Uncategorized

Rokiškio skyriaus patalpose vyko Jono Smalinsko knygos „Žvėrių takais apie Rokiškį“ pristatymas0

Nuotrauka: Vilniaus Medžiotojų Draugija

ROKIŠKIO SIRENA

Gruodžio 7 d. Lietuvos medžiotojų draugijos Rokiškio skyriaus patalpose, trofėjų salėje vyko Jono Smalinsko knygos „Žvėrių takais apie Rokiškį“ pristatymas. Iš Obelių krašto kilęs knygos autorius leidinyje dalinasi medžioklės nuotykiais, daug dėmesio skiria trofėjams. Nemažą jų kolekciją, kurią sukaupė kartu su sūnumi Simu, J. Smalinskas yra padovanojęs Rokiškio krašto muziejui.

Nuotrauka: Vilniaus Medžiotojų Draugija

Įteikė medalį

Knygos autorių pasveikinti atvyko Rokiškio kolegos, Vilniaus medžiotojų draugijos atstovai. Vytas Mazuronis knygos autoriui įteikė „Medeinės“ medalį, kuris skiriamas labiausiai nusipelniusiems medžiotojams už indėlį į medžioklę, jos kultūros bei tradicijų puoselėjimą rajoninių draugijų mastu. Autoriui linkėta ir knygos tęsinio, tačiau J. Smalinskas sakė, kad tai pirmas ir paskutinis leidinys.

Knygos sudarytojas Kostas Slivskis pastebėjo, kad tokią trofėjų kolekciją galėjo surinkti tik daugybę laiko gamtoje praleidžiantis, dėl medžioklės pamišęs žmogus, o knygoje jaučiama medžioklės dvasia. „Tai, ką Jonas išgyveno medžiodamas žvėris, vaikščiodamas po gamtą, yra knygoje. Jis labai gražiai pasakojo, visus tekstus rinkau, tvarkiau – dirbdamas prie knygos patyriau didelį malonumą. Autorius pasakoja nuoširdžiai, įtaigiai, atrodo, kad esi su juo medžioklėje“, – kalbėjo K. Slivskis.

Vaikystė tarp ežerų

J. Smalinskas pasakojo vaikystę praleidęs tarp ežerų, miškų. Taip susiklostė, kad dėl darbo profilio ir didžioji dalis gyvenimo praleista Rokiškio rajono laukuose, miškuose. Autorius sakė, kad suskaičiavus metus, praleistus gamtoje ir medžioklėje, nieko stebėtino dėl tokio surinktų trofėjų kiekio.

Dalis trofėjų yra sūnaus Simo, kuris pradėjo medžioti sulaukęs 18 metų. Pasak J. Smalinsko, apie surinktą kolekciją pasakojanti muziejaus gidė pakeičia kai kurių žmonių nuostatas. „Ateina žmonės su nuomone, kad esate kraugeriai, galvažudžiai, tačiau kai išklauso gidės pristatymą, išeina pro šias duris su kita nuomone. Medžiotojai žino, kodėl medžiojama, reguliuojama populiacija“, – kalbėjo rokiškėnas. Rašydamas knygą autorius sako atkreipęs dėmesį į medžioklės kultūrą, medžioklė prieš 50 metų ir dabar pasikeitė.

Pokyčiai gamtoje

Knygos autorius sako dešimtmečius stebėjęs, kaip keičiasi gamta, paukščiai, žvėrys, kokios gyvūnų rūšys atsirado, išnyko. Didieji rajono ežerai, pvz., Sartų, per 60 metų pasikeitė neatpažįstamai. Anksčiau žmonės brisdavo, gaudydavo žuvis, galėjai apeiti pakrantėm kilometrus, dabar krūmynai, meldynai. Vaikas būdamas matydavęs, kaip anksti pavasarį praskrenda gervių pulkai. Apie 1980-tus metus su kolega važiuodami palei Suvainiškį pamatė porą gervių, žiūrėjo kaip į stebuklą, nes tuo laiku šie paukščiai būdavę retenybė. Apie 1967-tus metus kartu su kitais vaikais varydami zuikius vietiniams medžiotojams pakėlė didžiulį šerną.

Medžiotojų vadas, numetęs šautuvą – nebuvo pasiruošta tokius stambius žvėris medžioti. Anot J. Smalinsko, medžiotojai prisidėjo, kad apie 1972–1974 m. metus taurieji elniai Rokiškio krašte būtų paleisti į keturias vietas, jų populiacija išaugo. Atkreipė dėmesį į tai, kad vykstant klimato kaitai, 10–15 metų šernai nebeišaugina trofėjinių ilčių, panašiai su briedžiais, nors jų populiacija stabili, žvėrys nebeišaugina tokių ragų, kaip anksčiau.

Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!

Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas

Susiję straipsniai

Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!

LA.lv