Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, svarstydamas Medžioklės įstatymo pataisų projektą, vienbalsiai nepritarė siūlymui išplėsti žuvininkystės tvenkinių teritorijose leidžiamų medžioti gyvūnų sąrašą, pranešė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD). Draugijos vertinimu, priėmus siūlymą šiose teritorijose būtų atsivėrusi galimybė medžioti tauriuosius elnius, stirnas ir danielius.
Ką siūlė žuvininkystės ūkių atstovai?
Kaip spalį skelbė LMŽD, pasiūlymą Seimo Aplinkos apsaugos komitetui balandžio 28 d. pateikė Lietuvos akvakultūros produktų gamintojų asociacija. Ji siūlė žuvininkystės tvenkiniuose leisti medžioti visus medžiojamuosius gyvūnus, išskyrus limituojamus. Pasiūlymas svarstytas nagrinėjant Medžioklės įstatymo 8 ir 10 straipsnių pakeitimo projektą Nr. XVP‑1569. Pateiktoje projekto redakcijoje siūloma spręsti, kaip pertvarkyti medžioklės plotų vienetus, kai dalis jų teritorijos paimama visuomenės poreikiams arba patenka į saugomą teritoriją, kurioje medžioti draudžiama.
Specialius medžioklės plotų vienetus žuvininkystės tvenkinių teritorijose jau leidžia sudaryti galiojantis Medžioklės įstatymas. Jo 8 straipsnio 8 dalyje tokia galimybė numatyta į Vyriausybės patvirtintą sąrašą įtrauktiems pramoniniams žuvininkystės tvenkiniams ir kitiems žuvininkystės tvenkiniams, kurių vientisas plotas siekia bent 150 hektarų. Asociacijos pasiūlymas būtų keitęs tokiuose plotuose leidžiamų medžioti gyvūnų sąrašą.
Kiek buveinių telpa į tvenkinių teritoriją?
LMŽD komitetui pateiktuose argumentuose atkreipė dėmesį į žuvininkystės ūkių teritorijų sudėtį. Draugijos duomenimis, 19 šalies žuvininkystės ūkių užima apie 13 tūkst. hektarų, iš kurių miškams ir žemės ūkio naudmenoms tenka apie 370 hektarų, arba mažiau nei 3 proc. Didelius plotus užima vandens telkiniai, o juos skiria pylimai, keliai ir hidrotechniniai statiniai.
Draugijos vertinimu, bendras ūkio plotas mažai pasako apie tai, kiek jame yra elniniams žvėrims tinkamų buveinių. LMŽD kaip pavyzdį pateikė tauriųjų elnių tankumo vertinimą, kuriam svarbus miško plotas. Draugija teigia, kad nė viename iš aptariamų ūkių nėra tokio dydžio vientiso miško masyvo, kuriuo būtų galima pagrįsti atskirą tauriųjų elnių populiacijos valdymą.
Kuo pagrįsti teiginiai apie žalą?
Pasak LMŽD, pasiūlymą lydėjusiuose raštuose minėti šimtus tūkstančių eurų siekiantys nuostoliai. Tačiau draugija, remdamasi Aplinkos ministerijos apklausa ir valstybės statistika, nurodė, kad savivaldybių komisijos šiose teritorijose nebuvo surašiusios nė vieno oficialaus žalos akto. LMŽD taip pat atkreipė dėmesį, kad tvenkinių vasarinimas yra jų priežiūros technologijos dalis.
Galiojančios Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės specialiuose žuvininkystės tvenkinių plotų vienetuose leidžia medžioti šernus ir smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus. Didžiųjų kormoranų gausa reguliuojama pagal Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą. LMŽD taip pat ragino elninių žvėrių specialiai nevilioti į tvenkinių pylimus ir nendrynus, o jų populiacijas toliau valdyti aplinkiniuose medžioklės plotuose, kuriuos naudoja medžiotojų klubai ir būreliai.
Jau dabar prenumeruokite žurnalą 2027 metams!

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris




