Spaudžiančiais batais dar niekas nesidžiaugė
Iššauti gali bet koks šautuvas, bet svarbu jį pritaikyti taip, kad šauliui būtų malonu šauti, užtaisas skrietų ten, kur reikia, o svarbiausia – kad dėl netinkamo ginklo neatsirastų sunkiai pakeičiamų įpročių.
Tekstas: Namejis Vinovskis
Jau kurį laiką mokau šaudyti įvairaus lygio šaulius. Mano sritis yra lygiavamzdžiai ginklai, šratai ir judantys taikiniai – lėkštelės. Mokau medžioklinio šaudymo į skriejančius taikinius disciplinų. Pamokose pastebėjau vieną labai rimtą problemą, bendrą visų kartų šauliams. Dažniausiai ši bėda pasitaiko sportinio šaudymo naujokams, taip pat visų amžiaus grupių medžiotojams, atvažiuojantiems pagerinti įgūdžių ar išmokti ką nors nauja.
Kalbu apie ginklo pritaikymą šauliui, o tiksliau – visišką jo nederėjimą. Gerai, jeigu tai būtų tik pradedantieji medžiotojai ir šauliai, bet ne… Labai dažnai tai yra didelę patirtį turintys medžiotojai. Dauguma atvejų ginklas jo savininkui visiškai netinka. Dažniausiai šautuvas tiesiog toks nusipirktas, kiti jį tokį paveldėję. Ak, kokių stebuklų tik man neteko matyti ir girdėti! Štai keletas pavyzdžių:
– ginklas muša per pirštus ir skruostą, bet neva tik todėl, kad yra gana naujas;
– šaunant ginklą stipriai meta į viršų neva dėl to, kad galingi šoviniai;
– kad nustatytum, ar lygiavamzdis tau tinka, esą užtenka užmerkti akis, pasidėti ant peties ir pažiūrėti, kur vamzdžiai nutaikyti;
– po trumpo šaudymo ant peties atsirado mėlynė neva todėl, kad nemokėjo pasistatyti ant peties (pastaba – šauta nuo peties).
Jeigu ginklas nuolat slysta iš rankų, muša per petį, traumuoja veidą, pirštus ar žastikaulį, šauna su nuokrypiu (per aukštai, per žemai), buožės padas kliūva už drabužių, sunku jį greitai ir patogiai pasistatyti ar šaunant ginklas metasi į viršų, verta įsitikinti, ar jis apskritai yra tinkamas. Paprastai kalta ginklo buožė, bet ne visada.
DĖMESIO! Tai yra tik keletas ginklo pritaikymo pagrindų, kurių tikrai neužtenka savarankiškai buožės gamybai! Jie neatstoja patyrusio profesionalaus buožės meistro žinių ir darbo. Todėl prieš imdamiesi kad ir modifikuoti ginklo buožę, būtinai pasikonsultuokite su specialistu, kuris padės pasiekti reikiamą rezultatą ir kuriuo galite pasitikėti.
Neretai žmonės painioja pritaikymo problemas su ginklo pasidėjimo defektais, kurie atsiranda dėl nežinojimo, blogo pritaikymo praeityje ar treniruočių trūkumo. Net puikiausiai pritaikytas ginklas neduos gerų rezultatų, jeigu jo savininkas nepripratino savo kūno, raumenų atminties, regos ir reakcijos naudoti lygiavamzdį. Niekas negali pakeisti treniruočių namuose statant ant peties neužtaisytą ginklą ir realaus šaudymo šaudykloje.
Nėra jokio pateisinimo eiti į medžioklę su ginklu, nemokant jo tinkamai naudoti! Tam skirtos šaudyklos, kur nesikuklinant reikia prašyti patarimo ir pagalbos ir nuvykti bent porą kartų per metus, kad būtų palaikomi saugaus ginklo naudojimo ir sėkmingo pataikymo įgūdžiai. Išlaikytas medžioklinio šaudymo egzaminas yra tas pats kaip ką tik įgytas vairuotojo pažymėjimas – iš esmės tai tik dokumentas, leidžiantis oficialiai pradėti mokytis iš tikrųjų.
Nesuklyskite bandydami svetimą, iš pažiūros gerai pritaikytą lygiavamzdį, kai jį pakilnojate ir pasidedate ant peties namuose, pas draugus, parduotuvėje ir t. t. Tokiomis sąlygomis trūkumų galima nepastebėti, ypač kai reikia įsigyti naują ginklą. Kartais ir keliolika šūvių nieko nepasako. Pakartosiu: saugiausias būdas patikrinti ginklą yra nueiti į šaudyklą kartu su kolega, kuris nusimano apie buožių gamybą ir pritaikymą ir gali šį tą patarti apie šaudymo techniką.
Naujo ginklo pasirinkimas
Pusiau automatinis lygiavamzdis, horizontaliai arba vertikaliai dvejintas dvivamzdis – lai renkasi pirkėjas, o mes galime tik apžvelgti šių skirtingų šautuvų privalumus ir trūkumus.
Dėl konstrukcijos ypatybių paprastas dvivamzdis (horizontalus) yra nepatogiausias šaudyti, taip pat dažnai sunkiai pritaikomas. Šių ginklų pataikymo taškas dažnai būna aukščiau nei taškas, į kurį žiūri šaulys, kitaip tariant, šaunama virš taikinio, reikia prisiderinti. Horizontaliai dvejinti vamzdžiai gerokai uždengia vaizdą po ginklu, o tai trukdo greitai įžiūrėti taikinius po savimi arba skriejančius aukštai virš galvos, ypač tuos, kurie juda šaulio link.
Šie ginklai paprastai yra lengvesni nei vertikaliai dvejinti lygiavamzdžiai, todėl labiau tiktų kintančioms medžioklės sąlygoms, tačiau reikia įvertinti, kad sunkesnį ginklą galima geriau pajusti ir tiksliau judėti taikantis į skriejantį ar bėgantį taikinį, sunkus ginklas taip pat labiau sugeria šūvio smūgį. Dvivamzdžių loveliai būna trumpi ir nedideli, dėl to tokius ginklus sunkiau suimti, o karštu oru galima apsideginti pirštus, jeigu tenka intensyviau šaudyti.
Suprantu, kad daugelis renkasi tokį ginklą būtent dėl klasikinės išvaizdos ir tradicijų, vis dėlto sportiniame šaudyme dvivamzdžiai praktiškai nebenaudojami. Dvivamzdžio naudai reikia pasakyti, kad jų konstrukcija yra paprasta, ir labai daug gamintojų vis dar siūlo šių klasikinių gražuolių prašmatnioms fazanų medžioklėms ypatingomis sąlygomis.
Pusiau automatinis lygiavamzdis yra geras universalus variantas, leidžiantis atlikti daugiau nei du šūvius, jį galima naudoti ir sportui, prieinama daug įvairių modelių, netrūksta techninių konstrukcijos patobulinimų, bet yra ir minusų. Štai svarbiausi:
– palyginti mažesnis saugumas: lizde gali pasimiršti šovinys, ginklas neatsilaužia, galima suklysti išimant šovinį;
– nepatogumai: ginklą reikia nešioti aukštyn ar žemyn nukreiptu vamzdžiu, išimta spyna, taip pat būtų mandagu po savęs nepalikti tuščių šovinių tūtelių, taigi baigus šaudyti reikės jas susirinkti;
– sunkiau valyti;
– spynos eiga: ginklas tarp šūvių linkęs judėti; tai sukelia priešinga kryptimi nei šūvis judanti spyna (tam yra daug patobulinimų);
– kitos konstrukcinės ypatybės: pasitaiko sudėtingesnių gedimų ir įstringa šoviniai, kurių kiek deformuota tūtelė, daugelio modelių svorio centras nukrypęs per toli į užpakalinę dalį.
Vertikaliai dvejinti lygiavamzdžiai tapo nepakeičiamu medžiotojų ir sportininkų sąjungininku, jie laikomi universaliu variantu. Prieinami labai skirtingų dydžių, konstrukcijų, modifikacijų, svorio ir išvaizdos modeliai. Kainų amplitudė didžiulė – kiekvienam skoniui ir piniginės storiui. Šie ginklai sujungia maksimaliai paprastą konstrukciją, šaudymo komfortą ir tikslumą, saugumą, nuspėjamumą ir galimybę juos pritaikyti kiekvienam šauliui. Vienintelis bendras man žinomas pusautomačio trūkumas yra dviejų šovinių apribojimas.
