Spalio 27 d. į Verknę išleista 50 lašišų jauniklių su akustiniais žymekliais. Nuo paleidimo vietos iki Kauno hidroelektrinės jų laukia maždaug 40 kilometrų kelias upe ir Kauno mariomis. Mokslininkai stebės, kiek laiko žuvys užtruks šiame kelyje, kiek jų pasieks užtvanką ir kiek sėkmingai praplauks hidroelektrinę.
Ignitis gamybos užsakytą tyrimą vykdo Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorija. Tyrimui vadovauja dr. Justas Dainys, o išleidžiant žuvis dalyvavo ir Žuvininkystės tarnybos specialistai. 2027 m. pavasarį planuojama paleisti dar 150 pažymėtų lašišų rituolių. Rituoliais vadinami į jūrą migruoti pasirengę lašišų jaunikliai.
Kas nutinka, kai susilpnėja srovė?
Vienas svarbiausių tyrimo klausimų kyla ten, kur upę pakeičia marios. Pasak Dainio, srovei susilpnėjus lašišaitės gali plaukti lėčiau, sunkiau rasti kelią ir ilgiau užsibūti telkinyje. Tuomet didėja tikimybė, kad jos taps šamų, starkių ar ešerių grobiu.
Kiekvienas žuviai implantuotas žymeklis turi unikalų kodą ir veikia apie 116 dienų. Skirtingose maršruto vietose įrengti imtuvai registruos signalus, todėl tyrėjai galės matyti, kada konkreti žuvis pasiekė stebėjimo tašką ir kiek užtruko iki kito. Žymekliuose įmontuoti jutikliai taip pat padės atpažinti atvejus, kai lašišaitę praryja plėšrūnas. Taip mokslininkai galės tiksliau įvertinti, kas nutinka pakeliui iki užtvankos ir ties pačia hidroelektrine.
Tyrimo duomenys padės ruoštis žuvitakio įrengimui
Prie Kauno hidroelektrinės iki 2030 m. planuojama įrengti žuvitakį. Tyrimas suteiks duomenų apie vieną konkrečią lašišų gyvenimo ciklo dalį, kai jaunikliai iš upės migruoja pasroviui jūros link. Svarbu išsiaiškinti, kurioje šio kelio atkarpoje jie užtrunka ir kur patiria didžiausių nuostolių.
Ankstesniame Lietuvos hidroelektrinių tyrime Dainys su kolegomis nustatė, kad pro turbinas migruojančių europinių ungurių mirtingumas skyrėsi priklausomai nuo elektrinės ir turbinų tipo. Šįkart tuo pačiu klausimu tiriama kita rūšis. Akustinė telemetrija leis stebėti, kaip lašišų jaunikliai įveikia visą kelią nuo Verknės iki stebėjimo taškų žemiau hidroelektrinės.
Kaip laikosi lašišos Lietuvos upėse?
Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) duomenimis, Žeimenoje, vienoje svarbiausių laukinių lašišų upių Lietuvoje, vidutinis šiųmečių lašišų jauniklių tankis sumažėjo nuo 17,9 individo 100 kvadratinių metrų 2022 m. iki 10,7 individo 2023 m. ir 4,24 individo 2024 m. Pastarasis rodiklis buvo mažesnis už ilgametį stebėjimų vidurkį. Neryje per tą patį laikotarpį šiųmečių tankis sumažėjo nuo 9,4 iki 4,1 individo 100 kvadratinių metrų.
2024 m. mažėjimas fiksuotas daugelyje stebėtų upių, kuriose gyvena ir laukinės, ir įveistos kilmės lašišos. Tačiau Minijoje, Dubysos upėje, pajūrio Šventojoje ir Vilnioje šiųmečių tankis šiek tiek padidėjo. Šie skaičiai parodo, kiek jauniklių tyrėjai rado stebėtose upių atkarpose. ICES 2026 m. darbo grupės ataskaitoje pateikta naujų duomenų, tačiau naujas išsamus lašišų išteklių vertinimas tais metais nebuvo atliktas.
Pietinėje Baltijos jūros dalyje susitinka lašišos iš skirtingų upių. ICES rekomendacijose 2026 m. pabrėžė, kad kai kurios pietinės Baltijos populiacijos tebėra silpnos. Vienas iš vertinimo rodiklių yra tai, kiek į jūrą migruojančių jauniklių užauga upėse, palyginti su tuo, kiek jų galėtų užaugti esamose buveinėse.
Ką padės išsiaiškinti tyrimas prie Kauno hidroelektrinės?
Lašišų gyvenimo cikle svarbios abi kelionės. Suaugusioms žuvims reikia pasiekti nerštavietes, o upėse užaugusiems jaunikliams iš jų išplaukti į jūrą. Kauno marių tyrimas skirtas būtent jauniklių kelionei pasroviui. Pažymėtų žuvų signalai padės įvertinti, kiek jų pasiekia užtvanką, kiek užtrunka mariose ir kiek užfiksuojama žemiau hidroelektrinės.
Rengiantis įrengti žuvitakį, toks skirtumas svarbus praktiškai. Jei didžiausi nuostoliai fiksuojami dar mariose, reikia aiškintis, kas vyksta tvenkinyje. Jei jie telkiasi ties hidroelektrine, dėmesys krypsta į tai, kaip jaunikliai ją praplaukia. Taip tyrimas padės nustatyti, kurioje migracijos atkarpoje lašišoms labiausiai reikia pagalbos.
Jau dabar prenumeruokite žurnalą 2027 metams!

Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO




