Kas turi mokėti už elninių žvėrių ar šernų nuniokotus pasėlius ir mišką? Šis klausimas aktualus ne tik ūkininkams bei miškų savininkams, bet ir medžioklės plotų naudotojams, kuriems tam tikrais atvejais tenka pareiga atlyginti laukinių gyvūnų padarytus nuostolius. Pastaruoju metu diskusijų sukėlė ir siūlymas atsisakyti penkių procentų ribos, nuo kurios pradedama skaičiuoti ir atlyginti kanopinių žvėrių žemės ūkio pasėliams padaryta žala.
Žurnalas Medžioklė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas paaiškinti, kokia tvarka šiuo metu galioja, kas pasikeitė atlyginant miškui padarytą žalą ir ar medžiotojų ateityje gali laukti naujos pareigos.
Naujoji aplinkos viceministrė: “Keisime įstatymą ir turime kitų planų!” Pokalbiai apie medžioklę #94
Penkių procentų riba kol kas lieka
Šiuo metu Medžioklės įstatyme nustatyta penkių procentų riba nėra panaikinta. Įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad medžioklės plotų naudotojas atlygina kanopinių žvėrių ar bebrų pasėliams, pievoms ir sumedėjusiems sodo augalams padarytą žalą, jeigu pagal nustatytą metodiką apskaičiuota pažeista dalis viršija penkis procentus viso atitinkamų pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų užimamo žemės ploto.
Tačiau Seime yra registruotas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-816, kuriuo siūloma šios penkių procentų ribos atsisakyti. Projektas registruotas 2025 m. spalio 13 d. Oficialioje Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje jo būsena šiuo metu nurodoma kaip registruotas projektas. Vadinasi, tai nėra priimtas įstatymo pakeitimas ir dabar galiojančios penkių procentų ribos jis nekeičia.
„Seimo nariai yra registravę įstatymo projektą, kad nebebūtų taikoma 5 proc. riba, nuo kurios pradedama skaičiuoti ir atlyginti medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams padaryta žala“, žurnalui Medžioklė paaiškino Aplinkos ministerija.
Ministerija taip pat nurodė, kad šiuo metu daugiau pataisų šiais klausimais neplanuoja.
Žala miškui nėra nauja medžiotojų atsakomybė
Kitas medžiotojams svarbus klausimas susijęs su žvėrių miškui ir miško želdiniams daroma žala. Viešojoje erdvėje gali susidaryti įspūdis, kad medžioklės plotų naudotojams ketinama nustatyti naują prievolę kompensuoti tokius nuostolius. Tačiau Aplinkos ministerija pabrėžia, kad pati pareiga nėra nauja.
„Pareiga medžiotojams atlyginti miškui padarytą žalą nustatyta Medžioklės įstatymu 2002 m. ir niekada nebuvo panaikinta“, nurodė ministerija.
Šiuo metu galiojantis Medžioklės įstatymas numato, kad medžioklės plotų naudotojas atlygina kanopinių žvėrių ar bebrų miškui padarytą žalą, jeigu šių gyvūnų nėra uždrausta medžioti ištisus metus ir jeigu pagal nustatytą metodiką stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių dalis jaunuolynuose viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų.
Taigi kalbama ne apie naujos medžiotojų finansinės atsakomybės sukūrimą, o apie jau galiojančios sistemos taikymą.
Svarbus pokytis dėl per penkerius metus sukauptos žalos
Nauja yra tai, kaip vertinama per skirtingus metus tam pačiam miško plotui padaryta žala.
Nuo 2026 m. sausio 7 d. galioja pakeista Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodika. Pakeitimai patvirtinti aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2026 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-2/3D-3.
Aplinkos ministerija žurnalui Medžioklė paaiškino, kad savivaldybės komisija, vertindama medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, fiksuoja tais metais atsiradusius pažeidimus ir surašo atitinkamą aktą. Tačiau ankstesnių metų tame pačiame miško plote padaryta žala, už kurią nebuvo atlyginta, gali būti įskaičiuojama pagal ne senesnius kaip penkerių metų žalos miškui apžiūros aktus.
Praktiškai tai reiškia, kad vienais metais nustatyta žala gali būti per maža, kad atsirastų prievolė ją atlyginti, tačiau per kelis metus užfiksuoti pažeidimai gali susidėti.
Ministerija pateikia paprastą pavyzdį. Jeigu vyresnio amžiaus medyne vienais metais užfiksuojama trijų procentų žala, kitais metais dar trijų, trečiais dar trijų, o ketvirtais metais keturių procentų žala, bendra pagal apžiūros aktus sukaupta pažeidimų dalis jau viršija dešimties procentų ribą. Tokiu atveju atsiranda pagrindas žalai atlyginti pagal galiojančią tvarką.
Tai reikšmingas pokytis medžioklės plotų naudotojams, nes vertinant jų atsakomybę tampa svarbūs ne tik konkrečių metų pažeidimai, bet ir ankstesniais metais tame pačiame miško plote oficialiai užfiksuota bei dar neatlyginta žala.
Žalą pirmiausia galima atlyginti susitarus
Galiojantis Medžioklės įstatymas numato ir galimybę žalą patyrusiam asmeniui bei medžioklės plotų naudotojui susitarti tarpusavyje. Apie pastebėtą žalą medžioklės plotų naudotojui turi būti pranešta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jos pastebėjimo. Pranešimas teikiamas per Biologinės įvairovės informacinę sistemą.
Gavęs pranešimą medžioklės plotų naudotojas ne vėliau kaip per tris darbo dienas turi informuoti žalą patyrusį asmenį, kokių priemonių imsis, kad žala nedidėtų, o ne vėliau kaip per penkias darbo dienas apžiūrėti žalos vietą ir mėginti susitarti dėl atlyginimo. Susitarimas įforminamas raštu, nurodant konkrečią mokėtiną sumą arba kitą žalos atlyginimo būdą ir prievolės įvykdymo terminą.
Jeigu susitarti nepavyksta arba medžioklės plotų naudotojas nustatytu laiku neatsako, žalos vertinimo procedūroje dalyvauja savivaldybė. Pagal galiojančią Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodiką žalą vertina savivaldybės komisija.
Ar medžiotojų laukia dar daugiau pakeitimų
Šiuo metu Aplinkos ministerija nepatvirtina, kad būtų planuojama nustatyti naują papildomą medžioklės plotų naudotojų pareigą atlyginti žvėrių miškui padarytą žalą. Tokia pareiga jau nustatyta Medžioklės įstatyme, o ministerija žurnalui Medžioklė nurodė, kad daugiau pataisų šiais klausimais šiuo metu neplanuoja.
Tačiau viena iniciatyva lieka aktuali. Seime registruotas projektas Nr. XVP-816, kuriuo siūloma atsisakyti penkių procentų ribos žemės ūkio pasėliams padarytai žalai. Kol šis projektas nėra priimtas, taikoma dabar galiojanti tvarka ir penkių procentų riba lieka galioti.
Medžioklės plotų naudotojams šiuo metu bene svarbiausia atkreipti dėmesį į jau įsigaliojusį žalos miškui apskaičiavimo principą. Nedidelė vienų metų žala savaime gali nepasiekti įstatyme nustatytos ribos, tačiau tame pačiame miško plote per kelerius metus oficialiai užfiksuoti pažeidimai gali būti sumuojami. Todėl savivaldybių komisijų surašyti žalos apžiūros aktai įgyja gerokai didesnę reikšmę ilgalaikėje perspektyvoje.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