Dar yra pompiniai lygiavamzdžiai. Tegu jų savininkai neima į širdį, bet kol kas šio šautuvo rimtu medžiokliniu ar sportiniu ginklu nelaikau. Neabejoju, kad kas nors yra išmokęs su jais elgtis, bet tegu tai lieka kitai diskusijai. Bendrais bruožais tai, ką pasakysiu toliau, tinka ir pompiniams lygiavamzdžiams.
Tarkime, išsirinkote lygiavamzdžio tipą, leidimą įsigyti turite, apytikris kainos diapazonas numatytas, o namuose seifas jau laukia naujojo gyventojo. Kas toliau? Viskas priklauso nuo to, kokio tai gamintojo ginklas ir ar pas mus jais kas nors prekiauja. Be kainos, išvaizdos ir papildomos įrangos, verta pasidomėti gamintojo atstovais Lietuvoje. Jeigu tokių nėra, tai nebus problemų ginklą atsivežti per kokį kitą vietinį ginklų prekiautoją, nors nemalonių staigmenų gali pateikti techninės problemos, kurių pasitaiko su visų gamintojų ginklais, net brangiausių. Jeigu gamintojui Lietuvoje neatstovaujama, problemų sprendimas gali užtrukti, kainuoti brangiau, net ir garantiniu laikotarpiu.
Idealiu atveju ginklo pardavėjas turėtų pasiūlyti užsakyti naują ginklą, individualiai pritaikytą pirkėjui. Tokia paslauga prieinama brangesniems, paprastai sportiniams ir premium klasės ginklams. Čia reikia truputį atsargumo, nes ne kiekvienas atstovas namų sąlygomis galės atlikti matavimus ir tinkamą užsakymą. Jeigu tai įmanoma, patarčiau šia galimybe pasinaudoti, nes atitinkamos klasės lygiavamzdis perkamas ilgam laikui, jo kaina nemaža, o pritaikant taupyti tikrai neverta. Tai paprastai atliekama vietoje, pas gamintoją, arba pas nurodytą specialistą užsienyje. Standartinių ir biudžetinės klasės ginklų gamintojai tokios paslaugos apskritai neteikia, todėl reikės rinktis iš esamo asortimento.
Renkantis naują ginklą svarbūs aspektai yra kalibras, vamzdžių ilgis, kryptukas, keičiami ar išoriniai droseliai, ventiliacija tarp vamzdžių, taikymosi juostos tipas ir plotis, uoksas ir jo mechanizmas, ežektorių veikimas ir kita. Renkantis tikrai nereikėtų skubėti, tačiau tai tegu lieka kitam straipsniui.
Atkreipkite dėmesį į svarbiausią techninį niuansą – krinta ar ne. Visi esame skirtingi – ūgiu, rankų, pirštų ir kaklo ilgiu, delnų ir pečių pločiu, net skruostai, veido forma ir akių padėtis yra skirtinga.
Buožės ilgis
Neperdėsiu sakydamas, kad buožė yra svarbiausias elementas, nustatantis, ar ginklas tiks ir bus patogus naudoti. Buožės matmenys skiriasi pagal gamintoją, net pagal šalį ir gamybos metus, tačiau yra ir tam tikrų standartų. Pirmas kritiškai svarbus matmuo yra buožės ilgis, tiksliau, nuspaudimo ilgis, nustatantis, ar ginklą bus galima greitai ir patogiai pasidėti ant peties, tiksliai iššauti. Nuspaudimo ilgis matuojamas nuo nuleistuko iki buožpadžio vidurio. Standartinės buožės dažnai yra trumpesnės nei vidutiniškai reikia, nes techniškai paprasčiau ir patogiau buožę ilginti, o ne trumpinti. Kad iš pradžių įsitikintumėte, ar ilgis tinka, galite atlikti kelis paprastus veiksmus.
