Lenkijos Seimo lapkričio 17–19 d. posėdžio darbotvarkėje numatytas pirmasis piliečių pateikto medžioklės įstatymo pataisų projekto Nr. 3184 svarstymas. Iniciatyvos Uwaga! Polowanie rengėjai siūlo didinti atstumą, kurio medžiotojai privalo laikytis šaudami prie pastatų, įvesti privalomas sveikatos ir psichologines patikras bei suteikti visuomenei daugiau galimybių dalyvauti priimant sprendimus dėl medžioklės ūkio.
Ką siūlo iniciatyvos rengėjai
Vienas daugiausia diskusijų sukėlusių siūlymų yra padidinti minimalų atstumą, kuriuo nuo pastatų leidžiama šauti į medžiojamąjį gyvūną, nuo 150 iki 700 metrų. Projekte taip pat siūloma tikrinti medžiotojų blaivumą, viešai skelbti informaciją apie medžiokles ir sumedžiotų gyvūnų skaičių bei išplėsti žemės savininkų teises. Iniciatyvos rengėjai teigia, kad pataisos padidintų gyventojų saugumą, sustiprintų valstybės priežiūrą ir suteiktų žmonėms daugiau įtakos sprendimams dėl medžioklės jų aplinkoje.
Jau dabar prenumeruokite žurnalą 2027 metams!

Profesorius kelia klausimą, kas prisiimtų atsakomybę
Portale Zero.pl paskelbtame komentare profesorius Dariusz J. Gwiazdowicz į pataisas žvelgia per dabartinio medžioklės ūkio atsakomybę. Jo vertinimu, diskusija apima ir žemės ūkio pasėlių apsaugą, gyvūnų ligų kontrolę bei laukinių gyvūnų populiacijų valdymą. Profesorius kelia klausimą, kas atliktų šiuos darbus ir kas už juos mokėtų, jeigu pataisos apribotų dabartines medžiotojų klubų galimybes. Jo nuomone, dalis išlaidų galėtų tekti savivaldybėms ir mokesčių mokėtojams.
Medžiotojų sąjunga prašo įvertinti, kiek teritorijų paliestų nauja riba
Lenkijos medžiotojų sąjunga (Polski Związek Łowiecki, PZŁ) savo pozicijoje pabrėžia, kad projektas keistų medžioklės planavimą, leidžiamus medžioklės būdus, finansavimą ir klubų pareigas. Sąjungos užsakymu atliktos erdvinės analizės duomenimis, 700 metrų zona aplink pastatus galėtų apimti apie 75 proc. šalies teritorijos. Pati sąjunga šį skaičių pateikia kaip preliminarų įvertį ir ragina prieš priimant sprendimą atlikti išsamią visos šalies analizę. PZŁ vertinimu, didesnis atstumas kartu su siūlomais naktinės medžioklės ir medžioklės su varovais apribojimais apsunkintų medžioklės planų vykdymą, pasėlių apsaugą ir afrikinio kiaulių maro kontrolę.
Susirūpinimą atskirame atsiliepime išreiškė ir Lenkijos žemės ūkio rūmų nacionalinė taryba. Ji atkreipė dėmesį, kad projekto pagrindime neįvertinta, kaip siūlomi apribojimai galėtų paveikti laukinių gyvūnų daromą žalą pasėliams, nors žalos atlyginimo tvarka pagal projektą liktų tokia pati.
Latvijoje sveikata tikrinama dėl leidimo laikyti ginklą jau senai
Privalomų sveikatos patikrų pavyzdžių yra ir kaimyninėse šalyse. Latvijoje pirmoji sveikatos patikra privaloma norint gauti leidimą ginklui. Medžioklinio šaunamojo ginklo laikymo leidimo turėtojams periodinė patikra atliekama kas vienus–penkerius metus, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Kai patikrą atlieka šeimos gydytojas, jis remiasi psichiatro ir narkologo išvadomis. Patikrą gali atlikti ir gydytojų komisija, kurios sudėtyje yra abu specialistai. Medžiotojo pažymėjimą Latvijos valstybinė miškų tarnyba išduoda išlaikius medžiotojo egzaminą. Tai atskiras dokumentas.
Dalyvauti diskusijoje gali visuomenė, o sprendimams reikia duomenų
Gyvūnų teisių organizacijos turi teisę viešai kelti gyvūnų gerovės ir gyventojų saugumo klausimus, teikti pasiūlymus ir dalyvauti svarstant teisės aktus. Medžioklės ūkis kartu yra specializuota laukinių gyvūnų populiacijų valdymo sritis. Sprendimai dėl jo reguliavimo turėtų remtis mokslininkų ir praktikų vertinimais. Pavyzdžiui, svarstant 700 metrų ribą, reikėtų įvertinti, kaip ji paveiktų žmonių saugumą, kiek teritorijų apimtų ir kaip tose vietovėse būtų vykdomi populiacijų valdymo bei žalos prevencijos darbai.
