Mūsų kasdienybė virto laukimu, reguliariai stebint statistikos duomenis, vis tikintis, kad apribojimai pagaliau duos kokį rezultatą ir sergančiųjų sumažės. Lapkritį atrodė, kad gruodį bus geriau, tada atrodė, kad sausį bus geriau, dabar tikimės geresnio pavasario.
Ribojimai, draudimai, izoliacija… Vienintelis jų tikslas – sustabdyti viruso plitimą. Jeigu tik būtų taip paprasta… Deja, be COVID-19 yra ir kitas virusas, kuris pas mus siautėja daug ilgiau – afrikinis kiaulių maras (AKM). Anot ekspertų, yra didelė galimybė, kad dėl ribojamos medžioklės kitais metais virusas gali pratrūkti ten, kur nebuvo pašalintas.
Dėl vienos priežasties – populiacija sparčiai išaugs ir kils papildoma rizika ligai plisti. Na, kaip ir su COVID-19. Šernai juk nežino, kad reikia izoliuotis ir laikytis atstumo!
Taip pat yra didelė rizika, kad padidės žala želdiniams. Limitus dabar sunku įvykdyti, gal net neįmanoma. Galiausiai juk kalti bus medžiotojai. Tai problemos, kurioms reikia ilgalaikio darbo, nes pasekmes turi viskas. Taip pat medžiotojai turi atlikti stebėseną, pėdsakų apskaitą, kurią buvo itin lengva atlikti gausiai prisnigus. Tai irgi šiemet negali vykti visu pajėgumu.
Medžiotojai yra disciplinuoti žmonės, įpratę prie taisyklių, apribojimų ir draudimų. Vis dėlto sunkiausia priimti draudimus, kurie, regis, neturi jokios prasmės. Lengviausia apribojimus ir draudimus vykdyti tada, kai jie suprantami, logiški ir įgyvendinami.
Vis dėlto reikia iš karto pasakyti, kad jokios logikos dabartinėje situacijoje nėra. Atrodo, tarsi dabar su COVID-19 yra taip pat, kaip pradžioje su AKM: niekas nežino tinkamiausio sprendimo, todėl bandome ir eksperimentuojame, kol suprantame, kas veikia, kas ne.
Todėl šiais nesuprantamais laikais reikia apsišarvuoti kantrybe, prisitaikyti ir rasti dalykų, kuriais galime save pradžiuginti ir išgyventi krizę. Viskas visada baigiasi – ir gera, ir bloga. Telieka palaukti!
