Po ilgiau nei metus trukusių diskusijų šiemet Latvijos gamtos apsaugos valdyba (GAV) 140 ūkių suteikė leidimą mirtinomis priemonėmis atbaidyti migruojančias žąsis nuo pasėlių, siekiant apsaugoti juos nuo žalos.
Organizacijos Valstiečių seimas (Zemnieku saeima) valdybos pirmininkas Juris Lazdinis nurodo, kad didžioji dalis kompensacijų už praeitus metus padarytą žalą dar nesumokėta, o pavasaris jau atėjo ir žąsys vėl naikina pasėlius. „Klimato sąlygos keičiasi, todėl pastaruosius trejus metus stebime šios problemos didėjimą. Paprastai šiuo laikotarpiu, kai žąsys migruoja, Latvijos laukus dengdavo sniegas ir migruojančių paukščių mūsų šalis nedomindavo. Šiuo metu būtent dėl šių priežasčių Latvija tapo migruojančių paukščių maitinimosi baze, – teigia J. Lazdinis. – Estijoje jau antrus metus ūkininkai turi teisę saugoti savo laukus nuo žąsų būrių, bet pas mus tai bus pirmieji metai.“
Atėjus pavasariui latvių ūkininkai jau mato migruojančių paukščių keliamą žalą. Dar pernai GAV žadėjo ūkininkams ieškoti problemos sprendimų. Šiuo metu sprendimas aiškiai matomas, bet atsakingoji institucija dėl įvairių priežasčių jo nepriima.
Pirma, didžioji dalis iš daugiau nei milijono eurų dydžio kompensacijų už 2019 metus dar neišmokėta.
Antra, kovo pradžioje ūkininkai pateikė GAV apie 380 paraiškų dėl padarytos žalos, prašydami leidimo baidyti žąsis mirtinomis priemonėmis.
Šiuo metu GAV sutiko tokius leidimus suteikti 140 ūkių, o kitų prašymus atmetė. Na, o iš Latvijos ornitologijos draugijos GAV gavo pranešimą, kad visoje šalyje šie leidimai turėtų būti taikomi tik tūkstančiui individų.
„Šiemet, esant neeilinei situacijai, reikėtų galvoti apie tai, ar žmonėms užteks maisto, o ne apie atskiras gyvūnų rūšis, – aiškina J. Lazdinis. – Šių metų situacija skiriasi tuo, kad normaliomis sąlygomis, kai sienos neuždarytos, sėklų galima įsigyti iš bet kurios šalies, ūkininkas jų užsisako ir gauna krovinį palyginti greitai. Dėl COVID-19 dabar nežinome, ar pakanka vasarojų sėklų atsargų, kad dideliuose plotuose būtų įmanomos žąsų ganyklos. Reikia nepamiršti, jog žąsys padaro tokią žalą, kad dažniausiai laukus tenka persėti. Jeigu nesiimsime priemonių dabar, sėklų gali pritrūkti ir laukai liks tušti. Grūdų atsargų iki kitų metų užtenka, bet, pavyzdžiui, pupoms ir žirniams paukščių žala kelia realią grėsmę.“
Paklaustas, kodėl būtent dabar situacija taip paaštrėjo, J. Lazdinis atsako:
„Ypač ryškių problemų kyla pastaruosius trejus metus, kai gerokai padidėjo migruojančių paukščių daroma žala. Paukščių migracija dėl klimato kaitos sutampa su čia prieinama maisto baze. Anksčiau žiemos buvo šaltesnės ir ilgesnės, Latvijoje sniegas dar nebūdavo nutirpęs, kai paukščiai pradėdavo keliauti. Jie tada tiesiog praskrisdavo, bet dabar Latvija tapo jų maisto baze.“
Pasak J. Lazdinio, Estijoje jau nustatytos aiškios taisyklės, kad ūkininkai galėtų savo laukus apsaugoti nuo tokios žalos. „Aiškiai matyti, kad Estijos institucijos mąsto ilgalaike perspektyva“, – teigia J. Lazdinis.
Estijoje jau antrus metus ūkininkams išduodami leidimai apsaugoti savo laukus nuo žąsų daromos žalos. Ūkininkai teikia paraiškas Estijos gamtosaugos valdybai, kuri išduoda specialius leidimus.
Šiemet nustatyta, kad žąsų kontrolė mirtinomis priemonėmis leidžiama nuo kovo 15 d. iki gegužės 15 d. Viename lauke leidžiama sumedžioti ne daugiau kaip 50 individų, ne daugiau kaip 2 individus vienu kartu ir ne daugiau kaip 10 žąsų per parą. Taip pat lauke gal būti vienas žmogus, paukščių negalima kviesti ir vilioti, nugaišusius sparnuočius būtina surinkti. Paskui institucijai turi būti pateikta informacija apie sumedžiotus paukščius.
Latvijos ir Estijos medžiotojų organizacijų atstovai žąsų baidymo neskuba vadinti medžiokle. Abiejų šalių organizacijų atstovai pabrėžia, kad tai yra būtent žąsų baidymas mirtinomis priemonėmis.
Estijos medžiotojų asociacijos vadovas Tõnis Kortsas aiškina, kad medžiotojai yra pasirengę padėti ūkininkams kovoti su žąsimis, bet patys niekaip nesistengė skatinti atsakingųjų institucijų priimti tokių sprendimų. „Tai ūkininkų klausimas, tad mes žąsų šaudymo tokiomis sąlygomis negalime vadinti medžiokle“, – sako estų medžiotojų atstovas.
Nors Europos Sąjungoje paukščių medžioklė pavasarį iš principo draudžiama, Paukščių direktyvos 9 straipsnis nustato, kada tai gali būti leidžiama. Viena išimties sąlyga – mirtinų priemonių leidimas, siekiant apsisaugoti nuo didelės žalos kultūriniams augalams, galvijams, miškams, žuvininkystei ir vandens telkiniams.
Direktyvos reikalavimai yra aiškūs ir suprantami, bet paprastai valstybinės institucijos nenoriai leidžia bet kokį paukščių žudymą ne sezono metu dėl kelių priežasčių. Pirma, šalis narė turi reguliariai pranešti apie išimtis, o tai – papildomas darbas. Antra, šalys narės bijo bet kokių procedūrų iš Europos Komisijos, jeigu ši pamanytų, kad nesilaikoma Direktyvos reikalavimų. Pradėtos procedūros šaliai narei gali kainuoti labai brangiai.
Latvijoje ir Estijoje mirtinos priemonės irgi nėra leidžiamos taip laisvai kaip bet kokia medžioklė. Latvijoje, pavyzdžiui, draudžiama naudoti švininę amuniciją, negalima paukščių vilioti, galima šauti tik tada, kai paukščiai lauke. Taip pat prieš vykdamas baidyti paukščių medžiotojas turi trumpąja žinute informuoti GAV, o paskui siųsti nuotraukas ir pranešti apie rezultatus. Nustatytos tik kelios žąsų rūšys, kurias galima kontroliuoti. Daugelis medžiotojų netgi atsisako padėti ūkininkams, nes mano, kad sąlygos labai griežtos ir yra didelė tikimybė gauti baudą ar įsivelti į nemalonumus. Vis dėlto Latvijoje ir Estijoje išduoti leidimai kontroliuoti žąsis rodo, kad žengtas žingsnis ne tik siekiant apsaugoti žemės ūkio pasėlius nuo žalos, bet ir įvesti lankstesnę žalos valdymo sistemą.
Latvijoje apskaičiuoti nuostoliai augalininkystei
2016 m. – 187 180,05 Eur
2017 m. – 157 593,44 Eur
2018 m. – 50 722,37 Eur
2019 m. – 1 290 895,59 Eur
2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos
9 straipsnis
1. Jei nėra jokio kito priimtino sprendimo, valstybės narės gali nukrypti nuo 5–8 straipsnių nuostatų šiais atvejais:
a) – žmonių sveikatos ir saugos labui,
– oro saugos labui,
– siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystę ir vandenį,
– dėl floros ir faunos apsaugos;
b) dėl mokymo ir mokslo tiriamųjų darbų, populiacijos atkūrimo, reintrodukcijos ir šiems tikslams būtino veisimo;
c) kad griežtai prižiūrint ir atrankiniu būdu būtų leista gaudyti, laikyti ar kitaip teisėtai naudoti nedidelį tam tikrų rūšių paukščių skaičių.
2. Taikant 1 dalyje nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas, būtina konkrečiai nurodyti:
a) rūšis, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos;
b) leistinas jų gaudymo ar žudymo priemones, įtaisus ar būdus;
c) rizikos sąlygas, laiko ir vietos aplinkybes, kuriomis tokios nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti suteiktos;
d) instituciją, įgaliotą pareikšti, kad egzistuoja reikalaujamos sąlygos, ir nuspręsti, kokios priemonės, įtaisai ar būdai gali būti naudojami, kokiu mastu ir kas juos gali naudoti;
e) kontrolės, kuri bus vykdoma, būdus.
3. Valstybės narės kasmet Komisijai siunčia ataskaitą apie 1 ir 2 dalių taikymą.
