Tekstas: Ričardas Paškauskas, darbo grupės pirmininkas
Aplinkos ministro 2020 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. D1-603 sudaryta darbo grupė (toliau – DG; 11 narių ir 10 pakaitinių narių) įvertinti pasiūlymus dėl medžioklės saugomose teritorijose reguliavimo ir Aplinkos ministerijai suformuoti pasiūlymus dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių papildymo baigė darbą ir pateikė savo išvadas.
Pabrėžiame, kad DG veikloje dalyvavo visi paskirtieji jos nariai iš skirtingų interesų grupių, suinteresuotų žemės, miško ir medžiojamosios faunos naudojimu bei nykstančių laukinės gyvūnijos ir augalijos objektų išsaugojimu ir nuosekliu pažinimu. Pradiniame DG veiklos etape nedalyvauti nusprendė Aplinkosaugos koalicijos atstovai, motyvuodami tuo, kad į DG veiklą nebuvo įtrauktos visos, jų įsitikinimu, suinteresuotos pusės – būtent Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Informacija apie tai buvo pateikta anksčiau.
Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose tvarkos
DG nagrinėdama apsiribojo 110 saugomų teritorijų, išvardytų Aplinkos ministerijos parengtame dokumente. DG mano ir pripažįsta, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir jos padalinių darbuotojų indėlis rengiant dokumentą yra akivaizdus ir reikšmingas. Iš viso nuo DG veiklos pradžios buvo surengti 6 posėdžiai ir vyko komunikacija elektroninėmis priemonėmis.
DG veiklos apibendrinimas
Iš dokumente pateiktų nagrinėtų saugomų teritorijų duomenų tapo aišku, kad visos šios teritorijos gerokai skiriasi savo teisiniu ir apsaugos statusu, turint omenyje, kad dalis jų įsteigta būtent dėl gyvūnijos apsaugos arba turi absoliučios apsaugos tikslus.
DG nuomone, rengiant pasiūlymus dėl medžioklės saugomose teritorijose reglamentavimo, turi būti atsižvelgta į Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, pasiūlymais negali būti nustatyta papildomų draudimų ar ribojimų, nei nustatyti Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, Medžioklės įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo.
Detaliai įvertinusi kai kurias aptariamas saugomas teritorijas DG susidūrė su duomenų ir žinių apie jų gyvūniją, išteklius ir ypač – apie gretimas teritorijas trūkumu. Tokia padėtis, DG narių įsitikinimu, susidarė dėl šių teritorijų neištirtumo, detalių duomenų apie biologinės įvairovės išteklius nebuvimo. Šis teiginys iliustruojamas pavyzdžiu:
DG detaliai išnagrinėtas vienos iš dokumente pateiktų saugomų teritorijų – Praviršulio tyrelio botaninio-zoologinio draustinio – klausimas. DG nariai konstatavo akivaizdžius neatitikimus tarp saugomos teritorijos, medžioklės plotų ribų ir faktinių saugomos rūšies paplitimo ribų.
Dokumente nurodoma, kad saugomos teritorijos ribos sutampa su Praviršulio tyrelio valstybinio botaninio-zoologinio draustinio ribomis. Tačiau realiai saugotinos rūšies (tetervino) užimama teritorija sudaro tik 59,4 proc. saugomos teritorijos dalies. Elementari saugomos rūšies populiacija išsiplėtusi plačiau ir net įsiterpia į kitus medžioklės plotų vienetus.
Daugeliu atvejų DG negalėjo nustatyti konkrečių sąsajų tarp saugomos teritorijos ir medžioklės plotų vieneto ribų ir plotų. Kadangi toks dubliavimas egzistuoja daug kur, o išduotuose leidimuose medžiojamajai faunai naudoti nurodytos konkrečios rūšys bei apimtys, kyla tokių teisinių kolizijų, kad kai kurie sprendimai gali būti praktiškai neįgyvendinami.
DG narių nuomone, šios situacijos išvengti įmanoma tik įgyvendinus saugomų teritorijų medžioklėtvarkos projektus, kuriais, vadovaujantis teritorijų steigimo tikslais, jų nuostatais ir moksliniais tyrimais, pavyktų įteisinti ilgalaikį neginčytiną, periodiškai atnaujinamą gyvūnijos naudojimo statusą. DG nuomone, būtina iš esmės išspręsti klausimą dėl saugomų teritorijų ribų suderinimo su kitos funkcinės paskirties teritorijų ribomis.
DG narių nuomone, medžiojimo tvarką nustatantys dokumentai turi būti individualūs, nepažeisti galiojančių teisės aktų nuostatų ir fizinių bei juridinių asmenų teisių. Medžioklės ribojimai neturėtų būti nustatyti už saugomos teritorijos ribų, išskyrus, kai jie yra įteisinti formuojant medžioklės plotų vienetą ir yra įrašyti (įteisinti) leidime ištekliams naudoti.
DG narių nuomone, nuostatos dėl medžiojimo ar nemedžiojimo turėtų būti traktuojamos platesniame kontekste, išvardijant saugomų teritorijų sąrašą, kur: a) visai nemedžiojama, b) nemedžiojamos tam tikros gyvūnų grupės, pvz., paukščiai ornitologiniuose draustiniuose, ir c) nurodant išimtis, kai yra būtinas poreikis, pvz., naikinamos kanadinės audinės ir mangutai ten, kur peri reti paukščiai, ypač perintys ant žemės.
