Daugiau informacijos Aplinkos ministerija
Dėmėtųjų elnių augintojams Lietuvoje liko kiek daugiau nei metai pasirengti reikšmingiems pokyčiams. Europos Sąjungai dėmėtąjį elnią (Cervus nippon) įtraukus į invazinių svetimų rūšių sąrašą, šios rūšies laikymui pradėti taikyti griežti reikalavimai. Pereinamasis laikotarpis baigsis 2027 metų liepos 18 dieną, o po šios datos daugumai dabartinių laikytojų dėmėtųjų elnių aptvaruose laikyti nebebus galima.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros, naujoji tvarka taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Todėl visi, kurie šiuo metu augina dėmėtuosius elnius, jau dabar turėtų įvertinti savo galimybes ir planuoti tolesnius veiksmus.
Safario istorija. Škotija, lietus ir du (Sika) elniai
Kodėl dėmėtasis elnias pripažintas invazine rūšimi
Invazinės svetimos rūšys laikomos viena svarbiausių biologinės įvairovės nykimo priežasčių. Jos gali konkuruoti su vietinėmis rūšimis dėl maisto ir buveinių, platinti ligas bei parazitus, keisti ekosistemas ir išstumti vietinius gyvūnus.
Lietuvai ypač aktuali dar viena problema. Dėmėtieji elniai gali kryžmintis su tauriaisiais elniais. Dėl to kyla grėsmė vietinės tauriųjų elnių populiacijos genetiniam savitumui. Būtent šis argumentas dažniausiai minimas kalbant apie galimą dėmėtųjų elnių poveikį Lietuvos gamtai.
Ką dar galima daryti iki 2027 metų liepos 18 dienos
Asmenys, kurie dėmėtuosius elnius įsigijo iki 2025 metų liepos 18 dienos, gali juos laikyti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Taip pat leidžiama gyvūnus transportuoti ir parduoti, perduoti mokslinių tyrimų įstaigoms, ex situ išsaugojimo programoms, zoologijos sodams ar kitiems nekomerciniams naudotojams, kuriems tai leidžia teisės aktai.
Vis dėlto tokiems gyvūnams taikomi papildomi saugumo reikalavimai. Jie turi būti laikomi uždarose teritorijose, o transportuojami taip, kad negalėtų ištrūkti į laisvę ar nekontroliuojamai daugintis.
Iki nustatyto termino savininkai taip pat gali organizuoti humanišką gyvūnų pašalinimą, laikydamiesi gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų.
Ar bus galima gauti išimtį
Teoriškai tokia galimybė egzistuoja, tačiau praktiškai ji bus prieinama tik labai išskirtiniais atvejais.
Reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 numato galimybę išduoti leidimus naudoti invazines rūšis, tačiau tik juridiniams asmenims ir tik tais atvejais, kai veikla susijusi su svarbiu viešuoju interesu. Be to, tam reikalingas ne tik nacionalinių institucijų sprendimas, bet ir atskiras Europos Komisijos pritarimas.
Aplinkos apsaugos agentūra dėl šių nuostatų taikymo konsultavosi su Europos Komisija bei kitų šalių institucijomis. Gauti atsakymai patvirtino, kad tokios išimtys yra skirtos išskirtinėms situacijoms, o valstybė turi pateikti labai rimtus įrodymus apie svarbų visuomeninį, socialinį ar ekonominį interesą.
Agentūros vertinimu, šiuo metu Lietuvoje vykdoma daugumos dėmėtųjų elnių laikytojų veikla greičiausiai neatitiktų tokių išimčių taikymo kriterijų.
Kiek dėmėtųjų elnių laikytojų yra Lietuvoje
Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, leidimus laikyti dėmėtuosius elnius šiuo metu turi 56 fiziniai ir 8 juridiniai asmenys. Dalis įmonių jau deklaravo šių gyvūnų nebeauginančios, o likusios nurodo laikančios nuo kelių iki keliolikos individų.
Tai rodo, kad nors dėmėtųjų elnių laikymas Lietuvoje nėra masinis reiškinys, naujieji reikalavimai palies nemažą skaičių ūkių ir aptvarų savininkų.
Ar galima pereiti prie kitų rūšių auginimo
Taip. Aplinkos apsaugos agentūra pabrėžia, kad laukinius gyvūnus nelaisvėje laikantys asmenys gali rinktis auginti kitas rūšis, pavyzdžiui, tauriuosius elnius. Tačiau svarbi sąlyga yra ta, kad teritorijoje pirmiausia nebeturi būti laikomi dėmėtieji elniai. Tik tuomet gali būti išduotas leidimas kitai rūšiai laikyti.
Kas laukia po 2027 metų liepos 18 dienos
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, dėmėtųjų elnių laikymas be specialaus leidimo naudoti invazines rūšis bus laikomas teisės aktų pažeidimu. Už tai numatyta administracinė atsakomybė ir baudos.
Todėl tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims rekomenduojama nelaukti paskutinės dienos. Institucijos jau dabar ragina įvertinti situaciją, planuoti tolesnę veiklą ir, prireikus, konsultuotis su specialistais dėl galimų sprendimų.
Kas nutiks su dėmėtųjų elnių bandomis?
Vis dėlto visa ši istorija kelia dar vieną svarbų klausimą. Kas nutiks šimtams dėmėtųjų elnių, šiuo metu laikomų aptvaruose, privačiuose zoologijos soduose ir kituose ūkiuose, kai iki 2027 metų liepos 18 dienos jų laikymas taps nebeįmanomas?
Lietuvos medžiotojai puikiai žino, kad būtent iš aptvarų pabėgę gyvūnai ir tapo pagrindu laukinėje gamtoje susiformavusioms dėmėtųjų elnių populiacijoms. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar artėjant draudimo terminui nepadidės rizika, kad dalis gyvūnų vienaip ar kitaip atsidurs laisvėje.
Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių dėmėtasis elnias buvo įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą, yra jo gebėjimas kryžmintis su tauriuoju elniu. Tokie hibridai kelia grėsmę vietinės rūšies genetiniam savitumui, o medžiotojų teigimu, gali neigiamai paveikti ir trofėjų kokybę.
Todėl jau dabar kyla klausimas, ar artimiausiais metais Lietuvoje nebus stebimas didesnis dėmėtųjų elnių pasirodymų skaičius laisvėje. Atsakymas į šį klausimą priklausys ne tik nuo teisės aktų, bet ir nuo to, kaip atsakingai bus įgyvendintas pereinamasis laikotarpis bei kontroliuojamas gyvūnų laikymas iki pat jo pabaigos.
Lokys Zarasų rajono miestelije! Kodėl lokiai vis dažniau pastebimi žmonių gyvenamosiose vietovėse?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
