Šunys

Paukščių medžioklės karalius, arba kaip išmokyti šunį atnešti laimikį0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Sparčiai artėja ančių medžioklės sezonas. Šoviniai supirkti, kompanija sutarta, šventės planas ruošiamas. Ančių medžioklės atidarymas visiems būreliams ir kiekvienam medžiotojui – didelė šventė.

Jeigu dar kokį paukštį pavyksta sumedžioti, pasitenkinimas didžiulis. Visą rudenį medžiodami antis kiekvienas mūsų tikisi surinkti daugiau ar mažiau paukščių. Kiekvienam šis skaičius kitoks – vienam užtenka dešimties, kitas didesnius planus kurpia. Blogiausia tai, kad ančių medžioklėje labai daug paukščių krinta sužeisti, bet lieka nesurasti. To priežastis negraži ir žmogui savimeilės neglosto. Prastai matome, būname nerangūs ir lėti. Palyginti su paukštšuniu!

Geras paukštšunis medžiotojui yra kaip antroji pusė, geriausias kompanionas, atliksiantis pačiam žmogui neįmanomus dalykus. Koks fantastiškas malonumas, kai šuo be komandos žino, kas darytina! Jis laukia prie kranto šalia šeimininko, stebi gamtą. Dažnai būtent šuo pirmasis pasuka galvą ta kryptimi, kur lėtai šiugžda anties sparnai, bet žmogus neišgirsta. Šuo suranda nendrėse pasislėpusius paukščius net už 100 metrų. Iššovus labai gerai dresuoti šunys, ruošiami lauko bandymams, nebėga paskui laimikį, o laukia komandos. Kiti elgiasi natūraliau: antis dar tik krinta, bet šuo jau vandenyje. Gerą paukštšunį turintis medžiotojas namo grįžta su pilnu krepšiu ančių.

Kartais jų daugiau nei iššauta šovinių! Bet svarbiausia – etika: jeigu medžioklėje dalyvauja bent vienas geras paukštšunis, vandenyje ir nendrėse nelieka sužeistų ančių, pasmerktų kankinamai mirčiai. Žinoma, visų rasti nepavyks, nes antys moka panirti, plaukti beveik visiškai nugrimzdusios į vandenį ir taip apgauti šunį. Vis dėlto surastų paukščių procentas daug aukštesnis, kai šalia yra gerai išdresuotas šuo.

Kaip išmokyti šunį atnešti laimikį

Ančių medžioklei naudojami visi retriveriai, spanieliai, Miunsterio paukštšuniai, vandens šunys, o Baltijos šalyse populiariausi yra universalūs paukštšuniai: kurtsharai, dratharai ir kartais veimaraneriai. Pastaroji veislė pas mus labai reta, bet šie šunys yra stiprūs ir labai azartiški medžiotojai. Visų šių veislių šunys puikiai plaukia, nenuilsta ir linkę dirbti su šeimininku. Universalūs šunys gali atnešti ir didžiausią medžiojamąjį vandens paukštį – žąsį. Žinoma, be tinkamos dresūros ir tarpusavio pasitikėjimo nereikia laukti gerų rezultatų.
Mažylio dresūra

Šis procesas yra sudėtingas ir ilgas, reikalaujantis daug darbo, supratimo, kantrybės ir meilės. Pirmieji metai turi būti visiškai skirti mokyti mažylį, kad paskui visą jo gyvenimą galėtumėte džiaugtis maloniu ir produktyviu bendradarbiavimu. Šunį galima ir reikia daug visko išmokyti, bet šį kartą – tik apie aportą.

Viskas prasideda namuose, kai jauniklis jau apsipratęs su naujaisiais šeimininkais ir žino savo vardą. Visiems universaliesiems paukštšuniams, spanieliams ir panašioms veislėms atnešti laimikį yra įaugę į kraują. Be abejo, daug kas priklauso nuo augintojo. Jeigu su mažyliu niekas nežaidė, nieko nemokė, šeimininkui bus sunkiau, bet tarkime, kad jūsų šuo atėjo iš gero veislyno.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Bet koks daiktas gali būti žaislu. Iš pradžių leiskite mažyliui su daiktais susipažinti. Kai šuniukas žaidžia, šeimininkas gali jį paerzinti judindamas daiktą ir numesdamas už 20–30 cm, tarsi daiktas yra gyvas ir sprunka, kad mažylis šoktų iš paskos; paskui daiktą iš burnos reikia paimti. Galima iš karto tyliai pasakyti komandą, paskui naudojamą medžioklėje, pavyzdžiui, „duok“. Visuomet už tai reikia duoti gardėsį. Pridurtina, kad su medžiokliniais šunimis griežtai draudžiama žaisti įprastą daikto atėmimo žaidimą. Daiktą laikantį šunį tampant, erzinant ir rėkiant „atiduok“ įžiebiama konkurencijos dvasia. Taip jis išmoksta grobį pasilaikyti sau. Negi medžiotojas bėgs paskui šunį, kad gautų savo antį?

