Medžioklinių šunų veislių ateitis priklauso nuo mūsų
Šunų augintojai visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiria veislinių šunų sveikatai. Ir tikrai ne dėl to, kad veisliniai šunys būtų ligotesni, silpnesni už kiemo Brisių ar jo draugę Musę, o todėl, kad veislinis šuo yra vertingas. Tikri veisėjai, norėdami išvengti galimų problemų veislės ateityje, stebi savo šunų ir jų palikuonių sveikatą, atlieka tyrimus ir kartais teikia siūlymus organizacijoms dėl privalomų sveikatos patikrinimų. Apie tai, kas yra šunų sveikatos patikrinimai ir kodėl jie būtini, šį kartą kalbamės su ilgamete Latvijos kinologų federacijos (LKF) kinologijos kursų dėstytoja, veterinare, LKF kilmės reikalų komisijos nare Baiba Rumba.
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Pirmiausia apie šunų sveikatos problemas
Deja, bet kuris šuo gali susirgti, o daug ligų paveldimos. Dėl atsakingų veisėjų, kurie skiria laiką ir pinigus savo šunų sveikatai stebėti ir problemoms tirti, šiais laikais galima išvengti nepageidaujamų kergimo pasekmių: išvaizdos trūkumų, įvairaus laipsnio sveikatos problemų ir mirtinų sutrikimų, pavyzdžiui, to, kad gimsta šuniukai su perskeltu gomuriu, dar vadinamu vilko gomuriu, linkę sirgti vėžiu ar katarakta.
„Žinant tai, kaip dažnai žmonės klausia, kam reikalingi sveikatos patikrinimai, kodėl šunys serga, man norisi užduoti atsakomąjį klausimą: kodėl serga žmonės? Kodėl žmonėms gimsta vaikai, turintys didesnių ar mažesnių sveikatos problemų? Kiekvienas gyvas padaras, kiekvienas organas gali būti sveikas arba turėti kokių nors problemų, ir viskas susiję su genetika. Tai gana tikslus mokslas. Jei kas nors iš mokyklos prisimena Mendelio dėsnius, pačius elementariausius, tai supranta, kad viskas nėra tik juoda ir balta ir kad susijungus dviem genams atsiranda akivaizdi problema. Tarp genų susiformuoja santykiai, o pats paprasčiausias santykis yra dominuojančio ir recesyvinio genų sąveika. Iš tikrųjų taip pat, kaip ir žmonių visuomenėje, jų santykiai labai sudėtingi“, – pradėdama pokalbį aiškino B. Rumba.
Bet kurį požymį lemia du genai – genų pora. Vienas genas gaunamas iš motinos, kitas – iš tėvo. Ir priklausomai nuo to, kas buvo gauta iš protėvių, formuojasi požymis – tai viskas, ką mes matome ir žinome, pradedant akių spalva, sąkandžiu ar uodegos padėtimi ir baigiant dydžiu, vidiniais procesais ir ligomis.
„Minėtoje poroje vienas genas yra dominuojantis, o kitas – recesyvinis. Dominuojantis yra tas, kuris gali pasireikšti išoriniais požymiais. Recesyvinis lemia kitą to paties požymio formą, bet nepasireiškia, nes toje poroje yra dominuojantis genas. Kodėl tie genai skirtingi? Nes vyksta mutacijos. Jei kokiame nors požymyje šios mutacijos neįvyko, tada abu iš tėvų gauti genai bus vienodi. Yra požymių, kuriuose įvyko kelios mutacijos, o tada atitinkamai yra skirtingos vieno to paties geno versijos. Paprasčiausia tą parodyti su šunų spalvomis. Pavyzdžiui, yra pigmentas eumelaninas, kuris suteikia juodą spalvą, bet jis turi mutavusią versiją ir tada šunys būna rudi. Iš principo pigmentas yra tas pats, bet įvyko mutacija, pasikeitė pigmento granulės forma ir dydis – ir spalva keičiasi“, – aiškino B. Rumba ir pridūrė, kad visada buvo ir bus naujų mutacijų, atsiras vis naujų, tad neįmanoma nuspėti, kuriame gene tai įvyks kitą kartą.
LKF kinologijos mokymo kursų dėstytoja pasakoja, kad prieš keletą metų kilo problema su Rodezijos ridžbekais. Šuniukams buvo nustatyta ypatinga epilepsijos forma. Suomijos mokslininkai surinko medžiagą, atliko tyrimus ir atrado už šią problemą atsakingą geną, kuriame įvyko mutacija. Dėl to buvo išsiaiškinta, kad būtent ši veislė turi tokią patologiją, kuri išsivystė dėl to, kad tam tikru momentu įvyko šio vieno geno mutacija. „Deja, niekas negali apsaugoti nuo genų mutacijų, bet, ačiū Dievui, genetikos mokslas dabar tokio aukšto lygio, kad gana greitai sugeba nustatyti kaltąjį geną. Fantastika, kas vyksta genetikos moksle. Pokyčiai vyksta ne dienomis, o valandomis, ir mes turime galimybę spręsti tokio lygio ir sudėtingumo problemas“, – sakė pašnekovė.
Mutacijos (lot. mutatio – keitimasis, pokytis) yra nuolatiniai genų ar chromosomų pokyčiai, kurie gali būti perduodami palikuonims.
Dabar Latvijoje Rodezijos ridžbekams privalomas sveikatos patikrinimas siekiant nustatyti, ar konkretus šuo turi šią genų mutaciją. Kitose šalyse tai nėra privaloma, bet tai veisėjo pasirinkimas. Sąžiningi veisėjai, mylintys savo veislę, daro viską, kad sergančių šuniukų kalės nevestų.
Sveikas, nešiotojas ar sergantis šuo
Kergiant šunis, kurių sveikatos patikrinimų rezultatai žinomi, galima numatyti rezultatą ir tai, ar šuniukams yra pavojus susirgti.
B. Rumba paaiškina: „Šis paveikslas labai gerai iliustruoja, kas nutinka, kai tarpusavyje kergiami sveiki šunys, šunys nešiotojai ir sergantys. Jei nežinome, kokia yra veislinių šunų sveikatos būklė, didėja galima sergančių šuniukų dalis. Jei žinome sveikatos tyrimų rezultatus, rezultatą galima planuoti. Pavyzdžiui, jei tarp žinomų kalių, kurios yra nešiotojos, palikuonių randame sveiką šunį, kuris buvo patikrintas ir neturi konkrečios patologijos, negausime sergančių šuniukų. Taip, blogasis genas perduodamas ateities kartoms, tačiau turint omenyje anksčiau minėtą dominuojančių ir recesyvinių genų santykį, ta liga nepasireiškia. Genas yra, bet jis nėra išreikštas. Tikrinant šuniukų sveikatą, daliai jų šis genas pasirodys.“
Kodėl ne visada galima prognozuoti rezultatą
Mūsų pašnekovė nurodo, kad būtų labai gerai, jei būtų galima viską tiksliai apskaičiuoti ir išvengti šunų sveikatos problemų, pavyzdžiui, displazijos: „Galima būtų manyti, kad sukryžminę du sveikus šunis, susilauksime tik sveikų palikuonių. Deja, taip nėra. Nes yra požymių, kuriuos lemia vienas genas, pavyzdžiui, ta pati juoda spalva. Vienas ir tas pats genas, dvi jo versijos – natūrali ir mutavusi formos – suteikia juodą ir rudą pigmentus. Spalvų genetika yra labai įdomi ir įtraukianti sritis. Kokios spalvos bus tas šuo, ar jis turės juodus dryžius geltoname fone, ar rudus – negali žinoti, bet čia kalbame apie monogeninį požymį, kurį lemia vienas genas. Ir yra požymių, kuriuos lemia keli ar daug genų, genų kompleksai, pavyzdžiui, klubo sąnario displazija.“
Kas yra displazija
Žodis displazija reiškia neteisingą formavimąsi, būklę, padėtį. Klubo sąnario displazija (angl. Hip dysplasia) yra genetiškai paveldima liga, kuri per gyvenimą progresuoja. Dažniau ji būdinga didžiųjų ir gigantiškų veislių šunims, bet gali pasireikšti ir vidutiniams bei mažiems šunims. Nedidelio dydžio šunims displazija gali nesukelti problemų ar neturėti įtakos gyvenimo kokybei, kaip tai nutinka dideliems ir sunkiems šunims.
Klubo sąnarys yra vienas didžiausių sąnarių šuns organizme. Konceptualiai jį galima įsivaizduoti kaip įdubą ir į ją įgulantį rutulį – į ją įgulančią šlaunikaulio galvutę. Įprastai rutulys idealiai priglunda prie įdubos, kaulus kartu laiko raiščiai ir raumenys su raiščiais, ir sąnarys funkcionuoja tinkamai.
Displazija šunims pasireiškia įvairaus laipsnio klubo sąnario pakitimais – dėl netinkamo krūvio pasiskirstymo kremzlės sudyla, deformuojasi sąnario ertmė, kaulo galvutė, atsipalaiduoja raiščiai, sąnarys pasidaro nestabilus, vystosi dalinis ar visiškas sąnario išnirimas. Tai sukelia sąnario skausmą ir baigiasi šuns šlubavimu. Pokyčiai gali būti išreikšti skirtingu laipsniu ir skirtinga apimtimi paveikti šuns savijautą. Su amžiumi pokyčiai progresuoja ir šuo, kuris nepaisant rimto displazijos laipsnio jaunystėje bėgiojo ir šokinėjo, vyresniame amžiuje kenčia nuo didelių skausmų ir sunkiai juda.
Displazijos diagnozė gali būti nustatyta tik rentgenologiniu tyrimu. Šuns klubo padėtis žymima: A – visiškai sveikas, B – beveik sveikas, C – lengva forma, D – vidutinė forma, E – sunki forma.
Displazijos simptomai:
Šlubavimas
Nenoras lipti laiptais
Nenoras įsitraukti į žaidimus ir įvairaus intensyvumo krūvio vengimas
Sunkumas atsikelti iš gulimos padėties
Krepitacija, traškesys sąnariui judant
Sumažėjusi sąnarių judesių amplitudė dėl gyvūno jaučiamo diskomforto
„Klubo sąnarys yra labai svarbus, nes šuo juda savo kūną į priekį stumdamas užpakalinėmis kojomis, visas krūvis pereina per šią didelę kaulų jungties dalį. Tai labai didelė ir sudėtinga struktūra. Už normalų jos formavimąsi ir vystymąsi negali būti atsakingas tik vienas genas. Tai poligeninis požymis, kurį nulemia keli genai. Jie turi tam tikrą tarpusavio ryšį, vienas genas gali sustiprinti kito geno raišką arba visiškai priešingai – susilpninti. Todėl kovoti su poligeniniais reiškiniais ar problemomis nėra paprasta. Tačiau tai nesuteikia mums teisės pasakyti – jei negalime iš karto su tuo susitvarkyti, tai nekreipiame dėmesio“, – pabrėžė LKF kilmės reikalų komisijos atstovė.
Kartu su klubo sąnariu paprastai tikrinamas ir alkūnės sąnarys, jo būklė, kaulo struktūra, ar nėra kokių nors pakitimų.
Šuns sveikatos patikrinimai:
– Klubo sąnario būklė (displazija) ir alkūnių sąnarių būklė, kurie dažniausiai atliekami vienu metu rentgenu
– Akių sveikata
– Genetiniai tyrimai
Ką duoda sveikatos patikrinimai
Patikrinus veislinius šunis prieš kergimą, mažėja rizika susilaukti sergančių palikuonių. Jei tai daroma per daugelį kartų, didėja galimybė sukurti sveikų veislinių šunų populiaciją. Tinkamas dėmesys šuniukų sveikatos būklei ir neatidėliotini veiksmai iškilus problemoms padeda išvengti didesnių rūpesčių.
Panašiai atsitiko su Rodezijos ridžbeku. Apie šį atvejį B. Rumba aiškina: „Nebuvo taip, kad minėtoji epilepsija staiga pasireiškė šimtui šunų. Mutacija pasireiškė vienam konkrečiam individui. Jis buvo naudojamas veisiant ir šis genas – nematomas, arba recesyvinis – buvo perduotas toliau. Ir niekas nežinojo, kad buvo susiformavusi tokia geno versija. Šis genas pamažu išplito veislės populiacijoje. Dėsningai atėjo diena, kai buvo sukryžminti du tariamai sveiki šunys, kurie iš tikrųjų buvo nešiotojai, ir gimė sergantys šuniukai. Taigi yra sveiki šunys, šunys nešiotojai ir sergantys šunys.“
Nekreipiant dėmesio į problemos egzistavimą, gali būti apskritai sunaikinta veislė. Vis daugiau šunų turės tam tikrą geną, daugiau jų sirgs.
Laimei, tos medžioklinių šunų veislės, kurios nepatyrė populiarumo bumo, yra daug geresnės sveikatos nei brangių ir plačiai išreklamuotų veislių atstovai. Tačiau ir mūsų jagdterjerams, laikoms, dratharams taip pat būna akių ligų, displazijų, alergijų, patinams – kriptorchizmas ir kitų sutrikimų, perduodamų iš kartos į kartą.
Kokie tyrimai kokioms veislėms privalomi
Šunų veislės Europoje, tiksliau, FCI sistemoje, skirstomos į grupes: 1 grupė – aviganiai (išskyrus šveicarų kalnų šunis); 2 grupė – pinčeriai, šnauceriai, molosai (dogai, bokseriai, bulmastifai ir kt.) ir šveicarų aviganių veislės; 3 grupė – terjerai; 4 grupė – taksai; 5 grupė – špicai ir primityvios veislės, kurioms taip pat priklauso ir laikos bei primityviojo tipo medžiokliniai šunys; 6 grupė – pėdsekiai, įskaitant varovų šunis (Bavarų kraujasekys, Hanoverio kraujasekys); 7 grupė – salų ir žemyno paukštšuniai; 8 grupė – retriveriai, spanieliai ir vandens šunys; 9 grupė – kompanionai; 10 grupė – kurtai. 0 grupei priklauso FCI neregistruotos veislės, įskaitant latvių ir estų skalikus.
Veislės skirstomos į grupes pagal kilmę ir paskirtį. Pavyzdžiui, taksų yra šešios veislės (trijų dydžių, trijų kailio tipų). Retriverių veislės taip pat yra tik šešios, visos skirtingos ir net iš skirtingų žemynų, tačiau paskirtis yra viena – atnešti sumedžiotą gyvūną.
Nors ir panašios kūno sandaros šunims pasitaiko panašių sveikatos problemų, įskaitant paveldimas, ligų negalima priskirti vienai ar kitai veislių grupei ir nustatyti visoms joje esančioms veislėms sveikatos patikrinimus kaip privalomą sąlygą kergimo leidimui išduoti.
„Sveikatos patikrinimai susiję su kiekviena konkrečia veisle, jos specifika, konkrečiomis veislės mutacijomis ar kokia nors jos populiacijos dalimi. Skeleto sveikatos problemos susijusios su šuns dydžiu, svoriu, konstitucijos tipu. HD (klubo sąnario displazija) ir ED (alkūnės sąnario displazija) yra didelių ir gigantiškų veislių problema, tačiau tiesioginio ryšio nėra. Pavyzdžiui, viena iš stambesnių veislių – .vokiečių dogas – yra gana geros būklės. O štai auksaspalvis retriveris, kuris yra daug mažesnis, kenčia dažniau. HD ir ED tikrinama visoms didžiosioms veislėms, pradedant maždaug borderkoliais ir tęsiant didesnėmis veislėmis. Mažosios dekoratyvinės veislės tikrinamos dėl kelio girnelės luksacijos, arba išnirimo. Akių tyrimas atliekamas daugeliui veislių, ir kiekviena gali turėti sau būdingą patologiją, pavyzdžiui, kataraktą, tinklainės atrofiją ar kitos rūšies patologiją, akių vokų problemų“, – dėstė B. Rumba.
Sveikatos tyrimai, kurie privalomi Latvijos kinologų federacijoje: displazijos patikrinimas – 73 veislėms, įskaitant kurtsharus ir dratharus; girnelės patikrinimas – 32 veislėms; akių patikrinimas – 99 veislėms; širdies patikrinimas – vienai veislei; genetinis testas – aštuonioms veislėms. Daugelis sąžiningų veisėjų, rūpindamiesi veislės sveikata ir ateitimi, atlieka ir neprivalomus DNR tyrimus.
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad FCI sistemai nepriklausančios organizacijos bei jų globojami klubai taip pat ima reikalauti iš veisėjų atlikti veislinių šunų sveikatos patikrinimus. B. Rumba retoriškai klausia: „Kodėl tai vyksta? Nes pirkėjai labiau apsišvietę, daugiau domisi ir ima klausti augintojų, ar šuniukų tėvai turi sveikatos patikrinimus, neperka nepatikrintų šunų palikuonių.“
Galima būtų pridurti, kad šiais laikais ir šuo nebekainuoja 50 eurų. Šuniukų kainos gerokai išaugo. Kalbant apie medžioklinius šunis, žmonės taip pat pradeda suprasti ir tai, kad į šuns mokymą investuotas darbas, jo patirtis yra didelė vertybė. Ar tikslinga pirkti šunį be popierių, tėvų, neturinčių sveikatos patikrinimų, kad po penkerių metų šuo nepajėgtų vaikščioti, nes jam pasireikš sunkios formos displazija, ar netektų regėjimo, nes iš tėvų paveldėjo genetinę ligą…
Taigi…
Grįžtant prie pirmojo teiginio, kad mes selekcionuojame šuns sveikatos būklę, ne tik kailio spalvą ar galvos formą, laikais, kai viską lemia populiarumas ir pelnas, sveikatos patikrinimai yra viena iš sąlygų medžioklinių veislių ir jų kokybės išsaugojimui ateities medžiotojų kartoms.
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
