Socialiniuose tinkluose vienas dažniausių vadinamųjų gamtos gynėjų priekaištų yra tas, kad miškai iškirsti ir todėl vilkai puola avis, lokiai ateina į miestus, lapės vagia vištas ir Jorkšyro terjerus. Tačiau ar tikrai miškų kiekis nuolat mažėja ir netrukus gyvensime savanoje?
Lietuvoje vis didesnes teritorijas užima individualių namų ir sodybų kvartalai, žemės ūkio naudmenos ir pramonė, tačiau tuo pat metu plečiasi saugomos teritorijos ir didėja miškingumas.
Miškų Lietuvoje o daugėja
Viešojoje erdvėje dažnai galima išgirsti teiginių, kad Lietuva sparčiai netenka miškų. Tačiau oficiali statistika piešia visai kitokį vaizdą.
Pagal Valstybinės miškų tarnybos oficialiąją statistiką, Lietuvos miškingumas pastaraisiais dešimtmečiais ne mažėjo, o augo. 2024 metais miškai dengė 33,9 proc. šalies teritorijos, o bendras miškų plotas siekė apie 2,2 mln. hektarų. Tarnybos duomenimis, nors miškuose vykdomi įvairūs kirtimai, bendras miškingumo rodiklis išlieka stabilus ir ilgalaikėje perspektyvoje didėja. Be to, Lietuvoje iškirsti miško plotai privalomai atkuriami, todėl kalbos apie nuolatinį miškų nykimą dažnai neatitinka oficialios statistikos.
Šį augimą lėmė keletas priežasčių. Dalis mažiau produktyvių žemės ūkio naudmenų buvo apželdintos mišku, kai kurios teritorijos savaime apaugo medžiais ir krūmais, o valstybė ilgą laiką vykdė kryptingą miškų atkūrimo politiką.
Tai nereiškia, kad Lietuvoje nekertami miškai. Miškai yra naudojami medienos gamybai, vykdomi sanitariniai ir ugdomieji kirtimai, tačiau bendras miškingumas ilgalaikėje perspektyvoje ne mažėja, o didėja.
Kodėl tada laukiniai gyvūnai pasirodo gyvenvietėse?
Daugelis žmonių laukinių gyvūnų pasirodymą miesteliuose ar miestų pakraščiuose automatiškai sieja su miškų naikinimu. Tačiau mokslininkai ir gamtosaugos specialistai jau seniai pabrėžia, kad dažniausiai priežastis yra visai kita.
Laukiniai gyvūnai puikiai prisitaiko prie žmogaus sukurtos aplinkos. Lapės gyvena miestų parkuose visoje Europoje. Šernai reguliariai lankosi Berlyne, Romoje ir Barselonoje. Bebrai įsikuria miesto upėse ir tvenkiniuose. Vilkai vis dažniau fiksuojami netoli gyvenviečių ne todėl, kad jiems nebėra kur gyventi, bet todėl, kad jie išmoko naudotis žmogaus sukuriamais maisto ištekliais.
Tą patį galima pasakyti ir apie ruduosius lokius. Šiemet Lietuvoje daug dėmesio sulaukė bent du atvejai, kai lokiai pasirodė žmonių gyvenamoje aplinkoje. Gegužės pabaigoje rudasis lokys buvo nufilmuotas Zarasų rajono Turmanto miestelio gatvėse. Kiek anksčiau lokio jauniklis buvo užfiksuotas Kupiškio rajone. Abu atvejai sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą ir diskusijas apie tai, kiek lokių iš tiesų gyvena Lietuvoje.
Lokys Zarasų rajono miestelije! Kodėl lokiai vis dažniau pastebimi žmonių gyvenamosiose vietovėse?
Vilniaus senamiestyje užfiksuota rudoji lapė nėra išskirtinis ar netikėtas reiškinys. Pastaraisiais metais lapės vis dažniau pastebimos miestų parkuose, gyvenamuosiuose rajonuose ir net judriose senamiesčių gatvėse. Kaip Delfi pasakojo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša, miestų teritorijose ir jų prieigose medžioklė nevykdoma, todėl čia gyvūnai jaučiasi saugiau. Be to, lapės yra labai prisitaikančios, greitai mokosi ir puikiai išnaudoja žmogaus sukurtą aplinką, kurioje netrūksta lengvai pasiekiamo maisto. Būtent todėl jų pasirodymas miestuose dažniausiai nėra susijęs su miškų trūkumu, o veikiau su gyvūnų gebėjimu prisitaikyti prie gyvenimo šalia žmogaus.