Jeigu šuniukas nenori daikto atnešti atgal, prie antkaklio reikia prisegti ilgą ir lengvą pavadį. Kai šuo sučiups numestą daiktą į dantis, lėtai, bet atkakliai traukite jį prie savęs, kartodami komandą. Toks būdas gali praversti 6–7 mėnesių amžiaus, kai šunims būna pirmasis pereinamasis – ožiavimosi – laikotarpis. Dresuojant lauke labai praverčia bėgimas. Medžiotojo užduotis – parinkti tinkamą momentą. Meskite daiktą, palaukite, kada šuo jį pačiups į dantis, ir tuojau pašaukite. Pats šią akimirką turite pradėti bėgti šalin. Taip išmokysite šunį sekti. Šuo nemes iš dantų daikto, kuris faktiškai yra jo grobis. Išgirdus, kad šuo priartėja, reikia į jį atsisukti arba prieiti ir daiktą paimti. Visuomet stenkitės paimti aportą, prieš šuniui jį numetant. Taip išmokysite, kad laimikis atneštinas šeimininkui į rankas, o ne metamas kur nors ant žemės.

Pavadžio ar bėgimo būdas skirtas tada, kai šuo nenori daikto atiduoti. Dauguma šuniukų mielai atneša šeimininkui numestą ar rastą šakelę, žaislą ar mokomąjį daiktą. Nuo pirmųjų šuniuko dienų namuose jį reikia mokyti komandos „šalia“. Dresuojant ir medžiojant „šalia“ ir „duok“ šuns galvoje pamažu susilies ir reikš vieną procesą – surasti ir atnešti laimikį.

Apie mokomuosius daiktus

Iš pradžių naudojami kamuoliukai ir šuniuko pamėgti žaislai. Kai šuo supranta pačią aporto idėją, reikėtų įvesti specialius daiktus, naudojamus tik dresūrai.

Interneto parduotuvėse galima užsisakyti įvairių medžiagų paukščių ir kitų gyvūnų imitacijų, sukurtų taip, kad šuo išmoktų tinkamai imti paukščio ar žvėries kūną. Šeimininkas mokomuosius aportus gali pagaminti ir pats, apie tai jau esame rašę ankstesniuose numeriuose. Praverčia sumedžioto paukščio, kiškio ar lapės kailis. Medžioklės sezoną keletą sumedžiotų paukščių su visais viduriais ir plunksnomis galima padėti į kamerą ir prieš treniruotę atšildyti. Jeigu šuo elgiasi atsargiai, tokį daiktą galima naudoti kelis kartus, laikant jį kameroje ir prireikus atšildant. Jėgos treniruotėms galima naudoti aportus iš natūraliosios medienos su metaliniais priedais. Suaugęs universalusis paukštšunis gali nešti ir suaugusią lapę, sveriančią 8–10 kilogramų.

Paukštšunis ančių medžioklėje būtinas, nes žmogus gali pamatyti ir sumedžioti tik tas antis, kurios nukrinta matomoje vietoje ir gali būti pasiektos, bet į pelkėtas, itin užžėlusias vietas, kitame krante ar į krūmus nukritę paukščiai dažnai lieka nesurasti ar tiesiog sąmoningai paliekami.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Viena svarbiausių ir sudėtingiausių užduočių – išmokyti jaunąjį šunį ieškoti paukščio, kurio jis nematė krintant. Nepasiruošęs šuo medžioklėje tiesiog nesupras, ko šeimininkas iš jo nori, todėl reikia mokyti šunį dirbti pagal komandą. Pirma reikia pasirinkti vietą, kur yra daug pakrantės žolynų, krūmynų ir nendrių. Iš pradžių anties aportą su plunksnomis ir viduriais įmeskite porą metrų nuo kranto. Kai šuo supras mintį, meskite paukštį vis toliau ir į sudėtingiau pasiekiamas vietas pavėjui ir įvairiais kampais. Svarbu, kad šuo nematytų, kur ir kaip paukštis įmestas. Šunį reikia pririšti ar palikti už krūmų ar kalnelio. Geriau toliau, kad jis negalėtų pagal pliūkštelėjimą nustatyti, kur įmestas paukštis.

