Šaltinis FACE Ungulate Harvest Report 2025
Remiantis naujausia FACE ataskaita apie kanopinių sumedžiojimą Europoje, stirna yra labiausiai paplitęs ir intensyviausiai valdomas kanopinis gyvūnas Europoje. Kasmet 31 Europos valstybėje sumedžiojama apie 3,7 milijono stirnų. Tai daugiau nei bet kurios kitos kanopinių rūšies Europoje.
Didžiausi stirnų sumedžiojimo mastai fiksuojami Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Labai didelė stirnų gausa taip pat būdinga Skandinavijai, Vidurio Europai ir Baltijos šalims. Stirna yra viena iš rūšių, ypač gerai prisitaikiusių prie žmogaus pakeistos aplinkos, žemės ūkio kraštovaizdžių ir suskaidytų miškų teritorijų.
FACE duomenys rodo, kad:
Prancūzijoje kasmet sumedžiojama daugiau kaip 1,5 milijono stirnų.
Vokietijoje apie 1,3 milijono.
Lenkijoje daugiau kaip 900 tūkstančių.
Švedijoje apie 100–120 tūkstančių.
Suomijoje apie 60 tūkstančių.
Baltijos šalyse bendras stirnų sumedžiojimo mastas viršija 100 tūkstančių gyvūnų per metus.
Lokys Zarasų rajono miestelije! Kodėl lokiai vis dažniau pastebimi žmonių gyvenamosiose vietovėse?
Kokia yra populiacija?
Tikslaus stirnų skaičiaus Europoje šiandien niekas negali nustatyti, tačiau remiantis FACE ir ankstesniais moksliniais vertinimais manoma, kad Europos stirnų populiacija gali viršyti 10 milijonų gyvūnų. Vien 2000 metų pradžioje Europoje buvo vertinama apie 9,5 milijono stirnų, o nuo to laiko daugelyje regionų jų gausa dar išaugo. Didžiausios populiacijos sutelktos Vidurio Europoje, ypač Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje.
Baltijos šalyse stirnų gausa taip pat išlieka labai didelė. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu gali gyventi keli šimtai tūkstančių stirnų, o kasmet čia sumedžiojama daugiau kaip 100 tūkstančių gyvūnų.
Baltijos regione stirnų populiacijos per pastaruosius 20–30 metų reikšmingai išaugo. Tam įtakos turėjo keli veiksniai. Vienas svarbiausių yra švelnesnės žiemos. Anksčiau ilgalaikiai šalčiai ir gilus sniegas reguliariai sukeldavo didelį stirnų mirtingumą, ypač tarp jaunų gyvūnų. Pastaraisiais dešimtmečiais tokios sąlygos Baltijos regione tapo gerokai retesnės.
Kitas svarbus veiksnys yra kraštovaizdžio pokyčiai. Stirnos mėgsta mozaikinę aplinką, kurioje kaitaliojasi miškai, krūmynai, žemės ūkio naudmenos ir jaunuolynai. Būtent tokią aplinką daugelyje vietų sukūrė šiuolaikinė žemdirbystė ir miškininkystė. Dideli kirtimų plotai, apleistos žemės ūkio teritorijos ir intensyviai auginamos kultūros sudaro stirnoms labai gerą maitinimosi bazę bei daug slėptuvių. Dėl šių priežasčių stirnos šiandien yra vienas sėkmingiausiai prie žmogaus pakeistos aplinkos prisitaikiusių kanopinių gyvūnų Europoje.
Tačiau tie patys veiksniai sukuria ir naujų rizikų.
Viena svarbiausių stirnų žūties priežasčių Europoje yra eismo įvykiai. Vokietijoje kasmet registruojama daugiau kaip 200 tūkstančių susidūrimų su stirnomis. Taip pat Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje stirnos yra dažniausiai į automobilių susidūrimus patenkantis stambus laukinis gyvūnas.
Žemės ūkis daro didelę įtaką stirnų populiacijos struktūrai ir išgyvenimui. Intensyvus šienavimas kasmet lemia didelį stirniukų žuvimą. Problema ypač aktuali Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse, kur šienapjūtė sutampa su laikotarpiu, kai stirniukai slepiasi aukštoje žolėje.
Gyvybių gelbėjimo akcijai LMŽD kviečia dronų pilotus ir visus neabejingus
Lietuvoje ir Latvijoje pastaraisiais metais vis dažniau organizuojamos stirniukų gelbėjimo akcijos naudojant dronus ir termovizorius. LMŽD ir kitos organizacijos nuolat ragina ūkininkus prieš šienavimą patikrinti laukus. Tačiau bendras išgelbėtų gyvūnų skaičius vis dar išlieka nedidelis, palyginti su realiu žuvusių gyvūnų mastu.
Be žemės ūkio, didelę įtaką daro ir plėšrūnai. Vietovėse, kur daugėja vilkų ir lūšių populiacijos, stirnos tampa viena pagrindinių šių plėšrūnų grobio rūšių. Baltijos šalyse tai ypač jaučiama teritorijose, kuriose vilkų tankis yra didelis. Vietiniai medžiotojai neretai pastebi staigų stirnų gausos sumažėjimą po to, kai konkrečioje teritorijoje įsitvirtina kelios vilkų gaujos.
Vis dėlto Europos mastu plėšrūnai nėra pagrindinis stirnų populiacijų ribojantis veiksnys. Didžiausią įtaką ir toliau daro žmogaus ūkinė veikla ir klimatas.
Įdomu tai, kad daugelyje Europos vietų stirnų populiacijos auga net ir esant labai intensyviam valdymui. Tai aiškinama dideliu reprodukciniu potencialu. Palankiomis sąlygomis stirnų patelės reguliariai atsiveda du jauniklius, o populiacijos geba labai greitai atsikurti po atšiaurių žiemų ar ligų protrūkių.
Todėl kai kuriose valstybėse stirnų populiacijos valdymo tikslas jau nebėra populiacijos didinimas, o jos stabilizavimas. Tai ypač aktualu Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir dalyje Skandinavijos.
Per didelė stirnų gausa sukelia rimtų nuostolių miškininkystei. Jaunuolynai stipriai apgraužiami, ypač lapuočių želdiniai. Vokietijoje ir Lenkijoje ši problema reguliariai sukelia konfliktus tarp miškininkų ir medžiotojų.
Baltijos šalyse situacija kol kas yra švelnesnė nei Vidurio Europoje, tačiau ir čia daugelyje vietovių stebimas labai didelis stirnų tankis. Tai patvirtina tiek medžioklės statistika, tiek vis dažnesni stirnų pastebėjimai priemiesčiuose ir žemės ūkio teritorijose.
Tuo pat metu ekspertai perspėja, kad stirnų populiacijų stabilumas nėra savaime suprantamas. Klimato svyravimai, intensyvus žemės ūkis, plėšrūnų spaudimas ir ligos ateityje gali reikšmingai paveikti rūšies būklę atskiruose regionuose.
VIDEO. Vaizdas geresnis nei realybėje? Tai – HIKMICRO Alpex Pro A50PL
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
