Šunys

Iš šuniuko į šunį. 9–10 mėnesių0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

9–10 mėnesių didelės veislės šuniui atitinka vidutinio paauglio amžių. Jauno šuns kūnas jau kažko nori, bet pats dar nežino ko. Tuo tarpu jo protas jau žino viską ir nieko negerbia. Na, klasikinis pasišiaušęs, užsispyręs ir išdykęs paauglys.

Staiga viskas pamiršta

Priklausomai nuo charakterio, šiame amžiuje keturkojis medžioklės kompanjonas pasidaro daugiau ar mažiau užsispyręs, besiožiuojantis ir nepaklusnus. Jis pamiršo beveik viską, ko išmoko per ankstesnius mėnesius, ir demonstratyviai visiškai ignoruoja šeimininką.

Kaip tai atrodo? Pavyzdžiui, pasivaikščiojimo metu pašauktas šuo net nepažvelgia į šeimininką, o tęsia savo reikalus: uostinėja, žymi teritoriją, gali pradėti žaisti, kasti žemę, mėtyti pagalį ar net apskritai apsisukti ir nueiti. Jei šeimininkas bando šunį pagauti, jis mikliai išsisukinėja ir dažnai ima šokti aplink žmogų, šokinėdamas ir lakstydamas aplink taip, kad liktų nepasiekiamas. Paprastai tai atrodo kaip erzinimas ir piktas juokavimas.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Ką daryti?

Jokiu būdu neignoruoti paaugliškų kvailysčių. Jei duota komanda, negalima po poros nesėkmingų bandymų numoti ranka ir sumurmėti: „Nieko, kitą kartą pavyks.“ Užtenka vieną kartą nusileisti, kad šuo suprastų, jog gali ir neklausyti. Šeimininkas turi būti protingesnis už šunį ir pasiekti, kad šuo padarytų tai, kas pasakyta.

• Jei šuo neateina pagal komandą Ateik, nereikia keiktis, kartoti komandą dešimt kartų arba bandyti jį sugauti. Nepavyks! Jei šuo ignoruoja duotą komandą, reikia palaukti, kol jis pažiūrės į šeimininką, ir bėgti tolyn. Nereikia laukti per ilgai, daugiausia 5–10 sekundžių. Galima sukelti kokį nors papildomą garsą, pvz., tyliai švilptelėti arba cyptelėti, kad pavyktų atkreipti šuns žvilgsnį, o tada bėgti. Kitas variantas – pašaukti šunį ir, jei jis neateina, pritūpti ar net atsigulti. Šuo nustebs dėl tokio elgesio ir ateis patikrinti, kas vyksta. Šuniui atėjus, nesvarbu, po kokio ilgio pauzės, jį BŪTINA girti ir negalima barti. Kad ir kaip norėtųsi!

• Sėsk, Gulk, Stovėk – šios komandos dažniausiai praktikuojamos visiškai šalia žmogaus. Tokiame paauglystės amžiuje geriausia tai daryti su pavadėliu. Tai leis iš karto ištaisyti neteisingą elgesį ir neleis šuniui pabėgti, kai jam nusibos. Skanėstus reikia laikyti vienoje rankoje, pavadėlį – kitoje. Komandą reikia duoti vieną kartą. Jei šuo jos nevykdo, galima švelniai timptelėti už pavadėlio arba atlikti korekciją ranka. Svarbu nurodyti vieną kartą! Kai komanda įvykdyta teisingai, šunį būtina apdovanoti skanėstu ar žaidimu. Kantrybei lavinti reikia bandyti ilginti pauzę tarp komandos davimo ir jos įvykdymo bei skanėsto. Laukdamas skanėsto šuo turi gulėti, sėdėti arba stovėti ramiai, žiūrėdamas žmogui į akis. To galima išmokyti laikant ranką su skanėstu prie savo burnos.

• Jei šuo neneša aporto, reikia elgtis panašiai kaip pasikvietimo komandos treniruotėje. Kai daiktas ar medžiojamojo gyvūno aportas išmestas, šuo prie jo priėjęs arba suradęs anksčiau paslėptą atneštiną daiktą, šeimininkas turi palaukti vieną ar dvi sekundes ir, jei šuo neateina, sprukti nuo jo. Šuo negalės pamesti grobio ir negalės nebėgti paskui šeimininką.

