Bulgarijoje, Vitošos nacionaliniame parke netoli Sofijos, išsipildė baimės, apie kurias ekspertai kalbėjo jau ne vienerius metus. Gegužės 16 dieną kalnuotoje vietovėje rastas negyvas 35 metų vyras. Iš pradžių buvo keliamos įvairios versijos, tarp jų ir galimas šunų išpuolis, tačiau vėliau tyrimo metu patvirtinta, kad vyrą užpuolė lokys.
Sekmadienį, gegužės 17 dieną, Sofijos policija naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad teismo medicinos eksperto ir stambiųjų žinduolių specialisto išvados rodo, jog ant žuvusiojo kūno aptikti pėdsakai atitinka lokės ir jauniklio išpuolį. Policija platesnių detalių kol kas neatskleidžia, tačiau Bulgarijos žiniasklaida anksčiau rašė, kad vyras buvo pasiruošęs žygiui ir galimai bandė gintis lazda.
Šis atvejis ypač neramina ir dėl to, kad tragedija įvyko ne atokiame ir sunkiai pasiekiamame kalnų užkampyje, o tarp dviejų kalnų namelių. Tai vieta, kurią sunku pavadinti laukine ir žmogaus nepaliesta teritorija. Būtent šią aplinkybę pabrėžė ir bulgarų mokslininkas, medžioklės ekspertas bei rudųjų lokių tyrėjas daktaras Raičo Gančevas. Jo teigimu, lokių elgsenoje jau kurį laiką stebimi adaptaciniai pokyčiai. Gyvūnai palaipsniui praranda įgimtą atsargumą žmogaus atžvilgiu, todėl didėja ir sunkių incidentų rizika. Pasak Gančevo, šis procesas dažniausiai vyksta trimis etapais. Iš pradžių lokys pradeda prašyti maisto, vėliau jau reikalauja jo, o galiausiai gali pereiti ir prie agresijos.
Būtent čia išryškėja ir platesnė problema, aktuali ne tik Bulgarijai. Jeigu žmogaus buvimas kalnuose ir miškuose reiškia lengvai prieinamus maisto šaltinius – atliekas, netinkamai laikomą maistą, gyvenviečių artumą ir nuolatinį žmonių judėjimą – riba tarp laukinio gyvūno ir žmogaus tampa vis trapesnė. Bulgarijos žiniasklaidoje ekspertai pripažįsta, kad tokioje aplinkoje lokiai praranda natūralų atsargumą, o žmogus jų suvokime vis dažniau tampa ne vien grėsme, bet ir aplinkos bei galimo maisto šaltinio dalimi.
Daktaras Gančevas primena, kad Bulgarijoje perspėjimai apie galimus mirtinus lokių išpuolius prieš žmones skambėjo jau ne kartą. Pasak jo, nuo 2007 metų lokių populiacijos valdymas šalyje tapo mažiau aiškus ir mažiau efektyvus. Tuo pat metu vis dažniau pasigirsta ekspertų vertinimų, kad realus lokių skaičius gali būti didesnis nei rodo oficialūs duomenys. Gančevas pabrėžia, kad Centrinėje Balkanų kalnų grandinėje populiacija sparčiai didėja, o Vitoša yra natūralus lokių migracijos koridorius, jungiantis Rilos ir Planos kalnų masyvus.
Tai nėra pirmas mirtinas lokio išpuolis Bulgarijoje. Vietos žiniasklaida primena, kad ankstesnis toks incidentas šalyje įvyko prieš 16 metų – 2010 metų gegužės 17 dieną, kai lokys nužudė 65 metų vyrą netoli Kutelos kaimo Smoliano regione. Tačiau anuomet tragedija įvyko gerokai laukiniškesnėje ir rečiau lankomoje vietoje nei dabartinis incidentas Vitošoje.
Po tragedijos Bulgarijos žiniasklaidoje vėl skamba raginimai kalnuose laikytis elementaraus atsargumo. Žmonėms rekomenduojama judėti pažymėtais maršrutais, neiti vieniems į atokias vietas, nesiartinti prie laukinių gyvūnų, jų nešerti, o einant per tankesnį mišką skleisti garsą, kad gyvūnas žmogų pastebėtų iš anksto.
Šis atvejis neišvengiamai verčia pažvelgti ir plačiau – kaip greitai žmogaus ir stambiųjų plėšrūnų sambūvis gali tapti pavojingas, kai gyvūnas praranda natūralią baimę žmogui. Ir tai nėra vien Bulgarijos istorija. Jau praėjusią savaitę informavome apie panašų atvejį Rumunijoje, kur miške rastas apie 60 metų vyras po galimai mirtino susidūrimo su lokiu. Tai dar kartą primena, kad Europos regionuose, kuriuose daugėja lokių ir kartu auga žmonių aktyvumas gamtoje, tokios istorijos nebėra retos išimtys.
Kodėl užkasti kaukolę, nuskendęs ekskavatorius ir palaiminti bebrai. Medžiotojos dienoraštis #32
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
<
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