Galima naudoti šviežiai sumedžiotą ar atšildytą antį. Tik pastaruoju atveju ją visiškai atleiskite, kad nesukeltumėte šuniui nemalonių pojūčių ir noro paukštį išspjauti. Vesdamas šunį prie kranto šeimininkas viena ranka rodo, kur ieškoti, duoda komandą, o kita ranka už antkaklio ar pakaušio pastumia, skatina šunį eiti ieškoti. Kai paukštis surastas, šunį reikia garsiai ir aukštu balso tonu pagirti, pašaukti ir paimti laimikį.

Pastaba: aukšto tono balsu šunį reikia girti visuomet, nes taip šunys vieni kitiems rodo džiaugsmą; o barti šunį reikia žemesnio tono balsu, pamėgdžiojant urzgimą.

Aportuoti iš atviro vandens reikia mokyti dvejaip. Vienu būdu paukštis metamas šuniui virš galvos kartu su šūvio garsu, kurį galima sukelti dujiniu pistoletu su triukšmo šoviniais. Antras variantas: įmesti paukštį šuniui nematant ir siųsti ieškoti pagal komandą.

Kaip mokomąjį daiktą galima naudoti bet kokį aportą iš parduotuvės. Būtų labai gerai prie jo privynioti paukščių sparnus, kad pripratintumėte šunį prie plunksnų burnoje. Daugeliui šunų tai nemalonu ir juos reikia papildomai ruošti.

Mediniai daiktai, kartais papildyti metalinių detalių, praverčia jėgos treniruotėms. Mediniai diskai galuose skirti pripratinti šunį imti aportą per vidurį. Taip pat jis elgsis ir su sumedžiotu paukščiu. Imant per vidurį paukštį lengviau nešti ir nereikia dažnai jo sugriebinėti iš naujo, o mėsa mažiau gadinama ir kandžiojama.

Tokių sintetinių daiktų galima įsigyti internete. Jie gaminami pagal įvairius medžiojamuosius paukščius ir žvėris. Medžiaga – guma ir polimerai. Aportai plūduriuoja ir nėra per sunkūs. Atskiros jų dalys prijungtos virve, o letenose yra aštrūs nagai, kaip tikro paukščio. Viskas tam, kad šuo išmoktų laimikį nešti įsikandęs į nugaros vidurį.

Sintetinis paukštis gerai plūduriuoja, ir nesvarbu, kad šį kartą tai fazano imitacija.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Mokantis atsargiai aportuoti labai praverčia maža putpelė. Gležna mėsa labai vilioja šunį, ir svarbu jį išmokyti nekąsti jau ir taip smulkaus paukščio. Rudenį, medžiojant perkūno oželius, atsargus šuns elgesys padės išsaugoti mažojo paukščio kūną sveiką.

Jėgos treniruotėms praverčia ir didelis mėsinės veislės triušis. Svoris didelis, kūnas irgi nemažas. Šuo mokosi ištvermės ir atkaklumo. Kuo toliau neština, tuo didesnis noras numesti ar bent sučiupti nepatogų nešulį iš naujo. Šeimininko užduotis – išmokyti šunį to nedaryti.

Bet kuris nudirtas triušis, paukštis ar lapė praverčia mokomajam daiktui pagaminti. Paruošiamas pailgas smėlio maišas, aptraukiamas džiovinta oda su tankiu žvejybiniu tinklu, kad visa konstrukcija nesuplyštų. Svoris gali būti skirtingas.

Susiję straipsniai

Žiemą dresūrą galima tęsti su fazanais, nes juos galima medžioti iki pat gegužės. Be to, fazanai nelabai sunkūs. Vištos sveria mažiau nei kilogramą, bet gerai šertas gaidys – kilogramą ar net daugiau. Fazanų galima ne tik sumedžioti komercinėje medžioklėje, bet ir įsigyti gyvų ir naudoti paieškos, tilkties ir aporto treniruotėms.

Minkšta burna vadinamas šuns gebėjimas atsargiai nešti laimikį. Kad išmokytumėte tinkamo elgesio, galite naudoti žalią kiaušinį. Iš pradžių šuo gali bandyti jį sumušti ir išlaižyti, galbūt kurį kartą bus suvalgytas lukštas. Stipriai barti nereikia, bet balsu parodytina, kad tai negerai. Kaskart atnešus sveiką kiaušinį šunį reikia stipriai pagirti. Ilgainiui jis supras, kaip kiaušinis neštinas, ir išmoks būti atsargus.

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.