Šunys

Kodėl šuo kasosi ausis? Priežastys ir sprendimai0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Beveik kiekvienas šuns savininkas nors kartą susidūrė su kompaniono ausų problemomis. Žinoma, ne visada šuo purto galvą ar kasosi ausis, kartais į vieną pusę pasvirusi galva ar žemiau už kitą nuleista ausis taip pat gali reikšti diskomfortą, nemalonius pojūčius. O tai jau priežastis susirūpinti, nes ausų infekcijos pavojingos ir gali būti rimtesnių sveikatos problemų ženklas. Požymiai gali būti labai įvairūs: bėrimas ausies kraštuose ar vidinėje pusėje, išskyros, paraudimas, nemalonus kvapas, kraujavimas, niežulys, skausmas, pasikeitęs elgesys ar net inkštimas liečiant galvą. Ausų skausmas yra toks stiprus, kad paprastai gero būdo šuo gali tapti agresyvus. O tai irgi yra vienas iš požymių, kad kažkas negerai.

Šuns ausies maketas
Nuotrauka Kataryna Šterna

Kokios gali būti priežastys ir ką daryti?

Alergija

Šunys, kaip ir žmonės, kenčia nuo įvairių alergijų. Veterinarijos gydytojų teigimu, alergija taip pat yra dažna šunų ausų problemų priežastis.

Labiausiai į alergiją linkę prancūzų ir anglų buldogai, labradorai, Stafordšyro terjerai ir keletas kitų veislių. Rizikos grupei priskiriami ir šiuolaikinių arba, tiksliau tariant, madingų veislių šunys – alergiškų kraujo linijų palikuoniai. Tai reiškia, kad, jei tėvai ir seneliai buvo alergiški, šuniukai taip pat bus tokie.

Populiariausių veislių atstovai, kuriuos veisdami savininkai labiau orientuojasi į finansinę naudą nei į atsakingą veislės palaikymą, būna jautresni, labiau pažeidžiami, labiau linkę į ligas ir alergijas.

Blusų ir kitų vabzdžių įkandimai šuniui gali sukelti alerginę reakciją. Vieno blusos įkandimo pakanka, kad niežulys išliktų savaitę ar dvi. Alergiškam šuniui niežulys nuo vabzdžių įkandimo būna stipresnis.

Alergija blusoms gali sukelti kailio šėrimąsi, atvirų opų ar šašų atsiradimą ant odos, dažniausiai ant nugaros, prie uodegos pagrindo. Odos pažeidimų gali atsirasti ir kitose kūno vietose, įskaitant ausis, tiesa, gana retai. Kasymasis taip pat gali prisidėti prie antrinės infekcijos.

Jei kyla įtarimų, kad šuo alergiškas blusoms, reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes alergiją blusoms galima įveikti tik gydant kompleksiškai ir užtikrinant profilaktiką.

Kontaktinę alergiją šunims gali sukelti įvairios medžiagos ir aplinkos veiksniai, įskaitant veikliąsias antkaklių nuo blusų medžiagas, druską, net vilną, kad ir kaip keistai tai skambėtų. Nustatyti tikrąjį alergijos šaltinį dažnai yra labai sunku.

Kontaktinės alergijos požymiai yra stiprus niežulys, bėrimai ar iškilimai ant odos. Požymiai atsiras priklausomai nuo to, kuri kūno dalis liečiasi su alergenu. Dažniausiai pažeidžiamos kūno dalys yra smakras, krūtinė, pilvas ir uodega.
Pirmoji sėkmingos kovos su kontaktine alergija sąlyga – nutraukti kontaktą su žinomu dirgikliu.

Maisto alergija gali atsirasti nepriklausomai nuo to, ar savo šunį šeriate sausu, ar natūraliu maistu. Labiausiai paplitusi priežastis yra reakcija į konkrečius maisto baltymus, pavyzdžiui, jautieną ar kiaulieną. Per didelis riebalų kiekis taip pat gali sukelti alerginę reakciją: niežulį, įskaitant ausų niežėjimą, virškinimo sutrikimus ir sunkumą kvėpuojant.

Inhaliacinė alergija, arba atopija, šunims gali pasireikšti nuo medžių ir augalų žiedadulkių, taip pat nuo pelėsio, namų dulkių erkučių, cheminių medžiagų. Pagrindinis inhaliacinės alergijos simptomas yra stiprus niežulys ir kasymasis, ypač snukio ir ausų srityje, tarpupirščių laižymas. Alergijos išgydyti neįmanoma. Galima tik vengti alergeno, jei tai įmanoma, arba kontroliuoti alergijos simptomus vaistais. Tiesa, yra galimybė išbandyti imunoterapiją, kurios tikslas – išmokyti organizmą susidraugauti su alergenu ir ne taip stipriai į jį reaguoti.

Jei ausų liga atsinaujina net ir po kokybiško gydymo, reikia ieškoti gilesnės ausų ligos priežasties. Labai tikėtina, kad tai atopijos, arba inhaliacinės alergijos, pasekmės. Daugeliu atvejų tikroji ausų problemų priežastis yra alergija – tokia dermatologų išvada. Įdomu tai, kad dažnai pažeidžiama tik viena ausis. Paraudusi ausis rodo, kad prasideda alergija. Tokiu atveju būtina ieškoti jos sukėlėjo. Dažnai dėl to kaltos dulkių erkutės, kurios taip pat yra viena dažniausių žmonių alergijos priežasčių.

Kitos ausų problemų priežastys

Ant šuns odos, įskaitant ausį, gyvena visas rinkinys mikroorganizmų, kurių kiekis tarpusavyje subalansuotas ir normaliomis sąlygomis problemų nesukelia. Imuniteto problemos, ligos, alkis, šaltis, fizinis nuovargis gali sutrikdyti šią pusiausvyrą. Jei organizmas išsekęs, jo apsauginės sistemos nebeveikia taip, kaip turėtų, ir šuo suserga. Tai taikoma ir ausų sveikatai, nes ausyse yra ta pati oda.

Išoriniai veiksniai visada gali turėti įtakos šuns būklei. „Pavyzdžiui, po maudynių ausyse formuojasi drėgna, šilta aplinka, kurioje blogosios bakterijos greitai dauginasi ir slopina gerąsias bakterijas. Arba ima daugintis grybeliai“, – teigia veterinarijos gydytoja Lita Konoporė, Latvijos veterinarijos gydytojų asociacijos Smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Bakterinė infekcija

Bakterijos šuns ausyse taip pat nėra retenybė. Žinoma, normaliomis sąlygomis sveiko šuns organizmas sugeba atsispirti infekcijai ir išlaikyti normalią natūralių bakterijų pusiausvyrą, tačiau nusilpęs imunitetas, trauma ar ypač palanki aplinka gali paskatinti bakterijų dauginimąsi.

Grybelinė infekcija

Susidarius atitinkamoms sąlygoms, šuns ausyje gali išsivystyti grybelinė infekcija. Vienas labiausiai paplitusių sukėlėjų yra Malassezia pachydermatis. Tai mielių grybelio grupės narys, natūrali odos mikrofloros dalis. Jis gyvena šunų odos paviršiuje, tam tikrose gleivinėse ir išoriniame klausos kanale, maitinasi riebalų rūgštimis.

Įprastomis sąlygomis Malassezia pachydermatis nesukelia jokių simptomų, tačiau kito uždegimo, alergijos, padidėjusio jautrumo ar odos reakcijos sąlygomis gali kilti malasezinis dermatitas. Šis grybelis šunims taip pat gali sukelti vidurinės ausies uždegimą. Simptomai panašūs į niežų ir alergijos simptomus: odos paraudimas, šlapios išskyros, stiprus niežėjimas ir nemalonus kvapas. Šis grybelis sukelia rudos spalvos išskyras, todėl infekcija dažnai painiojama su ausies erkučių sukeltu ausies uždegimu.

Dėmesio! Neatlikus tyrimų ir nepasitarus su veterinaru, grybelinė infekcija gali būti supainiota su bakterine ar sukelta erkučių. Gydymas reikalauja kitokio požiūrio ir vaistų. Vienas šalutinių bet kokios savigydos rezultatų – priešingos grupės sukėlėjų dauginimas. Tai ypač pasakytina apie nepagrįstą antibiotikų vartojimą.

Klaidingai nusprendus, kad į jūsų šuns ausį įsimetė bakterinė infekcija, ir gydant ją netinkamais vaistais, bus sukurta palanki aplinka daugintis grybeliams. Ir atvirkščiai – jei patys savo nuožiūra gydysite grybelinę infekciją, tai gali sukelti bakterinių infekcijų protrūkį. „Viena pavojingiausių bakterijų, galinčių daugintis šuns ausyse, yra Pseudomonas aeruginosa – lazdelės formos bakterija, itin atspari antibiotikams. Ji gali tapti pavojinga ir žmogui, dažniausiai sukelia bakteriemiją, plaučių uždegimą ar kitas kvėpavimo ar šlapimo takų ligas“, – pabrėžia veterinarijos gydytoja.

