Patirtis

Norvegijoje net 28 % namų ūkių žvėrienos gauna iš kitų! Tyrimas atskleidžia medžiotojų svarbą visuomenei0

Foto: Maja Odden

Medžioklė – tai ne tik galimybė apsirūpinti maistu savo šeimai. Ji naudinga ir gerokai platesniam žmonių ratui, įskaitant tuos, kurie patys niekada nėra dalyvavę medžioklėje. Naujas Norvegijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad žvėriena pasiekia kur kas daugiau žmonių, nei būtų galima pagalvoti. Be to, gerokai daugiau namų ūkių jos gauna iš kitų, nei sumedžioja patys.

Norvegai ir toliau aktyviai naudojasi gamtos teikiamomis gėrybėmis

Norvegijos medžiotojų ir žvejų asociacijos (NJFF) komunikacijos vadovė Line Lillebø Osfoss pabrėžia, kad gamtos išteklių naudojimas ir šiandien išlieka svarbia norvegų gyvenimo būdo dalimi.

„Norvegai vis dar yra tauta, kuri maistą gauna tiesiai iš gamtos. Mes renkame gamtos gėrybes, žvejojame ir medžiojame“, – teigia L. Lillebø Osfoss.

Jos nuomone, toks ryšys su gamta ne tik suteikia žmonėms galimybę apsirūpinti natūraliu maistu, bet ir skatina geriau suprasti aplinką bei būtinybę ją saugoti. Tai stiprina tiek žmonių ryšį su gamta, tiek bendruomeniškumą.

Žvėrienos iš kitų gauna tris kartus daugiau namų ūkių, nei jos sumedžioja patys

Norvegijos medžiotojų ir žvejų asociacijos užsakymu tyrimų bendrovės „Ipsos“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė įdomią tendenciją.

Tik 9 % Norvegijos namų ūkių žvėriena apsirūpina patys, o net 28 % jos gauna iš kitų žmonių.

Tai reiškia, kad žvėriena pasiekia gerokai platesnį visuomenės ratą nei vien medžiotojų šeimas. Medžiotojai dalijasi sumedžiotų gyvūnų mėsa, todėl jos gali paragauti ir žmonės, kurie patys nemedžioja.

„Tai gera žinia, nes žinome, kad žvėriena yra neperdirbtas, sveikas ir tvariai gaunamas maistas“, – pabrėžia L. Lillebø Osfoss.

Ji taip pat priduria, kad, atsižvelgiant į šiuos rezultatus, galbūt visai nestebina ir tai, jog didžioji visuomenės dalis medžioklę vertina palankiai.

Šiaurės Norvegijoje žvėriena dalijamasi dar dažniau

Apklausos rezultatai atskleidė ir ryškius regioninius skirtumus. Kuo toliau į Norvegijos šiaurę, tuo daugiau namų ūkių turi galimybę gauti žvėrienos.

Šiaurės Norvegijoje 16 % namų ūkių žvėriena apsirūpina patys, o net 40 % jos gauna iš kitų.

Tuo tarpu Rytų Norvegijoje šie rodikliai gerokai mažesni – atitinkamai 9 % ir 24 %.

Šie skirtumai parodo, kokią svarbią vietą medžioklė ir dalijimosi sumedžiota mėsa tradicijos užima skirtinguose Norvegijos regionuose.

Ne tik žvėriena – norvegai aktyviai naudojasi ir kitomis gamtos gėrybėmis

„Ipsos“ apklausoje taip pat aiškintasi, kiek namų ūkių patys apsirūpina kitais gamtoje gaunamais maisto produktais ir kiek jų gauna iš kitų žmonių.

Dažniausiai Norvegijos gyventojai patys renka uogas – tuo užsiima net 54 % namų ūkių. Tuo tarpu žvėriena išsiskiria priešinga tendencija: gerokai daugiau namų ūkių jos gauna iš kitų, nei apsirūpina patys.

Šie rezultatai primena, kad medžioklės reikšmė neapsiriboja vien pačių medžiotojų poreikiais. Dalijimasis žvėriena padeda išsaugoti vietinių gamtos išteklių naudojimo tradicijas ir suteikia galimybę šiuo maistu mėgautis platesnei visuomenės daliai.

Šaltinis: Norvegijos medžiotojų ir žvejų asociacija (NJFF).

Jau dabar prenumeruokite žurnalą 2027 metams!

Susiję straipsniai

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

LA.lv