Estijos medžiotojų draugija pareiškė, kad rudųjų lokių gausa Estijoje pasiekė lygį, kuris tam tikromis aplinkybėmis gali reikšmingai padidinti riziką žmonių saugumui ir turtui. Tuo pačiu metu medžiotojai neturi galimybės šios situacijos suvaldyti, jei lokių medžioklė sustabdyta teismo sprendimu.
Šiuo metu Estijoje oficialiai skaičiuojama apie 1200 lokių, tačiau patys Estijos medžiotojai teigia, kad realus jų skaičius gali siekti apie 1500 individų, o populiacija toliau auga. Pastaraisiais metais gyvūnų gausa Estijoje pasiekė rekordines aukštumas, o su jais susijusių probleminių situacijų daugėja. Žiniasklaida beveik kasdien praneša apie lokių pasirodymą netoli gyvenviečių ar pačiose gyvenvietėse, o žmonės reguliariai kreipiasi į medžiotojus pagalbos.
Koks yra normalus skaičius? Didelė lokių šeima užfiksuota viliojimo vietoje
Estijos medžiotojų draugijos vertinimu, lokys neabejotinai yra Estijos miškų pasididžiavimas, tačiau jo natūrali vieta turi likti miškas. Organizacija pabrėžia, kad nėra normalu, kai lokiai reguliariai pasirodo gyvenvietėse ir susidaro artimas kontaktas su žmogumi.
„Svarbiausia yra pusiausvyra. Lokys turi likti miške ir išlaikyti natūralų elgesį“, pabrėžė EJS prezidentas Margus Puust.
Organizacija taip pat akcentuoja, kad lokiai turi išlaikyti žmogaus baimę. Pasak EJS, jai išnykus, pavojingų situacijų daugės tiek žmonėms, tiek gyvūnams. „Kai stambus plėšrūnas praranda natūralų atsargumą žmogui, konfliktai tampa neišvengiami. Tai negali būti laikoma normalia situacija. Žmogaus baimę galima išlaikyti tik moksliškai pagrįstu sumedžiojimu ir populiacijos reguliavimu“, teigė Puust.
„Kai populiacija maža, rūšį reikia saugoti, tačiau kai jos gausa tampa pavojingai didelė, ją būtina reguliuoti. Svarbiausia yra pusiausvyra“, pabrėžė Puust.
EJS pažymi, kad šiuo metu medžiotojai neturi galimybės įsikišti į šias situacijas, taip pat ir tais atvejais, kai kalbama apie probleminius individus.
Tuo pačiu organizacija pabrėžia, kad Estijos lokių istorija yra gamtos apsaugos sėkmės pavyzdys, kuriuo galima didžiuotis. Tačiau, pasak EJS, šią sėkmę būtina išsaugoti ir išmintingai valdyti, kad ji neatsigręžtų prieš pačią visuomenę.
„Mūsų vaidmuo buvo išlaikyti pusiausvyrą gamtoje ir užkirsti kelią pavojingoms situacijoms. Jei ši galimybė iš mūsų atimama, atsakomybė taip pat negali likti medžiotojams. Atsakomybę turėtų prisiimti tie, kurie trukdė reguliuoti lokių gausą“, sakė Puust.
„Jeigu kas nors nutiks, tai jau nebebus netikėta nelaimė, o tiesioginė priimtų sprendimų pasekmė“, pabrėžė Puust.
EJS ragina kuo skubiau rasti sprendimą, kuris leistų atkurti moksliškai pagrįstą lokių populiacijos reguliavimą ir užtikrinti operatyvų probleminių individų pašalinimą. Organizacija taip pat nurodo esanti pasirengusi bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis pusėmis ir prisidėti prie sprendimų paieškos.
Taip pat raginama apie lokių padarytą žalą pranešti Aplinkos agentūrai arba registruoti ją duomenų bazėje Jahis, kad mokslininkai ir sprendimų priėmėjai turėtų kuo daugiau informacijos iš konkrečių vietų.
Pasak EJS, būtina veikti ir Europos lygmeniu bei svarstyti lokio apsaugos statuso sumažinimą, kaip tai jau buvo padaryta vilko atveju.
Estijos medžiotojų draugijos vertinimu, neįmanoma užtikrinti žmonių saugumo situacijoje, kai iš medžiotojų atimta galimybė užkirsti kelią grėsmėms.
Teismai, lokiai ir žmogus kaip lengvai prieinamas resursas
Šiuo metu situacija Estijoje tampa vis sudėtingesnė ir medžiotojams tikrai nėra maloni. Šalyje jau ne vienerius metus tęsiasi konfliktas tarp valstybinių institucijų ir gyvūnų apsaugos organizacijos Eesti Suurkiskjad dėl to, ar rudųjų lokių medžioklė apskritai organizuojama teisėtai ir pakankamai pagrįstai.
Talino administracinis teismas anksčiau pripažino, kad Estijos aplinkos departamento 2022 metų sprendimas leisti sumedžioti 90 lokių buvo neteisėtas. Aplinkos departamentas sprendimą apskundė, tačiau ir apeliacinė instancija paliko galioti ankstesnį verdiktą. Ginčo centre atsidūrė keli svarbūs klausimai. Teismas sutiko su argumentais, kad nepakankamai pagrįsta, kodėl būtina sumedžioti tokį didelį lokių skaičių, nepakankamai laikomasi Europos Sąjungos Buveinių direktyvos reikalavimų, trūksta kokybiškų populiacijos stebėsenos duomenų, o alternatyvos medžioklei nėra tinkamai įvertintos.
Organizacija Eesti Suurkiskjad jau daugelį metų teigia, kad lokių medžioklė Estijoje vykdoma remiantis teisiškai silpnai pagrįstais sprendimais. Vis dėlto svarbu suprasti vieną esminį niuansą. Teismas neatšaukė visos lokių medžioklės apskritai ir nepaskelbė, kad lokių medžioti negalima. Sprendimas buvo susijęs su konkrečiu administraciniu aktu ir jo pagrindimu. Tačiau šis verdiktas sukūrė labai rimtą precedentą.
Dabar kiekviena nauja lokių medžioklės kvota analizuojama daug atidžiau, gyvūnų gynėjai nuolat grasina naujais teismais, o Aplinkos departamentas priverstas itin detaliai teisiškai pagrįsti kvotas. Iš esmės tai reiškia, kad bet kurį būsimą sezoną gali būti mėginama sustabdyti teisme.
Visa tai vyksta tuo metu, kai lokių skaičius Estijoje ir toliau auga. Būtent čia atsiranda klausimas, kurį vis dažniau galima išgirsti Šiaurės Europoje ir Balkanuose po incidentų Rumunijoje, Slovakijoje ir dabar jau Estijoje. Didieji plėšrūnai labai greitai prisitaiko prie aplinkos, kur žmogus nebėra suvokiamas kaip tiesioginė grėsmė. Šiuolaikinis kraštovaizdis jiems itin palankus. Aplink gausu maisto atliekų, žemės ūkio kultūrų, priemiesčių teritorijų, sumažėjo persekiojimas ir ribojama medžioklė. Tuo pačiu gamtoje vis daugiau žmonių, kurie neturi jokios patirties, kaip elgtis stambiųjų plėšrūnų teritorijose.
Lokys nėra žmogėdra klasikine prasme, tačiau stambus plėšrūnas puikiai supranta energijos ekonomiją. Jei gyvūnas pripranta, kad žmogus nepuola, nesigina, bėga, palieka maisto ir reguliariai pasirodo tose pačiose vietose, riba tarp atsargumo ir susidomėjimo pradeda nykti. Būtent tai mokslininkai aprašo daugelyje konfliktinių regionų.
Ypač problemiški tampa jauni lokiai ir gyvūnai, priprantantys prie žmogaus artumo. Jie vis dažniau pasirodo gyvenvietėse, pakelėse, stovyklavietėse ir turistiniuose maršrutuose. Tuomet pakanka vieno šuns, dviratininko, bėgiko, netikėto susidūrimo ar patelės su jaunikliais, kad situacija taptų pavojinga.
Dalis specialistų jau atvirai sako, kad šiuolaikinis žmogus plėšrūnui faktiškai tampa lengvai prieinamu resursu. Ne todėl, kad lokiai sąmoningai medžiotų žmones, bet todėl, kad žmogus vis rečiau suvokiamas kaip kažkas, ko reikėtų bijoti. Todėl daugelyje valstybių diskusija šiandien vyksta jau ne tik apie populiacijos dydį, bet ir apie tai, kiek visuomenė pasirengusi gyventi greta plėšrūnų, kurie pamažu praranda natūralią žmogaus baimę.
Nesenas išpuolis turi būti vertinamas kaip signalas peržiūrėti požiūrį
Balandžio 10 dienos vakarą Estijoje įvyko incidentas, kuris dar prieš kelerius metus būtų atrodęs beveik neįtikėtinas. Kelyje tarp Väike-Maarja ir Simuna, važiuojant Triigi kaimo kryptimi, lokys užpuolė dviratininką.
Apie šį įvykį jau buvo rašyta anksčiau, tačiau būtent šis atvejis Estijoje paskatino daug aktyvesnes diskusijas apie žmogaus sambūvį su stambiaisiais plėšrūnais ir rizikas, kurios atsiranda augant jų populiacijai.
Tokie incidentai Baltijos regione vis dar reti, tačiau jie jau nebėra neįmanomi. Daugelio specialistų ir medžiotojų vertinimu, tai signalas, kad požiūrį į stambiųjų plėšrūnų valdymą bei populiacijos kontrolę gali tekti peržiūrėti.
Lokio išpuolis prieš judantį dviratininką nėra tipiška situacija. Dažniausiai konfliktai kyla netikėto susidūrimo metu miške arba vietose, kur gyvūnai pripranta prie žmogaus veiklos. Šiuo atveju svarbiausiu veiksniu tapo judėjimo pobūdis.
Dviratininkas juda greitai ir beveik be garso, todėl gali netikėtai priartėti prie gyvūno labai mažu atstumu. Tokiose situacijose lokys dažniausiai reaguoja gynybiškai, ypač jei netoliese yra jauniklių arba gyvūnas jaučiasi užkluptas. Tai nėra medžioklinis elgesys, o instinktyvi reakcija į netikėtą grėsmę.
Baltijos šalyse lokių situacija skiriasi, tačiau bendra tendencija išlieka aiški. Estijoje oficialiai skaičiuojama apie 1200 lokių, tačiau vietos medžiotojai teigia, kad realus jų skaičius gali siekti apie 1500 individų ir populiacija toliau auga.
Latvijoje oficialiai skaičiuojama mažiausiai apie 190 lokių, tačiau pagal stebėjimų duomenis realus skaičius gali būti didesnis. Lietuvoje šių plėšrūnų kol kas mažiau, tačiau pavieniai stebėjimai fiksuojami vis dažniau.
Visame regione daugėja pranešimų apie lokių pasirodymą prie kelių, miško pakraščiuose, žemės ūkio teritorijose ir net arti gyvenviečių. Tai rodo, kad rūšis plečia savo arealą, o susidūrimo su žmogumi tikimybė didėja.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
<
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
