paskelbė nuotraukų ir istorijų konkursą Žeistų žvėrių paieška. Jis skirtas šunų vedliams ir jų keturkojams pagalbininkams, kurie po šūvio padeda surasti sužeistus žvėris.
Konkurso tikslas yra atkreipti dėmesį į atsakingą ir etišką medžioklę, parodyti sužeistų žvėrių paieškai parengtų šunų darbą ir priminti, kodėl po šūvio svarbu įsitikinti jo rezultatu.
Egidijaus Aukštuolio ir Hugo istorija parodo dar vieną tokio pasirengimo pusę. Gerai parengto šuns gebėjimų gali prireikti ne tik po šūvio medžioklėje, bet ir tada, kai sužeistą laukinį gyvūną reikia surasti po susidūrimo su automobiliu.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
