Nuotraukos: Gunita Deksnė
Manoma, kad epidemiologiniu požiūriu lapės yra žymiai pavojingesnės už kitas plėšrūnų rūšis. Jos gana dažnai serga niežais ir juos platina kontaktuodamos su kitais miško faunos atstovais, o ypač gyvenančiais olose. Lapės taip pat yra daugelio kitų pavojingų parazitų ir ligų šaltinis gamtoje.
Latvijos mokslo instituto BIOR Parazitologijos grupės vyriausioji mokslininkė Gunita Deksnė aiškina, kad oficialios niežų kontrolės (apskaitos) nėra. Todėl nėra tikslių duomenų apie tai, kaip dažnai niežų būna lapių populiacijoje. „Iš į laboratoriją patekusių lapių tai matome palyginti dažnai. Kalbant apie niežus – juos sukelia Sarcoptes scabiei erkės, kurios kenkia tiek įvairiems gyvūnams, tiek žmonėms. Žmonės ir augintiniai gali užsikrėsti ne tik nuo įvairių laukinių gyvūnų, įskaitant lapes bei usūrinius šunis, bet ir nuo kitų augintinių, pavyzdžiui, naminių kiaulių“, – aiškina G. Deksnė.
Duomenų dėl niežų ir sumedžiotų vilkų turi valstybinio Latvijos miškų mokslo instituto Silava vyriausiasis mokslininkas Janis Ozolinis. Jis aiškina, kad Latvijoje niežais būna užsikrėtę iki 10 proc. sumedžiotų vilkų. Tačiau šio santykio neišanalizavus duomenų negalima taikyti ir lapėms.
„Lapės, kaip ir šunų šeimos gyvūnai, perneša ir gali užsikrėsti visais tais pačiais parazitais kaip ir naminiai šunys. Tačiau daugiausia naminiai gyvūnai nuo lapių gali užsikrėsti įvairiais žarnyno parazitais, kurie turi tiesioginį vystymosi ciklą (parazito vystymosi cikle yra įtrauktas tik vienas šeimininkas). Tai vienaląsčiai Cryptosporidium spp. (sukelia vandeningą viduriavimą 14 dienų), vienaląstis Giradia duodenalis (taip pat sukelia ilgalaikį, lėtinį viduriavimą), taip pat įvairūs žarnyno nematodai, sukeliantys panašius simptomus. Šiais parazitais gyvūnai užsikrečia per tiesioginį kontaktą arba fekalijų-oraliniu būdu, tai reiškia, kad naminiai šunys kontaktuoja su lapių išmatomis arba lapių išmatomis užteršta aplinka ar medžiagomis. Reikia suprasti, kad tiek vienaląsčių (oo)cistos, tiek nematodų kiaušinėliai išorinėje aplinkoje yra labai atsparūs tiek žemai temperatūrai (–20 °C ir žemiau), tiek įvairioms dezinfekavimo priemonėms. Todėl svarbu mažinti laukinių gyvūnų potencialiai užkrėstų išmatų plitimą aplinkoje“, – tęsia G. Deksnė.
Žinoma, naminiai šunys taip pat gali užsikrėsti ir Trichinella spp. lervomis. Pažymėtina, kad Latvijoje lapių užsikrėtimas Trichinella siekia 50 proc., o invazijos intensyvumas gali būti net keli tūkstančiai lervų vienam lapės raumenyno gramui. Trichinella lervos lokalizuojasi gyvūnų skersiniuose raumenyse. Atitinkamai, net jei naminiai ar medžiokliniai šunys netyčia praryja labai nedidelį lapės raumenų kiekį, pavyzdžiui, medžioklės grumtynių metu, jie turi didelę tikimybę užsikrėsti! Būtina suprasti, kad dėl didėjančios lapių populiacijos gali padidėti jų ir kitų laukinių gyvūnų sergamumas Trichinella. Pavyzdžiui, tarp kitų laukinių gyvūnų, vilkų atveju Trichinella nustatyta 100 proc. vilkų, šakalų – 75 proc., usūrinių šunų – 40 proc., miško ir akmeninių kiaunių – 45–56 proc., barsukų – 100 proc. (Deksne et al. 2016, https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0304401716301066).te var QR kodu.
Mano paties patirtis rodo, kad lapės aplinkoje gali platinti ir tam tikras kaspinuočio rūšis, kurioms reikalingas tarpinis šeimininkas, pavyzdžiui, stirnos.
Nors Latvija ir Lietuva jau ilgesnį laiką buvo šalys, kuriose nėra pasiutligės, negalima pamiršti, kad pasiutligė yra viena pavojingiausių infekcinių ligų, kelianti pavojų tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatai ir gyvybei. Ligos sukėlėjas yra sergančio ar užsikrėtusio gyvūno organizme esantis virusas, išsiskiriantis daugiausia su seilėmis, su kuriomis gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės, jei juos sukandžioja, apseilėja arba jie prisiliečia prie daiktų, kurie neseniai aptaškyti sergančio gyvūno seilėmis. Pagrindiniai pasiutligės platintojai gamtoje yra lapės ir usūriniai šunys, rečiau – barsukai, kiaunės, vilkai, lūšys ir kiti gyvūnai.
Dar viena liga, kurios rezervuaras gamtoje taip pat yra lapės, yra echinokokozė. Suaugusi echinokoko stadija parazituoja šuniniuose, pavyzdžiui, lapių, usūrinių šunų, vilkų organizmuose, jie šiuos parazitus išskiria į aplinką, tokiu būdu keldami pavojų ne tik kitų gyvūnų, bet ir žmonių sveikatai. Ligų prevencijos ir kontrolės centro (SPKC) duomenimis apie infekcinių ligų plitimą, Latvijoje 2022 metais echinokokoze susirgo 4, o 2021 metais – 6 žmonės.
„Būtina žinoti, kad šunys nuo lapių negali užsikrėsti Echinococcus. Tačiau lapės, kaip svarbiausi galutiniai šeimininkai, teršia aplinką Echinococcus kiaušinėliais, kurie yra itin atsparūs (esant –80 laipsnių nežūva net kelias savaites). Šiais kiaušinėliais užsikrečia tarpiniai parazito šeimininkai, pavyzdžiui, stirnos. Echinococcus paplitimas tarp lapių Latvijoje per paskutinį tyrimą (2021 m.) buvo nustatytas 25 proc. atvejų, o tai yra reikšmingas padidėjimas, palyginti su ankstesniais tyrimais.
Tarp usūrinių šunų Echinococcus invazija yra stabiliai nekintanti – apie 15 proc. Dėl vis dažnėjančio lapių sergamumo Echinococcus vis dažniau gauname medžiotojų pranešimų apie cistas stirnų ir bebrų kepenyse. Šiuo metu galime drąsiai teigti, kad ir lapės yra Echinococcus gyvavimo ciklo bent jau Latvijoje dalis. Žmonėms cistos ir jų turinys nėra patogeniški, ir tokio gyvūno mėsa gali būti naudojama maistui, tačiau šių cistų negalima sušerti šunų šeimos gyvūnams, įskaitant naminius šunis ir pačias lapes. Tokia medžiaga turi būti utilizuojama labai rūpestingai, kad jos nepasiektų kiti laukiniai gyvūnai“, – perspėja G. Deksnė.
Dar viena pavojinga liga, kurios plitimą gali skatinti lapės, yra leptospirozė. Ligą sukelia patogeninės Leptospira genties Leptospira interrogans rūšies bakterijos. Leptospiros patenka į išorinę aplinką su užsikrėtusių gyvūnų šlapimu. Kai šlapimas patenka į dirvą, vandenį, bakterijos ten gali išlikti savaites ar net mėnesius. Leptospirozės rezervuarai gamtoje yra pelės ir žiurkės. Todėl lapė turi didelę tikimybę užsikrėsti šia bakterija ir padėti jai plisti gamtoje. Tereikia tik paragauti neplautų uogų, prie kurių nusišlapino serganti lapė, ir pasekmės gali būti labai nemalonios net žmogui…
Čia minima tik keletas parazitų, vienaląsčių ir virusų, kuriuos gali pernešti lapės. Galvojant apie savo ir visuomenės sveikatą yra dar kelios priežastys, kodėl verta rengti lapių medžiokles. Žinoma, lapė gamtoje turi būti, bet per didelė populiacija yra pavojus. Taip pat reikia suprasti, kad sumedžiotos lapės negalima palikti gamtoje. Visų pirma, tai neetiška. Antra, palikus lapę medžioklės vietoje parazitai ir ligų sukėlėjai gali laisvai plisti. Todėl sumedžiotas lapes, kurių nenumatyta naudoti kailiui, būtina kruopščiai užkasti arba sudeginti. Kita priežastis tai daryti yra ta, kad jei lapė buvo sumedžiota švino šoviniais ir palikta, lapę gali suėsti kuris nors iš stambių plėšriųjų paukščių ir apsinuodyti švinu tiek, kad žūtų. O visi dideli plėšrieji paukščiai yra saugomi.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