– Sulenkti rankos, kuria šaunate (pagrindinės rankos), alkūnę 90 laipsnių kampu ir padėti ginklą su buože ant alkūnės. Geriausia, jeigu smilius gulės ant nuleistuko viršutine pagalvėle ar sąnariu (arčiausiai nago). Jeigu smilius nesiekia nuleistuko, vadinasi, buožė gali būti per ilga. Jeigu pirštas ant nuleistuko yra virš minėto sąnario, tai buožė greičiausiai per trumpa. Taip pamatuoti galima savarankiškai, be kitų pagalbos, bet šis būdas nelaikomas tobulu, kad nustatytumėte tinkamą buožės ilgį.
– Patikrinti atstumą tarp nosies ir pagrindinės rankos nykščio, kai lygiavamzdis padėtas ant peties, o skruostas – ant buožės nugarėlės. Tarp nykščio ir nosies turi būti 2,5–4 cm ar tiesiog dviejų pirštų tarpas. Jeigu atstumas mažesnis, buožė laikytina per trumpa. Pasitaikys smūgių į petį, į veidą ir nosį, nurautų šūvių, nereikalingas vamzdžių judėjimas į viršų. Naudojant optinį taikiklį galima susižaloti kaktą ir akis. Jeigu atstumas per didelis, tokį ginklą bus nepatogu naudoti, sunku pasidėti, jis kibs už drabužių, atrodys labai sunkus ir be reikalo pavargs rankos. Tokiam bandymui reikės kito žmogaus pagalbos.
– Jeigu galima, pabandykite pašaudyti šaudykloje. Tai gali padėti nustatyti buožės ilgio ir kitas problemas. Galima šaudyti į stovintį taikinį, kuriame aiškiai pažymėtas vienas ar keli taikymosi taškai. Patarčiau pradėti nuo palyginti mažo užtaiso šratinių šovinių – 24–28 g. Jeigu šaunant problemų nepastebima, galima pereiti prie didesnio užtaiso šovinių arba iššauti kelias kulkas, jeigu tai numatyta daryti su išsirinktu ginklu. Be abejo, atatranka šaunant medžioklinėmis kulkomis ar didesnio užtaiso šratiniais šoviniais bus daug didesnė, tačiau ginklas neturi mušti į pečius, rankas, veidą ir t. t.
Šiuo bandymu galima įvertinti ir kitus ginklo aspektus: šratų sklaidą įvairiais atstumais, ežektorių ar ekstraktorių veikimą, nuleistuko nuspaudimo svorį ir kt. Galiausiai iššaukite apie 50 šovinių į lėkšteles, pasirinkę kuo paprastesnius skrydžius, daugiau dėmesio skirdami stovėsenai ir tinkamam pasidėjimui. Jeigu ginklą sunku greitai pasidėti ant peties, greičiausiai dėl to irgi kalta netinkama buožė. Rekomenduojama pasitelkti specialistą, kuris nurodys, kaip tinkamai atlikti bandomąjį šaudymą, apibendrins rezultatus ir padės nustatyti problemas.
Geriausia tai būtų daryti kartu su žmogumi, padedančiu pritaikyti ginklą, nes taip pavyks sutaupyti laiko ir lėšų.
Nustačius, kad buožė kiek per trumpa, šią problemą galima pašalinti gana paprastai ir pigiai. Pailginti buožę galima keliais būdais. Daugelis ginklų gamintojų siūlo užsakyti ar net įtraukti į komplektą storesnius ir plonesnius buožpadžio amortizatorius.
Neretai užtenka kiek storesnio amortizatoriaus, kad buožė būtų pailginta iki reikiamo dydžio. Tokių amortizatorių siūlo ir kiti ginklų aksesuarų gamintojai. Pakeisti amortizatorių paprasta, tam nereikia specialių žinių. Patarčiau vengti pernelyg minkštų amortizatorių, nes jie linkę kibti už drabužių.
Jeigu neužtenka pakeisti amortizatorių, reikia imtis sudėtingesnių sprendimų, kuriems reikės buožės meistro pagalbos. Paplitęs būdas yra dėti tarpiklius tarp buožpadžio ir amortizatoriaus. Jie gaminami iš tokios pat ar panašios medienos kaip buožės, kombinuojant dviejų spalvų medines plokštes, kurios suteikia buožei įdomią išvaizdą, taip pat naudojamas kamštis ir sintetinės medžiagos. Skonio klausimas. Įdomus sprendimas yra išspausdinti buožės ilginamąją detalę trimačiu spausdintuvu iš kieto plastiko. Tokiai detalei jau iš pat pradžių įmanoma numatyti tvirtinamųjų varžtų ar atsvarų technologines skyles.
Jeigu buožė per ilga, vienintelis dalykas, kurį galima bandyti daryti savarankiškai, yra dėti plonesnį amortizatorių. Bet čia reikia atsižvelgti į svarbų niuansą. Plonesnis amortizatorius skirtas naudoti ginklą žiemą, kai šaulys dėvi storesnius drabužius. Jeigu nebebus galima uždėti plonesnio amortizatoriaus, teks trumpinti medinę buožės dalį. Medinę dalį reikia trumpinti itin atsargiai, mažais žingsneliais, nes labai lengva nuimti per daug. Ilginant ar trumpinant buožę negalima pamiršti bendro ginklo svorio, ypač balanso. Apie tai kiek vėliau.
Buožės nugarėlė
Buožės nugarėlė, jos aukštis, forma ir kampas tiesiogiai veikia šūvio tikslumą ir komfortą. Jeigu šis buožės elementas nebus tinkamas, bus pataikoma per aukštai, per žemai ar net į šoną. Pradedantiems medžiotojams ir šauliams patarčiau pasirinkti ginklą su reguliuojama nugarėle. Tokia parinktis kainuos kiek brangiau, bet ateityje sumažins išlaidas, buožę perdarant pas meistrą.
Reguliuojamą nugarėlę galima pakelti ar nuleisti, keisti pasvirimo kampą, taip pat pastumti į šoną. Įsigyjant ginklą su tokia parinktimi būtina atlikti paprastą bandymą: nugarėlę įstatyti į jos žemiausią poziciją taip, kad jos šonas tiksliai sutaptų su buožės šonu. Paskui, kelis kartus ginklą pasidėjus ant peties, įsitikintina, kad taikymosi juosta nematoma (arba, kaip sako šauliai, užverta).
Primenu, kad atliekant šį bandymą ginklą reikia visiškai pasistatyti, skruostą tvirtai padėti ant nugarėlės. Jeigu matosi tik kryptukas arba nieko nematyti, tada viskas gerai. Nugarėlę bus galima pakelti iki reikiamo aukščio ir ją sutvirtinti. Jeigu žemiausioje nugarėlės pozicijoje bent kiek matoma viso ilgio taikymosi juosta (atverta juosta), gali būti, kad nugarėlė per aukšta. Ir šį bandymą galima atlikti padedant kokiam patyrusiam specialistui ar pardavėjui, jeigu nesate gerai atidirbę pasidėjimo ant peties. Jeigu nugarėlė per aukšta, ją teks šlifuoti ar keisti, o tai neretai būna nebeįmanoma ir gadina bendrą ginklo vaizdą.
Po šio bandymo reikia pakelti nugarėlę iki maksimalaus aukščio ir įsitikinti, kad dabar gerai matyti visa taikymosi juosta ir kryptukas. Tokia nugarėlės pozicija tikrai bus per aukšta, bet dėl to nereikia jaudintis, nes tai daroma tik siekiant nustatyti maksimalų galimą nugarėlės aukštį ir jo pakankamumą.
Toliau galima bandyti uždėti nugarėlę iki reikiamo aukščio. Šaudymui šratais į judantį taikinį (lėkštelės, paukščiai, smulkūs gyvūnai) patarčiau sureguliuoti nugarėlę taip, kad taikymosi juosta būtų truputį atverta – perspektyvoje juosta matoma 2–3 mm aukštyje, bet ne daugiau. Taip užtikrinamas geras matomumas aplink ginklą, jis šaus tiksliai į nuskrendančius taikinius, taip pat užtikrinamas labai geras ginklo pojūtis ir galima pasinaudoti periferinės regos privalumais. Kitaip tariant, lengva suvokti vamzdžio poziciją taikinio atžvilgiu.
Paprastas būdas nustatyti, ar nugarėlė tinkamo aukščio ir juosta matoma tiek, kiek reikia: uždėti dviejų eurų monetą ant juostos ten, kur ji arčiausiai uokso. Pasistačius ginklą ant peties, moneta turėtų uždengti juostą, o kryptukas turėtų būti matomas visiškai.
Naudosiantiems savo lygiavamzdį šaudymui su optiniais taikikliais ir kulkomis, pravers galimybė sureguliuoti nugarėlės aukštį optikos atžvilgiu.
Dėl kūno sudėjimo ar veido formos gali tekti pastumti reguliuojamą buožės nugarėlę ir į šoną. Noriu pabrėžti, kad nugarėlę į šoną tereikėtų pastumti truputį ir tik veido kryptimi, nes stumiant nuo veido tarp buožės ir nugarėlės apatinio krašto susidarys aštri briauna, kuri šaunant skausmingai muš į veidą. Dėl to gali susidaryti blogas įprotis neprispausti skruosto prie buožės, ir atsikratyti šio blogo įpročio bus labai sunku.
Ginklus be reguliuojamos buožės nugarėlės reikia vertinti labai atsargiai, atsižvelgiant į visus buožės parametrus, o ypač į nugarėlės aukštį. Tiksliai pritaikyti tokią buožę išeina retai, bet ir joms yra atitinkamų modifikacijų ir pritaikymo būdų. Paprasčiausias ir geriausias – leisti meistrui išpjauti ir įstatyti reguliuojamą nugarėlę.
Papildomos medienos nereikės, ir ginklo išvaizda nebus sugadinta. Jeigu nugarėlė yra kiek per žemai (šaulys nemato taikymosi juostos ar kryptuko, bet žiūri į uoksą ar spynos svirtį), galima naudoti silikoninį antdėklą, kuris tvirtai priglus prie buožės nugarėlės ir suminkštins smūgį į skruostą.
Buožės kaklelis ir rankena
Buožės kakleliui paprastai nereikia ypatingo dėmesio, nebent jis trukdo delnui ir pirštams ar yra kokios specialios formos ir ryškiai išlinkęs į šoną nuo ginklo išilginės ašies. Štai rankena (dar vadinama pistoleto kotu), kuri yra buožės kaklelio tęsinys, yra labai svarbus, dažnai nepakankamai įvertinamas buožės elementas. Iš esmės yra keturi jos parametrai: apimtis (storis); kampas vamzdžių ir buožės nugarėlės atžvilgiu; suėmimo patogumas ir saugumas; ilgis.
Per stora ar per plona rankena yra nepatogi, trukdo tvirtai laikyti ginklą pagrindinės rankos delne, nepatogu šaudyti į taikinius, esančius žemiau ar aukščiau šaulio. Šaunant rankena gali imti slysti delnu. Jeigu rankenoje per daug mėsos, galima paprašyti meistro ją pašlifuoti ir pritaikyti prie šaulio delno. Ploną rankeną pastorinti bus sunkiau ir būtinai reikės kreiptis į specialistą. Geriau pasirinkti ginklą, kurio šis buožės elementas yra tinkamas.
Standartinių buožių rankenos kampas yra labai panašus – toks, kad galima patogiai suimti įvairaus dydžio delnais. Tai yra ir skonio reikalas. Netinkamas kampas gali būti nepatogus ir trukdyti. Labai didelių delnų savininkams ir šauliams sportininkams paprastai patinka tiesesnis rankenos kampas vamzdžių ir buožės nugarėlės atžvilgiu. Medžiokliniam ginklui tai nėra būtina, kad netrukdytų kintančiomis šaudymo sąlygomis. Man atrodo, buožės su ryškiomis rankenomis arba vadinamosios angliško tipo buožės, kurių kaklelis yra ir rankena, jau atgyvenusios. Tokių „stebuklų“ yra ir senesniuose dvivamzdžiuose, ir geriau, kad jie liktų kolekcine vertybe.
Be jau minėtų veiksnių, rankenos patogumą ir saugumą užtikrina ir jos raštas ar kokia nors neslystanti medžiaga. Specialiai delnui ir pirštams pagal individualų užsakymą sukurta buožė yra labai patogi sporte, bet ne visai tinka medžioklėje.
Užsakant naują ginklą standartinės buožės paprastai yra abipusės – tinka ir kairiarankiams, ir dešiniarankiams. Buožė yra tiesi, jos rankena nepritaikyta konkrečiai rankai. Vis dėlto kai kurie gamintojai rankenos iškilimą daro suėmimo vietoje, todėl prieš įsigyjant reikia įsitikinti, kad rankena tinka jūsų pagrindinei rankai arba yra abipusė. Tai galima nustatyti pažvelgus į buožę tiesiai iš viršaus. Delnui skirtas iškilimas bus aiškiai matomas.
Rankenos ilgis labai svarbus norint gerai suimti. Patirtis rodo, kad šiek tiek per ilga rankena netrukdo, bet per trumpa gali slysti delne ar tiesiog nukreipti dėmesį nuo pagrindinio dalyko – šaudymo. Tai patikrinama paimant rankeną, padedant smilių ant nuleistuko ar jo skliautelio. Jeigu apatinė delno dalis ir mažasis pirštas išlenda iš rankenos apačios, tai šis buožės elementas yra per trumpas. Medinę ir plastikinę buožės rankeną galima tiesiog pailginti specialia metaline ilginamąja detale, kuri puikiai papildo ginklo dizainą. Ilginamąją detalę galima pagaminti ir iš medžio.
Buožės kulnas ir smaigalys
Standartinių buožių kulnas ir smaigalys sudaro gana tiesų buožpadžio kampą su nugarėle ir taikymosi juosta, o tai pravers praktiškai kiekvienam šauliui. Šis kampas keičiamas tik tada, kai pasidėjus ant peties ginklą kulnas ar smaigalys nepriglunda prie peties arba kai yra netinkamas buožpadžio kampas. Šį darbą reikia palikti specialistui, atliekant bandomąjį šaudymą.
Buožės kampas
Buožės poslinkis nuo ginklo išilginės ašies į vieną ar kitą šoną, kaip ir rankenos iškilimas, yra pritaikymas kairiarankiams arba dešiniarankiams. Toks kampas paveiks pataikymą į dešinę ar į kairę. Įsigijus netinkamo kampo ginklą, reikės pakeisti visą buožę arba apskritai jį pataisyti gali būti neįmanoma. Buožės poslinkis, ypač kai jis didelis, nustatomas individualiai pagamintoms ir pritaikytoms buožėms.
Lovelis
Lovelių būna įvairių formų ir storio. Svarbiausios jų funkcijos yra užtikrinti gerą paėmimą kita ranka, apsaugoti delną ir pirštus nuo karštų ginklo vamzdžių. Lovelis turi būti tinkamo dydžio, kaip ir buožės rankena, kad patogiai gultų šaulio delne. Normaliu atveju šaulys negalvodamas paima lovelį maždaug per vidurį. Jeigu ranką tenka labai ištiesti, ginklas atrodys sunkus, ranka greitai pavargs. Jeigu lovelis paimamas per arti, susidaro negero ginklo balanso ir judėjimo pojūtis. Lovelis turi tvirtai fiksuotis prie ginklo, negali būti laisvo judėjimo.
Kitos smulkmenos
Norėčiau pasakyti porą žodžių apie kitus ginklo elementus, kurie taip pat stipriai atsiliepia šaudymo patogumui ir tikslumui.
NULEISTUKO nuspaudimo svoris ir laisva eiga gali palengvinti ar visiškai sugadinti šaudymą. Jeigu nuspaudimo svoris bus per didelis, bus nurauti šūviai, o jeigu nuspaudimo svoris per mažas ar nebus svirtelės laisvos eigos, gali būti netyčinių šūvių nepageidaujamu metu.
Kai kurie ginklai gali įkąsti į smilių, jeigu tarp nuleistuko galo ir skliautelio yra netinkamas tarpas. Tai būtina pašalinti, nes yra labai nemalonu ir trukdo susikoncentruoti į šūvį. Du nuleistukai vienam ginklui yra pasenusi sistema, kuri šaunant į paukščius ir lėkšteles tik trukdo.
