Tekstas: Daina Brila
Savo kaimo sodyboje palei pamiškę dėl spalvingumo norisi pasodinti keletą aukštesnių dekoratyvinių krūmų ir kokį medelį spalvingais lapais. Tik viena bėda – juos gali nugraužti miško žvėrys!
Tyrinėdama išsiaiškinau, kad kiškiai, stirnos, elniai ir briedžiai negraužia visko iš eilės. Jie atsirenka, kas jiems skanu ir neskanu. Ši žinia leidžia išspręsti klausimą ramiai, pasirenkant tokius dekoratyvinius augalus, kurie žvėrių nedomina. Taip sakant, ir stirna soti, ir alyvų krūmas sveikas! Tai juolab svarbu todėl, kad balandį jau prasideda sodo darbai.
Pušų ūgliai – briedžių valgiaraščio dalis
Patyrinėjus elnių, stirnų ir briedžių valgiaraštį gamtoje, taip pat ir žiemą, galima šį tą įdomaus sužinoti. Jauni pušų ūgliai yra nuolatinė briedžių valgiaraščio dalis, jie žvėris tarsi užbūrę. Pušų spygliuose esantys fitoncidai pagerina virškinimą, turi ir sveikatai naudingo vitamino C. Dėl to atžalynams, ne aukštesniems nei briedžio nosis, kyla rimta grėsmė. Jeigu nulaužta pušies viršūnė, iš jos geras medis nebeišaugs.
Stirnoms ir briedžiams taip pat skanūs karklai ir blindės, bet šių krūmų graužimas girininkų nejaudina. Vis dėlto į tai atsižvelgtina, jeigu norite auginti karklus dėl vyčių.
Stirnoms patinka užkrimsti ir jaunų eglių ūglių, bet ši žala nėra visa griaunanti. Stirnos apgraužia ir avietynus, po sniegu išrausia ir ėda mėlynių krūmų ūglius, taip pat gali apgraužti šermukšnius. Įdomu, kad gyvūnai neėda juodųjų serbentų šakų – turbūt nepatinka stiprus jų kvapas.
Zoologijos sodų darbuotojai, kasdien stebintys gyvūnus, medžius, krūmus ir žoles, dalija augalus į tris grupes:
• skanieji – juos sodinti beprasmiška, nes žvėrys greitai apgrauš;
• nuodingieji – tokius sodinti draudžiama;
• neskanieji, bet nenuodingieji – tokie drąsiai sodinami gyvūnų aikštelėse.
Elniams, stirnoms, briedžiams ir ožkoms labiausiai patinka karklai, jų jaunus ūglius žvėrys gardžiai sušlamščia, o storesnėms šakoms net švariai nugraužia žievę. Ir drebulės laikomos skaniomis, kiškiams ir elniniams patinka jų sultinga žievė. Liepų šakos kartais pagraužiamos, bet nesmaguriaujant.
Klevais žvėrys per daug nesidomi, bet jeigu nieko kito nėra, galima užkąsti ir jų. Miške žvėrys klevų nelies, nes gali susirasti ką nors skanesnio. Jeigu visiškai nėra ką valgyti, galima apgraužti baltalksnius ir juodalksnius, nors paprastai jie neliečiami. Stirnoms dar skanios guobos.
Įdomu, kad beržų šakų gyvūnai neėda, nors beržas nėra nuodingas (mes juk geriame beržų sulą, o beržų lapų ar pumpurų arbatą vartojame kaip šlapimą skatinantį vaistą).
Savitą skonį turi žirafos. Joms didžiausias gardumynas yra dygliuotos baltažiedžių robinijų (liaudies vadinamų baltosiomis akacijomis) ir paprastųjų karaganų (liaudies vadinamų geltonosiomis akacijomis) šakos – jos apėdamos pirmiausia. Savo ilgais liežuviais žirafos Afrikos savanoje įsigudrino susidoroti su įvairiais dygliuotais augalais. Kol kas mūsų miškuose žirafos negyvena, todėl sodyboje pasodinę robinijų ir karaganų galite jaustis saugiai.
Karklų žievę skanauja ir visai maži sutvėrimai. Pavyzdžiui, kanarėlėms ir papūgoms į narvelį patariama įdėti įvairių varpinių augalų ir žalumynų, kad paukščiai gautų ir vitaminų, ir veiklos. Žiemą, kai šviežių žalumynų nėra, paukščius pradžiugins ir švarioje vietoje, toliau nuo kelio, nupjautos karklų, liepų, juodųjų serbentų ir vaisinių medžių šakelės (tik jeigu jos neapsitraukusios chemikalais!). Pasirodo, nuo ryšulėlio karklų šakų kanarėlės nuvalgo visą žievę, o nuo liepų šakų nulesa tik pumpurus. Paukščiams negalima duoti alyvų ir jazminų šakelių, nes šie krūmai yra nuodingi!
Jeigu žvėrių per daug, miškui sunku
Miške daug kas priklauso nuo gyvūnų skaičiaus. Jeigu jis tinkamas, miškui didelės žalos nepadaroma, bet jeigu gyvūnų per daug, miškas nukenčia.
Štai pavyzdys. Viena buvusi didmiesčio gyventoja sukūrė gražų sodelį vietoje, kur labai daug miško gyvūnų. Dėl kiemo sodinukų šeimininkė gali nesijaudinti, nes sodyba ir obelys aptverti tvora. Kad apylinkė būtų vaizdingesnė, šeimininkė pamiškėje pasodino paprastąjį klevą, kelis bukus raudonais lapais, gluosnį šviesiais, beveik baltais lapais ir uosialapį klevą. Kad miško žvėrys jų nesugadintų, šeimininkė medelių kamienus apvyniojo agrotinklu arba aprišo eglišakiais. Stirnos apgraužia medžių šakas, o elniai trinasi į medžius ir nugrando žievę. Žūva net gamtoje augantys uosiai, nes elniai nutrina jų kamienų žievę.
Medžiotojo akimis #7 Stirninui pasiutligė ar nervų sistemos sutrikimai?
Gudobelės jau išaugusios į didelius medžius, tačiau ir jas reikia saugoti, antraip žievė bus nugraužta. Japoninius svarainius (liaudies vadinamus cidonijomis) reikia apiberti sniegu, antraip stirnos nugrauš ūglius.
Dendrologo patarimai
Kurie medžiai ir krūmai neskanūs miško žvėrims, pastebi ir dendrologai. Pavyzdžiui, įvairių rūšių egles galima sodinti kitapus tvoros, nes miško žvėrys jų neliečia. Vis dėlto pocūges apgraužia! Dauguma žmonių neskiria pocūgės nuo eglės, bet žvėrys iš karto pastebi skirtumą.
Stirnos ir kiti miško žvėrys neėda lazdynų, taigi čia atsiveria gana platus pasirinkimas: spalvingi yra mūsų paprastieji lazdynai, paprastojo lazdyno rūšys Aurea (lapai geltoni, vėliau žalsvi), Fuscorubra (pavasarį lapai tamsiai raudoni, vėliau rusvi), stambiavaisis lazdynas Purpurea su ryškiais, tamsiai purpuriniais lapais; galima sodinti ir amerikinį bei mandžiūrinį lazdyną.
Žvėrių nedomina sedulos. Iš šių nedidelių dekoratyvinių krūmų išvesta keletas rūšių: baltoji sedula yra 2,5 metro aukščio krūmas su raudonais ūgliais, jo rūšių lapai spalvingi: Argenteomarginata – baltais lapų kraštais, Aurea – geltonais lapais, Argenteovariegata – margais kreminiais lapų kraštais, Elegantissima – ryškiai žaliais lapais, baltomis dėmėmis ir baltu krašteliu, o rūšies Gouchaultii lapai žydint yra rožiniai su baltu kraštu, vėliau tampa žali su geltonomis dėmėmis.
Palaipinės sedulos rūšies Flaviramea ūgliai žalsvi.
Sedulos būna spalvingos ir žiemą, kai balto sniego fone išryškėja raudonos, citrinos spalvos ar ryškiai geltonos šakos, nelygu kokia rūšis. Sedulos nereiklios – ir sausose, ir drėgnesnėse vietose auga greitai, be specialios priežiūros.
Deja, trečiaisiais sedulų metais ūgliai praranda ryškią spalvą, žievė tampa pilka, todėl dendrologai pataria kas trejus metus senas šakas apgenėti 5–7 cm aukštyje virš žemės. Po poros metų nupjaunamos kitos trys seniausios šakos. Krūmas atsinaujins ir bendras vaizdas išliks geras.
Miško žvėrys nemėgsta šeivamedžių – galbūt juos atbaido specifinis, kiek nemalonus kvapas. Iš raudonuogio ir juoduogio šeivamedžio išvesta keletas dekoratyvinių rūšių. Pavyzdžiui, raudonuogio šeivamedžio rūšies Plumosa lapai yra subtiliai skelti, o rūšies Plumosa Aurea, be to, yra geltoni. Raudonuogis šeivamedis gamtoje auga visoje Lietuvoje, tačiau jo raudonos uogos nuodingos!
Juoduogio šeivamedžio rūšies Aurea lapai spalvingi, auksinio atspalvio. Juoduogio šeivamedžio uogas galima valgyti. Šeivamedžiams reikia derlingesnės dirvos, plikame smėlyje jie neaugs.
Galima sodinti įvairių rūšių lanksvas, nes ir jų žvėrys negraužia. Iš lanksvų išvesta labai daug dekoratyvinių rūšių, kurios skiriasi žiedų spalvomis (rožiniai, rausvi, balti), lapų spalva ir ūgiu. Geltonų lapų yra, pavyzdžiui, japoninės lanksvos rūšys Gold Mound ir Golden Princess, o Goldflame pavasarį pasipuošia ryškiai oranžiniais lapais. Rūšis Anthony Waterer žydi intensyviai rausvais žiedais, o Arnold jauni lapai būna raudono atspalvio.
Miško žvėrys neliečia kaimuose nuo seno auginamų alyvų, jazminų ir tankiadyglių erškėčių – smulkiais dygliais dengtų krūmų mažais lapeliais, kurie vasaros pradžioje gausiai pasidengia baltais žiedais. Alyvas, jazminus ir tankiadyglius erškėčius geriau sodinti netoli namų, o ne pamiškėje, kad galėtumėte džiaugtis svaiginančiu žiedų kvapu.
Gluosniai ir karklai gerai pakenčia genėjimą (ir graužimą), todėl apsodinant atokias kaimo sodybas galima panaudoti ir juos. Didelius, gražius ir apvalius šakų rutulius sudaro trapiojo gluosnio rūšis Bullta, kuri išauga dideliu medžiu. Štai žemaūgė yra purpurinio karklo rūšis Gracilis purpurinės spalvos ūgliais, smulkiais pilkais lapais. Jau nuo dvarponių laikų Lietuvoje paplitę sidabriniai gluosniai, kurie iš tiesų yra baltojo gluosnio rūšis Vitellina.
Žvėrys tausoja ir putinus
Iš beržų taip pat išvesta dekoratyvinių rūšių – raudonais ir tamsiai raudonais, beveik juodais, taip pat geltonais ir smulkiai dalytais lapais. Pamiškėje gražiai atrodys ir paprastasis klevas.
Štai jau turime gana ilgą sąrašą dekoratyvinių augalų, kuriems miško žvėrys grėsmės nekelia. Lapų spalvų paletė plati – raudoni, sidabriniai, geltoni, baltai ir geltonai margi. Iš šių medžių ir krūmų galima sukurti vaizdingas grupes, didžiausius sodinant užnugaryje, mažiausius – priekyje.
Kodėl stirnoms skanios tujos?
Labai dažnai girdima dejonių, kad stirnos sugadina kapų sodinukus. Stirnos akivaizdžiai pastebėjo, kad kapai yra ta vieta, kur kartkartėmis atsiranda šviežių žiedų, ir žiemą įtraukia kapines į savo maršrutą. Buvo atvejų, kai keletą dienų po laidotuvių, atvažiavus apžiūrėti kapų, giminaičiai pasibaisėję pamato, kad dingę visi žiedai. Pamatę sniege pėdsakus vis dėlto supranta, kad kalti ne gėlių vagys, o stirnos, kurioms šie žalumynai žvarbią žiemą padeda išgyventi.
Kodėl stirnos apgraužia žalias tujų šakas? Tujos yra truputį nuodingos. Stirnos jas ėda, kad iš žarnyno pašalintų parazitus.
Stirnos nugraužia tik apatines šakas, kiek gali pasiekti. Viename kaimo kieme sniegingą žiemą stirnos įsigudrino apgraužti šakas, siekiančias iki žemės, tačiau šeimininkė dėl to nepyko, apipjaustė sugadintas šakas ir dabar tujų kamienai gražūs ir liekni.
Jeigu gyvendami šalia miško norite sodinti rododendrus, patariame juos apsaugoti tvora ar kaip kitaip, nes miško žvėrys užkandžiauja rododendrų pumpurais. Stirnoms skanios ir tulpės bei žydrės. Joks žvėris neėda krienų, bet negi gėlininkus tai pradžiugins?
Stirnos ir kiti miško žvėrys neliečia kadagių. Paprastasis kadagys gali augti gamtoje. Šalia kelio tikrai nerasite nė vieno sugadinto kadagio. Juos aplaužo tik dvikojai, už menkus pinigus prekiaujantys kadagių vantomis. Ir mes jas perkame, nepagalvodami, kad šie žmonės pragertais veidais nėra nei gėlininkai, nei miško savininkai…
Iš paprastojo kadagio išvesta keletas rūšių, pavyzdžiui, Hibernica, Stricta ir Suecica, kurios sudaro gražias vertikalias kolonas. Vieną laibą kadagį galite pasodinti prie namų ir žiemą papuošti kaip kalėdinę eglutę, o dar kelis – pamiškėje, kad gamtovaizdį papildytumėme sultingu visada žaliuojančiu akcentu. Kitų kadagių rūšių sodininkystės žinovai pataria atsisakyti. Kazokinis kadagys auga greitai ir sudaro didelius vėduokliškus krūmus, tačiau jis, deja, imlus kadagių ir kriaušių rūdims, todėl kaimo sodybose ir namų soduose jo sodinti nepatariama. Taip pat nerekomenduojama sodinti kininių, virgininių ir uolinių kadagių, nes jie dažnai serga.
Jeigu prie atokios kaimo trobos reikia pasodinti gyvatvorę, greičiausiai netiks nei tujos, nei kaukazinė slyva ir gudobelės, nes jos visos yra valgomų augalų sąraše. Žemesnę gyvatvorę galima daryti iš lanksvų, o aukštesnę – iš geltonųjų karaganų ar paprastųjų mėlynųjų alyvų, kurios auga stipriau nei pilnavidurių ir didžiažiedžių alyvų rūšys.
Apsaugai – smėlis su klijais, kraujo kvapas ir brūzgyna
Be abejo, visus jaunus vaisinius medelius – obelis, kriaušes, vyšnias, slyvas ir aštriais dygliais apsiginklavusias gudobeles bei kaukazines slyvas reikia saugoti aptveriant metalinių ar plastmasinių grotelių tvorele, žiemai aprišant medelius eglių ar kitomis dygliuotomis šakomis, agrotinklu ar maišiniu audeklu bent pusantro metro aukštyje. Kai obelų žievė taps šiurkšti ir stora, ji nebebus skani ir kiškiai su stirnomis jų nebegrauš. Stirnos nukandžioja ir aviečių ūglių viršūnes, tačiau dėl to nereikia nerimauti, nes likę ūgliai jūsų stalui duos pakankamai uogų. Girdėta, kad stirnos apgraužia ir gervuogių ūglius.