Zoologinio profilio saugomose teritorijose medžioklės poreikis ir galimybės labai skirtingos – vienur ji negali būti leidžiama, kitur (pvz., entomologiniuose, herpetologiniuose draustiniuose) kai kurių rūšių gausos reguliavimas privalomas, net neatsižvelgiant į medžioklės terminus. Todėl būtina Aplinkos ministerijos išvada dėl šių teritorijų, ypač – kuriose būtina išlyga dėl nuolatinio šernų, lapių, mangutų ar kitų rūšių gausos reguliavimo.
DG narių nuomone, neatsakytas klausimas – kada reikia kompensuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą teritorijose, kuriose taikomi medžioklės apribojimai.
DG nariai atkreipė dėmesį į tai, kad daugumoje dokumente pateiktų teritorijų apsaugos statusas taikomas ūdroms – rūšiai, kurios šiuo metu nėra saugomų rūšių sąrašuose
Siauros specializacijos ūdra yra jautri trikdymui ir nukenčia medžiojant bebrus spąstais. Šiuo metu rūšis nėra saugoma, tačiau būtinos ypatingos priemonės, kad po kelerių metų ji nebūtų vėl įrašyta į sąrašus.
Lūšių populiacija turi tendenciją didėti
Viena šios rūšies apsaugos priemonių – pilkųjų kiškių medžioklės draudimas ar ribojimas. Tačiau trūksta šių dviejų rūšių mokslinių tyrimų ir stebėsenos. DG nariams susirūpinimą kelia medžioklės apribojimai Natura saugomose teritorijose, siekiant apsaugoti kurtinių ir tetervinų populiacijas. Be detalių tyrimų nustatomi jų apsaugos plotai neatitinka esamos būklės. Be to, DG atkreipia dėmesį į tai, jog saugomų rūšių apsaugos priemonių įgyvendinimas neturi apsiriboti vien tik draudimais, būtinas mitybinės bazės turtinimas, veisimosi sąlygų gerinimas, plėšrūnų gausos reguliavimas.
DG atkreipė dėmesį į tai, kad nėra iki galo aišku, kaip medžioklė reglamentuojama saugomų rūšių paukščių lizdaviečių sukimo aplinkoje ir laiku. Įsiklausydami į argumentus dėl to, kad paukščiams saugomose teritorijose grėsmę kelia tiek tiesioginė medžioklė, tiek ir trikdymas – ne vien dėl medžioklės, bet ir dėl teritorijos naudojimo kitais tikslais.
Dėl trikdymo paukščiai gali mesti lizdus (lizdines teritorijas), žūti vados, paukščiai išbaidomi iš jiems svarbių poilsio, maitinimosi, nakvynės vietų migracijų metu. Tikėtina, kad paukščių apsaugai skirtose saugomose teritorijose bet kokia medžioklė būtų nepageidaujama paukščių perėjimo ar sankaupų formavimosi laikotarpiais, tačiau ir jie galėtų būti individualiai koreguojami pagal konkrečias rūšis, jų fenologiją, sėslumą.
DG išvados
Saugomų teritorijų ribos, medžioklės plotų vieneto ribos turi būti žinomos visiems teritorijų naudotojams, o saugomų gyvūnų perimvietės, radavietės ir augalų augavietės – užfiksuotos SRIS sistemoje.
Medžioklės ribojimai turi būti nustatomi kiekvienai saugomai teritorijai ir kiekvienai saugomai rūšiai tose teritorijose individualiai, įvertinant teritorijos dydį ir kalendorinį metų laiką. Medžioklės ribojimai už saugomos teritorijos ribų gali būti įteisinami formuojant medžioklės plotų vienetus ir įrašomi leidime naudoti išteklius.
Būtina inicijuoti medžiojamųjų gyvūnų rūšių mokslinius tyrimus, stebėseną ir apskaitą saugomose teritorijose.
Saugomose teritorijose rekomenduojama peržiūrėti kurtinio ir tetervino apsaugos zonas, atitinkančias realias šių rūšių buveines.
Aktualu ir būtina išspręsti medžiojamųjų gyvūnų nuostolių saugomose teritorijose kompensavimo tvarką.
Būtina inicijuoti lūšių ir ūdrų populiacijų tyrimus, stebėseną ir apskaitą.
Būtina atkreipti dėmesį į medžioklės ribojimą skirtingu metų laiku, nustatant individualius terminus kiekvienoje saugomoje teritorijoje.
Būtina tikslinti saugomų teritorijų ir medžioklės plotų vienetų ribų derinimo principus.
Siūloma tikslinti reikalavimus medžioklei ir visai ūkinei bei rekreacinei veiklai prie saugomų rūšių paukščių lizdų tokia tvarka: kovo 20 d.–rugpjūčio 31 d. – 300 m atstumu nuo registruotų juodojo gandro, juodojo peslio, rudojo peslio, mažojo erelio rėksnio lizdaviečių, kovo 20 d.–rugpjūčio 31 d. – 500 m atstumu nuo erelio žuvininko lizdaviečių ir vasario 1 d.–birželio 30 d. – 500 m atstumu nuo jūrinio erelio lizdaviečių.
DG veikloje dalyvavę asmenys: dr. R. Paškauskas (pirmininkas), dr. doc. E. Bukelskis, dr. A. Kibiša, G. Vaitiekūnas, R. Mažėtis, A. Pivoriūnas, V. Karpavičius, R. Ribačiauskas, L. Raudonikis, S. Paltanavičius, V. Kisielius, V. Ivanauskas, K. Šiaulys.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
Posted by Žurnalas Medžioklė on Trešdiena, 2021. gada 10. februāris