TAIKYMOSI JUOSTOS aukštis irgi gali atsiliepti šaudymo patogumui. Šiuo metu vis populiaresni tampa ginklai su aukštomis juostomis, kurios patobulina šaulio stovėseną, atpalaiduoja kaklo ir peties raumenis, pagerina matomumą aplink ginklą. Nesvarbu, koks juostos tipas – jeigu šaudyti numatyta tik šratais, ji turi būti šiek tiek atverta.
KRYPTUKAS ir jo išvaizda yra nesvarbūs, jeigu lygiavamzdis bus naudojamas paukščiams medžioti ar lėkštelėms šaudyti, nes šaulio rega atmerkus abi akis turi būti sufokusuota į taikinį, o ne kryptuką. Treniruojantis šaudyti lėkšteles patariu kryptuką visai nuimti, kad nekiltų noras keisti regos fokusą nuo taikinio į kryptuką, taip pat kad nesinorėtų akimis matuoti atstumo tarp kryptuko ir taikinio. Tai laikoma blogais įpročiais.
Kai kurių šaulių pagrindinė akis nesutampa su pagrindine ranka, taip pat žmonėms senstant kartais dėl nuovargio pasikeičia pagrindinė akis. Pagrindinės akies problema yra vienintelė priežastis dėti pagilintus (įtaisytus ilgame juodame vamzdelyje) optinio pluošto taikiklius, arba plokšteles taikymosi juostos šonuose, vamzdžio gale. Tai padeda uždengti kitos akies žvilgsnį į vamzdį ir taikymosi juostą, išlaikant pagrindinės akies funkcijas reikiamoje pusėje.
OPTINIAI TAIKIKLIAI IR KOLIMATORIAI šaudant šratais apskritai nėra reikalingi ir laikomi trukdžiu. Ir tenisą galima žaisti su žiūronais, bet ar reikia?
Kai kurių ginklų NULEISTUKO APSAUGINIS SKLIAUTELIS kartais traumuoja šaulio pirštus. Reikia iškart nustoti šaudyti, kol problema bus išspręsta. Pleistrai ir raiščiai šiuo atveju nelaikytini sprendimu.
GINKLO DIRŽĄ geriau tvirtinti karabinais, kad atvykę į šaudyklą galėtumėte lengvai ir greitai ginklą nusiimti. Šaudykloje per treniruotę ir varžybas naudoti ginklo diržą draudžiama.
PLASTIKINĖ BUOŽĖ yra geras variantas medžiokliniam ginklui. Taip pat tokia buožė padeda sutaupyti, jeigu galvojate vėliau užsisakyti naują individualiai pritaikomą medinę buožę ir lovelį.
Naudotas ginklas
Perkant naudotą ginklą reikia atsižvelgti į praktiškai tuos pačius dalykus ir smulkmenas, kaip ir perkant naują. Kalbu ne apie techninę lygiavamzdžio būklę, kuri, be abejo, yra svarbus aspektas, bet apie ginklo pritaikymą pirkėjui. Perkant naudotą lygiavamzdį būtina atlikti bandomąjį šaudymą. Idealu, kad kartu būtų ir buožės meistras, padėsiantis nustatyti, ar pirkinį bus galima pritaikyti naujajam savininkui. Jeigu pardavėjas neleidžia ginklo išbandyti šaudykloje, tada su juo nėra apie ką kalbėti.
Apibendrinimas
Nesiekiu atbaidyti ar atkalbėti medžiotojus įsigyti ginklą, tik priminti, kad nereikia pasitenkinti netinkamu ginklu, reikia prašyti šios srities specialisto pagalbos. Spaudžiančiais batais dar nesidžiaugė nė vienas. Kad ir kaip brangiai kainuotų prisitaikyti ginklą, tai daryti verta! Jeigu buožės ar kitų elementų poslinkis yra didesnis, nei pageidauja pirkėjas, geriau pagalvoti apie individualiai pritaikomą ginklą.
Daugiau įdomių straipsnių skaitykite naujausiame žurnalo numeryje!
