Kad laukinių gyvūnų populiacijos būtų sveikos ir stabilios, svarbi ne tik tinkama medžioklė ir pakankama mitybos bazė, bet ir mineralinių medžiagų prieinamumas. Paprastas ir veiksmingas sprendimas – įrengti laižomosios druskos stulpą. Laižomosios druskos naudojimas Lietuvoje yra įprasta praktika. Tačiau dažnai medžiotojai klausia, kokią druską pasirinkti, kur ją įrengti ir ar druskos stulpas taip pat laikomas šėrimo vieta.
Druskos ir mikroelementų reikšmė
Kanopinių gyvūnų mineralinių medžiagų poreikis smarkiai padidėja pavasarį, ragų augimo laikotarpiu, nėštumo ir žindymo metu, jaunų gyvūnų intensyvaus augimo fazėje, karštuoju metų laiku ir intensyvios medžiagų apykaitos periodais.
Natūrali laukinių gyvūnų mityba – šakelės, pumpurai ir žoliniai augalai – dažnai turi mažai natrio, kuris yra vienas svarbiausių nervų ir raumenų funkcijas palaikančių elementų. Druskos trūkumas sukelia gyvūnų klajones didesniais atstumais, siekiant rasti mineralų, silpnina imuninę sistemą, lėtina ragų formavimąsi, gali lemti nėštumo komplikacijas ir silpnesnius jauniklius, taip pat sukelti kailio ir odos problemų bei didesnį jautrumą parazitams.
Todėl laižomosios druskos prieinamumas yra esminė populiacijos sveikatos palaikymo sudedamoji dalis.
Kokios laižomosios druskos rūšys tinka laukiniams gyvūnams?
Gryna akmens druska – pats paprasčiausias sprendimas. Tokios druskos sudėtyje daugiausia yra natrio chlorido. Ji yra saugi ir universali, tačiau neužtikrina mikroelementų, gyvybiškai svarbių ragų ir skeleto vystymuisi.
Todėl optimalus sprendimas – mineralinė druska su mikroelementais. Kokybiška mineralinė druska turi seleno (imunitetui), cinko (odai ir kailiui), magnio (nervų sistemai), jodo (skydliaukės veiklai), kobalto (medžiagų apykaitai), kalcio ir fosforo (kaulams ir ragams).
Tokia druska geriausiai atitinka laukinių gyvūnų fiziologinius poreikius. Baltijos šalyse tokie druskos blokai ir druskos pastos yra plačiai prieinami tiek gyvulininkystės, tiek medžioklės reikmenų prekybos vietose.
Tačiau svarbu suprasti, kad ne visa gyvulininkystei skirta druska tinka laukiniams gyvūnams. Specialiai gyvulininkystei skirta druska gali turėti pašarų priedų, kurie nėra skirti laukinei faunai. Tokia druska gali būti papildyta antiparazitinėmis ar kitomis veterinarinėmis medžiagomis, vitaminais ar skonio stiprikliais, kurie laukiniams gyvūnams gali sukelti sveikatos problemų.
Pavyzdžiui, laukiniams gyvūnams tinka specialios jiems skirtos laižomosios druskos.
Kaip teisingai įrengti laižomąją druską?
Gyvūnų požiūriu, druską reikėtų įrengti kuo toliau nuo žmonių naudojamų takų, tačiau vietose, kur gyvūnai juda natūraliai.
Ji turi būti pastatyta ant paaukštinimo – aukštesnio kelmo, stabilaus pagrindo ar stulpo, kad būtų išvengta druskos tirpimo dirvožemyje.
Nerekomenduojama įrengti druskos ant augančių medžių, nes tirpstanti druska ir patys gyvūnai juos pažeidžia. Šalia druskos laižyklos turi būti prieinamas vanduo, nes druska kelia troškulį. Taip pat nereikėtų dažnai keisti druskos laižyklos vietos – gyvūnams reikia laiko susiformuoti įprotį ją lankyti.
Miškininkų požiūriu, kanopinių daroma žala jaunuolynams yra vienas didžiausių iššūkių. Todėl nereikėtų įrengti druskos šalia jaunų pušų ir eglių kultūrų, nes tai pritraukia gyvūnus, kurie nugraužia žievę ir ūglius.
Geroji praktika – druską įrengti mažesnės biologinės apkrovos zonose: pomiškiuose, krūmynuose, brandesniuose miškuose. Pakanka vienos druskos laižyklos 100–150 hektarų plote.
Laižomoji druska taip pat veikia gyvūnų elgseną: stabilizuoja jų migracijos kelius, sumažina gyvūnų atėjimą į gyvenamąsias teritorijas, rečiau skatina juos žiemą laižyti druską nuo kelių dangos ir taip mažina eismo įvykių su laukiniais gyvūnais riziką.
Sveiki gyvūnai yra ne tokie jautrūs ligoms. Jiems rečiau pasitaiko ragų deformacijų, pavasarinio silpnumo, kailio ir odos problemų bei jauniklių žūčių.
Druskos stulpo negalima nuolat perkelti
Patyrę medžiotojai ir miškininkai pabrėžia, kad šiuolaikinė medžioklės ūkio sistema, kuri iš tiesų rūpinasi laukiniais gyvūnais, be druskos laižyklų yra neįsivaizduojama. Negali būti taip, kad druska būtų įrengiama nereguliariai ar dažnai keičiama jos vieta.
Jei laižykla yra įrengta ir gyvūnas ją pripažįsta tinkama, jis gerai įsimena vietą, kur druska prieinama. Stebėjimai rodo, kad gyvūnai sugrįžta į druskos laižyklos vietą net praėjus dvejiems metams po to, kai druskos ten jau nebėra.
Todėl druskos vietą reikia labai gerai apgalvoti ir suderinti su miško ar žemės savininku. Reikia susitarti, kur bus druskos vieta, kad po kurio laiko jos nereikėtų perkelti.
Geriausios vietos – tos, kuriose niekada nebus produktyvių miško jaunuolynų: laukymės, užmirkę ar dažnai užliejami plotai, drėgni krūmynai. Tokiose vietose beveik neabejotinai niekada nebus jaunuolynų, todėl druskos vietos nereikės perkelti.
Taip pat rekomenduojama rinktis druską su mikroelementais. Kiekvienas mikroelementas stimuliuoja tam tikrą gyvūno organizmo funkciją.
Kokią druską pasirinkti? Tai rekomenduojama nustatyti eksperimentuojant. Netoliese vieną nuo kitos siūloma pastatyti skirtingos sudėties druskos blokus. Kuris tinkamiausias – parodys patys gyvūnai. Laukiniai gyvūnai intuityviai jaučia, ko jiems trūksta, nes jiems neįmanoma atlikti kraujo tyrimų ir nustatyti konkretaus mikroelemento trūkumo.
Ekspertai rekomenduoja 400–500 hektarų miško plote įrengti vieną druskos laižyklą. Mažiau nereikėtų, nes tuomet nebus patenkintas gyvūnų mineralinių medžiagų poreikis. Tačiau ir persistengti nereikia.
Druskos laižykla yra ideali vieta stebėti gyvūnų populiacijas miško kameromis.
Dažnai druskos vieta derinama su šėrimo vieta. Tačiau svarbu suprasti, kad suaugę individai, ypač patinai, nemėgsta šurmulio, paprastai vyraujančio šėrimo vietose, ir galimybės būti sumedžiotiems. Todėl verta rasti ir atskirų, diskretiškų vietų, kur būtų įrengta tik druskos laižykla. Tokiose vietose medžioti negalima – ten yra tik druska ir miško kamera.
Taip pat reikia laiko įvertinti, ar vieta pasirinkta tinkamai. Jei per metus ar pusantrų druskos vieta lankoma prastai, verta ieškoti kitos vietos.
Ir taip – tinkamai įrengtos druskos laižyklos sulaiko gyvūnus nuo druskos ieškojimo ant kelių!
Druskos ištisus metus reikia ir patelėms. Šiuo laikotarpiu jos yra nėščios, vystosi jauniklių embrionai, formuojasi skeletas, todėl druska ir mineralai yra būtini, kad gimtų sveika nauja karta. Kovo mėnesį druską dėti bus jau per vėlu – gyvūnas turi turėti galimybę jos rasti visus metus.
Pavyzdžiui, stambūs patinai prie druskos ateina maždaug kartą per mėnesį, kai to jiems reikia.
Taip pat verta eksperimentuoti, koks atstumas iki vandens šaltinio yra optimalus. Yra vietų, kur druskos laižyklą gyvūnai aktyviai lanko sausame pušyne, bet nelanko įrengtos netoli bebrų užtvankos.
Praktinis patarimas
Jei druskos bloką planuojama montuoti ant stulpo, verta pasigaminti metalinį laikiklį (žr. brėžinį ir nuotraukas). Parenkamas stulpo skersmeniui tinkamas metalinis vamzdis, kurio viename gale pritvirtinamas sriegis. Konstrukcija tvirtinama prie stulpo, ant sriegio užmaunamas druskos blokas ir pritvirtinamas plačia poveržle bei veržle, kad gyvūnai negalėtų jo numesti. Kai blokas nusidėvi, veržlė atsukama ir blokas pakeičiamas nauju.
Šalia druskos stulpo galima įrengti miško kamerą, kuri leis stebėti laukinių gyvūnų populiaciją.
VIDEO. Prarasti nekaltybę Lenkijoje. Ralis nendrėse, 60 km per valandą ir kruvinos ausys!
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