Kas gresia žemės ūkiui, miškams ir eismo saugumui?
Jei siūlomi ribojimai sumažintų galimybes reguliuoti medžiojamųjų gyvūnų gausą ten, kur jie daro daugiausia žalos, pirmieji pasekmes pajustų ūkininkai ir miškininkai. Šernai išknisa pasėlius, o elniniai žvėrys nugraužia jaunų medelių ūglius ir pažeidžia žievę. Žemdirbiams tai reiškia prarastą derlių, miškininkams tenka daugiau išleisti želdinių apsaugai ir atsodinimui. Lenkijos valstybinių miškų ataskaitoje nurodyta, kad 2024 m. jų valdomuose miškuose laukinių gyvūnų padaryta žala užfiksuota 53,8 tūkst. hektarų plote. Lenkijos žemės ūkio rūmų nacionalinė taryba savo atsiliepime atkreipė dėmesį, kad projekto pagrindime neįvertinta, kaip siūlomos pataisos paveiktų žalos pasėliams mastą.
Atskiras klausimas yra vilkų išpuoliai prieš ūkinius gyvūnus. Lenkijoje vilkas yra saugoma rūšis, o dėl jo padarytos žalos ūkininkai kreipiasi į regionines aplinkos apsaugos direkcijas. Vilkų išpuolių prevencija ir žalos atlyginimas šiame pataisų projekte atskirai nenagrinėjami.
Rizika matoma ir keliuose. Lenkijos policijos suvestinėse užvažiavimo ant gyvūno kategorijoje registruoti 175 eismo įvykiai su nukentėjusiaisiais 2024 m. ir 197 įvykiai 2025 m. Tai visų į šią kategoriją patekusių gyvūnų statistika. Biologas Jakubas Gryzas, komentuodamas susidūrimus su briedžiais, atkreipė dėmesį į du lygiagrečius pokyčius. Per pastaruosius dešimtmečius padaugėjo briedžių ir išsiplėtė kelių tinklas, todėl žmonės ir gyvūnai keliuose susiduria dažniau.
Afrikinis kiaulių maras paliečia ir kiaulienos rinką
Afrikinis kiaulių maras (AKM) kelia grėsmę ir šernams, ir naminėms kiaulėms. Ūkyje patvirtinus ligos židinį, tenka likviduoti užkrėstą bandą, o prekybos ribojimai gali apsunkinti kiaulių ir kiaulienos realizavimą. Ūkininkai patiria tiesioginių nuostolių, o pasikeitusi pasiūla ir prekybos sąlygos gali atsiliepti kainoms, kurias parduotuvėje moka vartotojai. Kainų kryptis priklauso ir nuo to, ar dėl protrūkių sumažėja gamyba, ar dėl eksporto ribojimų daugiau produkcijos lieka vidaus rinkoje.
Vertinant medžioklės įstatymo pataisas svarbu išsiaiškinti, kaip jos paveiktų galimybes kontroliuoti ligą ten, kur virusas nustatomas šernams. Kartu būtina ūkių biologinė sauga. Lenkijos veterinarijos inspekcija primena, kad virusą į kiaulių laikymo vietą gali pernešti žmonės, transporto priemonės ir užteršta įranga.
Briedžių pavyzdys. Kas keičiasi populiacijai atsikūrus?
Lenkijoje briedžių medžioklės moratoriumas galioja nuo 2001 m. Per tą laiką populiacija atsikūrė ir išplito. Lenkijos žiniasklaidoje skelbtais vertinimais, šalyje gali gyventi nuo 30 iki 45 tūkst. briedžių.
2026 m. spalį Lenkijos klimato ir aplinkos ministerija užregistravo dvi peticijas dėl moratoriumo panaikinimo. Vienoje iš jų prašymas grindžiamas didėjančia briedžių daroma žala. Iki lapkričio 18 d. ministerijos skelbtuose peticijų įrašuose galutinis sprendimas nebuvo paskelbtas.
Kas vyksta su briedžių populiacija Lenkijoje? Paskelbtas tyrimas atskleidžia tikrąją situaciją
Briedžių atvejis parodo, kaip laikui bėgant keičiasi populiacijos valdymo uždaviniai. Moratoriumo pradžioje svarbiausia buvo atkurti populiaciją. Jai pagausėjus ir išplitus, tenka spręsti, kaip mažinti žalą miškuose bei pasėliuose ir užtikrinti eismo saugumą vietovėse, kuriose susidūrimai dažniausi. Tų pačių praktinių atsakymų reikia ir svarstant medžioklės įstatymo pataisas. Jeigu keičiasi priemonės, kuriomis iki šiol valdyta gyvūnų gausa ir ribota žala, dar prieš priimant pataisas svarbu įvertinti, kas ir kokiomis priemonėmis tuos darbus atliks.
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO




