Pastaruoju metu vis dažniau kalbame apie medžioklės ateitį. Apie naujus teisės aktus, draudimus, visuomenės požiūrį, laukinių gyvūnų populiacijų valdymą ir medžiotojų teises. Diskutuojame, kaip apginti medžioklę, paaiškinti jos svarbą visuomenei ir išsaugoti tradicijas. Tačiau kartais pamirštame vieną paprastą dalyką – medžioklės ateitis pirmiausia priklauso nuo mūsų pačių.
Nuo to, kaip elgiamės miške, kaip bendraujame su kolegomis, kaip pagerbiame sumedžiotą gyvūną ir kaip kalbame apie medžioklę su tais, kurie jos nesupranta.
Medžioklės kultūra nėra vien gražios ceremonijos, medžioklės ragų garsai, tradiciniai drabužiai ar iškilmingas laimikio pagerbimas. Visa tai svarbu – tai mūsų istorija, tapatybė ir ryšys su ankstesnėmis medžiotojų kartomis. Tačiau tikroji medžioklės kultūra atsiskleidžia tada, kai niekas nemato.
Kai medžiotojas atsisako šūvio, nes nėra tikras, kad jis bus saugus ir tikslus. Kai sužeisto gyvūno ieško tiek, kiek reikia, net jei tai reiškia bemiegę naktį. Kai gerbia kolegą, kuriam nepasisekė, o ne iš jo šaiposi. Kai jaunam medžiotojui kantriai paaiškina, kodėl vienas ar kitas sprendimas buvo neteisingas. Kai supranta, kad gyvūnas nėra tik trofėjus, nuotrauka socialiniams tinklams ar skaičius ataskaitoje.
Štai nuo ko prasideda tikroji medžiotojo etika.
Neseniai minėjome Šv. Huberto dieną. Medžiotojų globėjo istorija primena, kad medžioklė nuo seno siejama ne tik su gebėjimu sumedžioti gyvūną, bet ir su atsakomybe, saiku bei pagarba gyvybei. Šiandien turime modernius ginklus, termovizorius, elektronines sistemas ir vis daugiau žinių apie gamtą. Tačiau jokios technologijos negali pakeisti sąžinės. Net geriausia įranga nepadarys žmogaus geru medžiotoju, jeigu jis nesupranta atsakomybės už savo veiksmus.
Kartais girdime, kad medžioklės tradicijos nyksta, o jaunimas jų nebevertina. Tačiau tradicijos neišnyksta savaime. Jos išnyksta tada, kai nustojame jas perduoti.
Jeigu norime, kad jauni medžiotojai gerbtų mūsų papročius, turime patys parodyti jų prasmę. Kodėl pagerbiame sumedžiotą gyvūną? Kodėl svarbu tinkamai elgtis su laimikiu? Kodėl pagarba medžioklės draugams yra ne mažiau svarbi nei sėkmingas šūvis? Tradicija, kurios prasmės niekas nebesupranta, ilgainiui tampa tuščiu ritualu. O tradicija, kurią suprantame ir puoselėjame, išlieka gyva.
Ne mažiau svarbus mūsų elgesys viešojoje erdvėje. Šiandien kiekvienas galime akimirksniu paskelbti medžioklės nuotrauką ar vaizdo įrašą ir parodyti jį tūkstančiams žmonių. Tai puiki galimybė pasakoti apie gamtą, medžioklės tradicijas ir laukinių gyvūnų valdymą. Tačiau kartu tai ir didžiulė atsakomybė.
Prieš ką nors paskelbdami turėtume pagalvoti, ką pamatys žmogus, kuris apie medžioklę nieko nežino. Ar jis matys pagarbą gyvūnui? Ar supras mūsų veiksmų prasmę? O gal susidarys visai kitokį įspūdį, nei norėjome parodyti?
Negalime reikalauti, kad visuomenė gerbtų medžiotojus, jeigu patys nesirūpiname tuo, kokį įspūdį paliekame.
Žinoma, visada bus žmonių, kurie medžioklei prieštaraus nepriklausomai nuo aplinkybių. Tačiau yra daugybė tokių, kurių nuomonę formuoja mūsų elgesys, žodžiai ir asmeninis pavyzdys. Būtent juos galime pasiekti.
Būtų klaida manyti, kad medžioklės kultūrą ir etiką turi užtikrinti vien organizacijos, taisyklės ar įstatymai. Stiprios medžiotojų organizacijos ir aiškūs teisės aktai yra būtini, tačiau jokia organizacija negali priversti žmogaus gerbti gyvūną. Joks įstatymas negali išmokyti tikro padorumo. Ir joks medžiotojų garbės kodeksas neturės prasmės, jeigu jo principų nesilaikysime kasdien.
Medžioklės kultūra nėra kažkas, ką mums suteikia valstybė, asociacija ar medžiotojų klubas. Tai mūsų pačių pasirinkimas. Kiekvieną kartą, kai išeiname į mišką, pakeliame šautuvą, mokome jauną medžiotoją ar kalbamės su visuomene.
Galime didžiuotis savo tradicijomis, tačiau vien didžiuotis neužtenka. Jas reikia puoselėti. Galime kalbėti apie medžiotojų etiką, tačiau vien kalbėti neužtenka. Pagal ją reikia gyventi.
Nes medžioklės ateitį lemia ne tik politikų sprendimai. Ją kasdien kuriame mes patys.
Linda Dombrovska
Jau dabar prenumeruokite žurnalą 2027 metams!

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris




