Švedijos Norboteno apskrityje medžiotojai, samių šiaurės elnių augintojų bendruomenės ir vietos gyventojai genetinei rudųjų lokių apskaitai surinko apie 900 mėginių. Tuo metu Ukrainos Karpatuose lokius fiksuoja ir prie kaimų įrengtos kameros, o viso regiono populiacijos dydis tebėra apytikris.
Norboteno apskrities administracija lapkričio 10 d. pranešė baigusi šių metų rudųjų lokių apskaitos mėginių rinkimą. Apie 400 žmonių iš įvairių apskrities vietų atsiuntė maždaug 900 lokių išmatų mėginių. Mėginių rinkimo punktai ir vietos medžiotojų organizacijos padėjo paskleisti informaciją. Dabar mėginiai analizuojami, o naujas populiacijos įvertis bus skelbiamas įvertinus rezultatus.
Ką apie lokį pasako vienas mėginys?
Iš išmatų išskirta DNR leidžia atpažinti konkretų gyvūną. Jei to paties lokio genetinis profilis aptinkamas keliose vietose, tyrėjai sužino, kur jis lankėsi. Pagal tai, kiek skirtingų lokių nustatyta ir kaip dažnai tie patys individai aptinkami pakartotinai, statistiškai įvertinama visos populiacijos gausa. Taikant šį metodą pačių gyvūnų gaudyti nereikia.
Šiemet mėgintuvėliuose naudotas silikagelis, kuris sugeria drėgmę ir padeda išsaugoti DNR. Pasak Norboteno apskrities administracijos laukinės faunos specialistės Rebecca Forsberg, tikimasi, kad taip iš daugiau mėginių pavyks nustatyti, kuriam lokiui jie priklauso. Sunkiai pasiekiamose kalnų ir miškų vietovėse įrengtos ir plaukų rinktuvės. Jose užfiksuota daugiau kaip 200 lokių apsilankymų.
2021 m. atpažinti 402 lokiai, o populiacija įvertinta 544 individais
Per 2021 m. apskaitą Norbotene pagal DNR atpažinti 402 skirtingi lokiai. Iš šių duomenų apskaičiuota, kad apskrityje galėjo gyventi apie 544 lokius. Statistinis įverčio intervalas siekė nuo 489 iki 605 individų. Skirtumas tarp nustatytų 402 individų ir bendro įverčio parodo, ką duoda statistinis modelis. Jis leidžia atsižvelgti ir į tuos lokius, kurių mėginių per apskaitą rasti nepavyko.
Visos Švedijos mastu Naturvårdsverket skelbia, kad 2022 m. rudenį, pasibaigus licencijuotai medžioklei, šalyje buvo apie 2 800 rudųjų lokių. Preliminariu vertinimu, po 2023 m. medžioklės jų buvo apie 2 450. Apskaitų duomenys naudojami ir sprendžiant dėl licencijuotos medžioklės. Pavyzdžiui, 2026 m. sprendime Norboteno administracija rėmėsi populiacijos įverčiais, medžiotojų stebėjimais ir duomenimis apie žinomus lokių žūties atvejus.
Ukrainos Karpatuose lokiai pastebimi ir kaimuose
Portalo Криниця мисливця paskelbtais miškininkų duomenimis, 2026 m. pradžioje įmonės Ліси України Karpatų padalinio valdomuose miškuose užfiksuoti 154 rudieji lokiai. Ivano Frankivsko srityje užfiksuotas 91 lokys, Užkarpatėje 48, o Lvivo srityje 15. Visuose Ukrainos Karpatuose, miškininkų vertinimu, gali gyventi apie 300–350 individų. Rudasis lokys įrašytas į Ukrainos raudonąją knygą.
Ukrinform aprašė atvejus, kai Užkarpatės kaimų kameros naktį užfiksavo lokius, kertančius gatves ir besisukiojančius prie kiemų. Užano nacionalinio gamtos parko mokslininkė Nelia Koval tai sieja su lengvai prieinamu maistu atliekų vietose ir apleistuose soduose bei sumažėjusiu žmonių aktyvumu kai kuriuose kaimuose per karą. Pasak jos, per žiemos pėdsakų apskaitą parke ir gretimuose medžioklės plotuose užfiksuota apie 20 lokių, o tyrėjai mano, kad jų gali būti daugiau.
Koval taip pat atkreipia dėmesį į praktinę problemą. Jos teigimu, lokių padaryta žala dokumentuojama, tačiau gyventojai praktiškai nesulaukia kompensacijų. Mokslininkė kelia ir klausimą dėl pasienio užtvarų, kurios, jos vertinimu, riboja gyvūnų judėjimą tarp buveinių.
Kuo genetinė apskaita papildytų stebėjimus Karpatuose?
Pėdsakai ir kamerų įrašai padeda nustatyti, kur ir kada pasirodo lokiai. Genetiniai duomenys padėtų atsakyti į kitą klausimą. Jeigu lokiai užfiksuoti keliuose gretimuose kaimuose, ar ten lankosi tas pats gyvūnas, ar keli skirtingi? Toks atsakymas leistų geriau suprasti, kur pirmiausia reikia apsaugoti atliekų konteinerius, bitynus ar kitus lokius traukiančius objektus.
Norboteno patirtis rodo, kaip prie tokios apskaitos gali prisidėti ir medžiotojai, ir vietos gyventojai. Jie padeda surinkti mėginius didelėje teritorijoje, o specialistai pagal bendrą metodiką juos ištiria. Taip atskiri radiniai tampa duomenimis, kuriuos galima panaudoti vertinant populiacijos gausą ir sprendžiant konkrečias problemas vietovėse, kur lokiai lankosi prie žmonių.
Jau dabar prenumeruokite žurnalą 2027 metams!

Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO




