Nuotrauka ir video: Darius babelis
Pavasaris tai metas, kai prasideda vienas įspūdingiausių gamtos reiškinių Baltijos regione – žiobrių migracija. Būtent šiuo laikotarpiu upių slenksčiuose ir prie užtvankų galima stebėti žuvis, kurios galingais šuoliais bando įveikti kliūtis. Tai nėra chaotiškas judėjimas, o tiksliai apibrėžtas biologinis ciklas.
Kodėl žiobriai šoka
Žiobrių šuoliai nėra nei atsitiktinumas, nei žaidimas. Tai tiesioginė reakcija į aplinką ir būtinybė tęsti migraciją.
Pavasarį, kai vandens temperatūra pakyla maždaug iki 8–12 laipsnių, žiobriai pradeda judėti aukštyn upėmis į neršto vietas. Šiame kelyje jie susiduria su įvairiomis kliūtimis – natūraliais slenksčiais, akmenų juostomis, taip pat žmogaus sukurtais užtvarais. Vienintelis būdas judėti toliau yra šuolis.
Šuoliai dažniausiai stebimi ten, kur vanduo staigiai krenta ar keičia lygį, kur yra seni malūnų užtvankų likučiai ar mažos hidroelektrinės, taip pat vietose, kur susiformuoja stipri, koncentruota srovė. Dėl to kai kuriose vietose galima matyti net kelias dešimtis žuvų, nuolat bandančių įveikti tą pačią kliūtį.
Kur keliauja žiobriai
Žiobriai juda ne atsitiktinai. Jie kryptingai keliauja į konkrečias neršto vietas.
Dažniausiai tai mažesni upių intakai, seklūs ruožai su žvyro ar akmenų dugnu, taip pat sraunesnės atkarpos, kur vanduo yra gerai prisotintas deguonies. Lietuvoje svarbiausi migracijos keliai susiję su Nemuno baseinu, taip pat su Neries upe ir jų intakais. Šios upės sudaro tiek migracijos koridorius, tiek tinkamas sąlygas nerštui.
Kada vyksta nerštas
Žiobrių nerštas tiesiogiai priklauso nuo vandens temperatūros ir hidrologinių sąlygų.
Migracija paprastai prasideda kovo mėnesį arba balandžio pradžioje. Intensyviausias judėjimas vyksta balandžio viduryje. Pats nerštas dažniausiai vyksta balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje.
Šiuo laikotarpiu žuvys susitelkia į didesnes grupes ir tampa ypač jautrios trikdymui.
Kada draudžiama gaudyti
Lietuvoje žiobrių apsaugai taikomas konkretus sezoninis draudimas.
Nuo gegužės 15 dienos iki birželio 15 dienos žiobrių žvejyba yra draudžiama. Šis laikotarpis sutampa su neršto pabaiga ir laiku, kai žuvys vis dar būna susitelkusios bei lengvai pažeidžiamos. Tai nėra ilgalaikis draudimas, o sezoninis ribojimas, skirtas išlaikyti stabilias populiacijas.
Kodėl tai svarbu
Žiobrių migracija yra ne tik įspūdingas reginys, bet ir svarbus ekosistemos procesas. Jei žuvys negali pasiekti neršto vietų, jų populiacija mažėja. Todėl itin svarbu išsaugoti laisvus migracijos kelius ir laikytis žvejybos taisyklių.
Pavasarį stovint prie upės ir stebint, kaip žiobriai šoka prieš srovę, tampa akivaizdu, kiek jėgos ir tikslumo reikalauja ši kelionė. Būtent todėl šis laikotarpis reikalauja pagarbos.
Kojos be bokštelio, medžiotojų striptizas ir multispektrinis Jonas. Outdoor Riga 2026 apžvalga
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