Kad apsaugotų pušų atžalynus nuo briedžių, girininkai naudoja dvi priemones. Cervacol extra sudėtyje yra klijų ir smėlio, taigi jis padaro ūglius neėdamus. Šis baidiklis parduodamas 5 kg pakuotėmis – vienos užtenka apdoroti iki 2500 pušų sodinukų. Platina įmonė Graderlitas.
Užsimaukite gumines pirštines ir kiekvienos pušelės viršūnę padenkite Cervacol extra pasta 5–10 cm aukštyje. Darykite tai rudenį, sausu metu. Kai pasta sukietėja, lietus jos negali nuskalauti ir Cervacol extra laikosi net iki kitų metų rudens. Medeliui augti baidiklis netrukdo, nes ūgliui bręstant kietasis pastos sluoksnis perplėšiamas. Cervacol extra nekenkia gamtai ir bitėms.
Priemonės Plantskid sudėtyje yra kraujo. Kraujo kvapas žvėrims reiškia pavojų – nutiko kažkas bloga, ten eiti nevalia! Vis dėlto jeigu Plantskid apdorojamas tik medelyno perimetras, gali kilti nesusipratimų: patekę į atžalyną žvėrys bijos iš jo išeiti, gyvens viduje ir grauš viską iš eilės. Taigi reikia apdoroti kiekvieną medelį. Vienas kilogramas miltelių ištirpinamas penkiuose litruose vandens.
Šios dozės pakaks 1000 jaunų spygliuočių ar lapuočių apdoroti. Medeliai apipurškiami bendrai arba apdorojami atskirai visame plote. Naudokite gumines pirštines, apdorokite sausu oru, kai temperatūra yra 0 °C ar šilčiau. Naudokite priemonę du kartus – rugsėjį–spalį ir kovo mėnesį. Miškininkai paprastai teikia pirmenybę Cervacol extra, nes jis veikia ilgiau.
Stirninai žymėdamiesi teritoriją trina ragus į medžius. Jiems labiausiai patinka maumedžiai. Didžiausia grėsmė kyla išretintiems medelynams, kur stirninai gali sugadinti visus medžius, o jeigu žala didelė, medžiai gali nudžiūti. Briedžiai apgraužia drebules, o išretintuose beržų atžalynuose mėgsta nulaužti viršūnes. Štai viena nelaiminga istorija. Viena ponia turėjo drebulių atžalyną. 10–15 cm skersmens medeliai buvo tankiai suaugę vienas prie kito. Pareikalavus girininkui, atžalynas buvo gražiai išvalytas, gražiai išretintas kaip parke. Kitą pavasarį visoms drebulėms buvo nuplėšti žievės ruožai ir medeliai nudžiūvo.
„Buvau įrengusi briedžiui restoraną!“ – su pykčiu prisimena ponia. Į tankmę briedis neįlenda, o išretintame medelyne gali nekliudomai puotauti. Kai drebulės kamieno skersmuo pasiekia 20 cm, briedžiui nebeįdomu – jam tikras gardumynas yra jaunosios drebulės. Ponia tikėjosi išauginti stambius medžius ir iš jų skaldyti stogo skiedras ar gaminti baldus, bet teliko nudžiūvusius medelius supjaustyti malkelėms.
Taigi, jeigu neketinate statyti briedžiams restorano, retinant medelyną aplinkinius didelius medžius patariama įlaužti ir sudėti kryžmai. Tai padeda vieną ar dvejus metus, nes šakos greitai supūva ir briedžiai vėl ateina.
Kokia išvada? Jeigu rinkdamiesi dekoratyvinius augalus gerai žinosime miško žvėrių gastronominį skonį, galėsime apsisaugoti nuo nemalonių staigmenų.
Pokalbiai apie medžioklę #34. LMŽD. Kaip veiks nauja trofėjų apžiūrų tvarka?
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