Plėšrūnus ir kanopinius gyvūnus į gyvenvietes vilioja lengvai prieinamas maistas ir saugesnės sąlygos. Lapes traukia maisto atliekos, kompostas, naminiai paukščiai ir smulkūs augintiniai. Lokiai gali užuosti maisto kvapą iš didelio atstumo, todėl juos sudomina atliekų konteineriai, lauke paliktas gyvūnų pašaras ar maisto likučiai. Šernai ieško lengvai pasiekiamo maisto soduose, daržuose ir vejose, o stirnos bei elniai dažnai lankosi gyvenviečių pakraščiuose dėl dekoratyvinių augalų, vaismedžių ir kitų želdinių. Į miestus kartais užklysta ir briedžiai. Šie didžiausi Lietuvos laukiniai gyvūnai gali migruoti dešimtis ar net šimtus kilometrų, ypač jauni individai, ieškantys naujų teritorijų. Migruodami jie neretai kerta kelius, praeina per gyvenvietes ar net trumpam atsiduria miestų teritorijose. Tokie apsilankymai dažniausiai rodo ne buveinių trūkumą, o gyvūnų gebėjimą prisitaikyti prie žmogaus pakeistos aplinkos ir natūralius jų migracijos procesus.
Gyvenimas šalia laukinės gamtos reikalauja atsakomybės
Kuo daugiau laukinių gyvūnų gyvena šalia žmogaus, tuo svarbesnė tampa mūsų pačių elgsena.
Pirmiausia reikėtų suprasti, kad laukinis gyvūnas nėra naminis augintinis. Negalima liesti rastų jauniklių, vežtis jų namo ar bandyti auginti. Daugeliu atvejų motina būna netoliese ir jauniklis nėra paliktas.
Ne mažiau svarbu nepratinti plėšrūnų prie žmogaus. Socialiniuose tinkluose galima rasti daugybę vaizdo įrašų, kuriuose žmonės šeria lapes, kviečia jas prie namų ar net mėgina prisijaukinti. Tokia praktika atrodo nekalta tik iš pirmo žvilgsnio.
Prie žmogaus pripratusi lapė praranda natūralų atsargumą, pradeda lankytis sodybose, medžioti naminius paukščius ar artintis prie vaikų ir augintinių. Dar didesnė problema kyla tada, kai taip elgiamasi su stambiais plėšrūnais.
Lokiai labai greitai išmoksta susieti žmogų su maistu. Kartą radęs lengvai prieinamų atliekų, gyvūnų pašaro ar kitų maisto šaltinių, lokys gali nuolat sugrįžti į tą pačią vietą. Tokie gyvūnai ilgainiui tampa pavojingi tiek juos šeriantiems žmonėms, tiek visiškai niekuo dėtiems aplinkiniams.
Todėl specialistai rekomenduoja nepalikti maisto atliekų lauke, naudoti uždaromus atliekų konteinerius, nešerti šunų ir kačių lauke, o naminius gyvūnus bei gyvulius nakčiai laikyti saugiose, apsaugotose vietose.
Faktai rodo, kad Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius miškingumas nuosekliai augo. Tačiau kartu keičiasi ir laukinių gyvūnų elgsena. Jie prisitaiko prie žmogaus, naudojasi jo kuriamais maisto šaltiniais ir vis dažniau pasirodo ten, kur anksčiau buvo laikomi retenybe.
Todėl svarbiausias klausimas šiandien nėra tai, ar Lietuvoje dar liko miškų. Svarbiausias klausimas yra tai, ar žmonės sugebės atsakingai gyventi šalia laukinės gamtos, išlaikydami pagarbą gyvūnams ir neleisdami jiems priprasti prie žmogaus kuriamų patogumų.
Kaip sumažinti laukinių gyvūnų susidomėjimą gyvenviete?
Nelaikykite maisto atliekų atviruose konteineriuose ar maišuose.
Nepalikite lauke šunų ir kačių pašaro, ypač naktį.
Nepalikite sode nukritusių vaisių ir kitų maisto atliekų.
Nelesinkite ir nepratinkite laukinių gyvūnų prie žmogaus maisto.
Smulkius augintinius vakarais ir naktį prižiūrėkite, nelaikykite jų vienų lauke.
Naminius paukščius ir smulkius gyvulius laikykite saugiuose, nuo plėšrūnų apsaugotuose aptvaruose.
Pastebėję lokį ar kitą stambų laukinį gyvūną, nebandykite prie jo artintis, fotografuotis ar jo persekioti. Leiskite gyvūnui ramiai pasišalinti ir praneškite atsakingoms institucijoms.
Lokys Zarasų rajono miestelije! Kodėl lokiai vis dažniau pastebimi žmonių gyvenamosiose vietovėse?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