• Sustojimo komandų treniruotės yra vienos sunkiausių ir neteisingą elgesį jas vykdant koreguoti labai sunku, nes jų tikslas – išmokyti šunį sustoti didesniu ar mažesniu atstumu nuo šeimininko ir stovėti vietoje. Todėl tol, kol šuo pradeda vykdyti komandą daugiau mažiau teisingai, reikia naudoti ilgą pavadėlį.

Komandą šuniui galima duoti tik tada, kai žinote – ji bus įvykdyta

Kaip tai suprasti? Labai paprastai. Kol šuo jaunas, jam įdomu absoliučiai viskas. Jei žaidžia – tai aistringai, jei seka pėdomis – tai kažkuo susidomėjęs viską pamiršta: aplink jam niekas daugiau neegzistuoja.

Jei žiūrint į šunį kyla įtarimų, kad jis komandą gali ignoruoti, geriau nieko nesakyti. Neįvykdyta komanda yra bloga patirtis, kurią šuo įsidėmės. Kuo daugiau tokių situacijų, tuo mažiau paklusnumo ir noro bendradarbiauti su šeimininku.
Kai situacija pasikeičia ir šuns dėmesio daugiau niekas pernelyg nepatraukia, galima pratęsti treniruotę arba liepti prieiti.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

O gal visai nemokyti?

Egzistuoja keli su šunų auklėjimu ir naudojimu medžioklėje susiję mitai, o vienas gajausių aiškina, neva medžioklinio šuns negalima mokyti paklusnumo, nes tada jis praras savarankiškumą ir negalės dirbti medžioklėje visiškai atsidavęs. Šio mito šalininkams reikia pasakyti – tai nesąmonė! Paklusnumo šuniuką reikia mokyti nuo pat pirmos dienos namuose. Apie tai daug kalbėta ir rašyta. Procesas turėtų prasidėti lengviausiu lygiu. Šuniui augant reikia reikalauti vis nuoseklesnio vykdymo.

Socializaciją reikia tęsti

Jauną šunį būtina socializuoti visose srityse: kontakto su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis, transporto ir miesto aplinkos, komunikacijos su šunimis ir kitais augintiniais.

Kaip jau minėta, paauglystėje šuo stengiasi pakeisti pasaulį ir savo vietą jame. Ankstesniais mėnesiais vykdyta socializacija ir šunų komunikavimo įgūdžiai gali pasimiršti. Tai ypač svarbu kalbant apie patiną, kuris šiame amžiuje gali pradėti dominuoti ir diktuoti savo taisykles kitiems šunims ar net šeimininkui.

Kad neleistumėte viskam eiti savaime, negalima ignoruoti savo augintinio agresyvaus ir įkyraus elgesio kitų šunų akivaizdoje. Būtina nukreipti jo dėmesį žaislais ir žaidimu, paklusnumo komandomis ir skanėstais.

Fiziologija

Šuo toliau vystosi. Šiame amžiuje dantys jau beveik visiškai išaugę, o žandikaulis išsivystęs, tačiau kiti skeleto kaulai, sąnariai ir jungiamieji audiniai tebesiformuoja ir tebestiprėja. Tai reiškia, kad reikia patvaresnių ir įdomesnių žaislų bei užsiėmimų.

Galbūt anksčiau šuo nieko nebuvo sugraužęs, tačiau dabar jis gali pradėti domėtis šeimininko batais ir kitais daiktais. Ilgesni pasivaikščiojimai ir intelektualūs žaislai gali padėti išspręsti problemą. Pasivaikščiojimams reikėtų kuo dažniau rinktis naujas vietas, nes tyrinėjimas ir orientavimasis duoda peno šuns smegenims. Nauja patirtis yra vienas iš dalykų, vadinamų intelektualiniu krūviu šunims.

Sulaukę dešimties mėnesių mažų veislių šunys būna pasiekę 90 proc. suaugusio šuns dydžio, o didesnių veislių – apie 70 proc.

Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!

Susiję straipsniai

Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas

LA.lv