Bakterijų apsauginė plėvelė, arba bioplėvelė

Tai palyginti nesenas atradimas, kuris taip pat labai susijęs su šunų ausų sveikata. „Gleivėtos ausys su tąsiomis išskyromis – tai bakterijų suformuota bioplėvelė (angl. biofilm), padedanti mikroorganizmams apsisaugoti nuo imuninės sistemos ir vaistų poveikio. Ir jei į tokias gleivėtas ausis lašinsite vaistus, jokio rezultato nepavyks pasiekti. Tie lašai tiesiog nepasiekia pačios bakterijos. Gydant bakterines infekcijas, ausies kanalas prieš naudojant vaistus turi būti kruopščiai nuvalytas specialiomis priemonėmis“, – teigia L. Konoporė.

Patarimas

Po maudymosi šuns ausis rekomenduojama išvalyti. Tai pasakytina ypač apie tankią vilną turinčius gyvūnus, pavyzdžiui, laikų veislių šunis. Išmaudžius šampūnu, kurio sudėtyje yra chlorheksidino, ir išdžiovinus šunį po maudynių ežere, upėje, pelkėje, galima išvengti įvairių infekcijų, įskaitant labai pavojingas ir sunkiai gydomas. Daugeliui šunų savininkų pažįstama vadinamoji hot spot – paraudimas, pažeista odos dėmė, kuri labai greitai plinta, didėja ir sukelia šuniui nuolatines kančias. Ją niežti, skauda, išslenka kailio, kyla nemalonus kvapas. Ji labai sunkiai gydoma.
Jei šuo turi polinkį arba į darbo pareigas įeina nuolatinis maudymas, rekomenduojama jį maudant naudoti specialius apsauginius šampūnus. Tas pats pasakytina apie ausų valymą. Yra įvairių priemonių, kuriomis ne tik galima išvalyti, bet jos ir apsaugo ausis nuo infekcijos.

Ausų erkutė

Vienas dažniausių spėjimų dėl šuns ausų infekcijų priežasčių būna ausų erkutė (lot. Otodectes cynotis). Vis dėlto ji nebūtinai yra dažniausia problemų priežastis.

Šiais parazitais gyvūnai gali užsikrėsti įvairiai: žindymo metu nuo motinos, iš aplinkos ar nuo kaimyno šuns, katės. Rizikos grupėje yra ir medžiotojų padėjėjai, kurie dažnai kontaktuoja su laukiniais gyvūnais ir gali užsikrėsti bet kokiomis šiems būdingomis ligomis, taip pat šunys, gimę ir gyvenantys veislynuose ar gyvūnų prieglaudose, tankioje populiacijoje.

Šie parazitai gali sukelti labai rimtų ausų problemų – kanale susidaro tamsiai rudos ir lipnios išskyros, gyvūnas kaso ausis, bandydamas nagais pataikyti į vidų. Ausų kaušeliai taip pat dažnai nukasomi. Gyvūnai kenčia nuo nuolatinio ir stipraus niežėjimo. Reikėtų pažymėti, kad stipraus užkrėtimo atveju pasekmės gali turėti įtakos net smegenims. Todėl labai svarbu laiku diagnozuoti šiuos parazitus ir jų atsikratyti.

Iš archyvo

Mitas apie ausų erkutę

Veterinarų teigimu, šunys taip lengvai šiuo parazitu užsikrėsti negali. „Ausų erkutės gamtoje taip aktyviai net nemigruoja. Tai švelnūs padarai, jeigu taip galima sakyti. Šuninė blusa (lot. Ctenocephalides canis) turi storus chitino šarvus, apsaugančius nuo išorės poveikio, o ausų erkutė yra plika, minkšta ir pažeidžiama. Išorinėje aplinkoje ji negali ilgai išgyventi. Todėl šuo turi artimai kontaktuoti su nešiotoju, kad užsikrėstų, – aiškino L. Konoporė ir pridūrė: – Didžiausia rizika pasigauti erkutę nuo benamio katino miesto aplinkoje, kur šie gyvūnai gyvena didelėmis kolonijomis ir yra nuolatinis ausų erkučių plitimo rezervuaras, nesąžininguose veislynuose, prieglaudose ar laikino laikymo vietose, kur daug gyvūnų ir šlubuoja žinios apie infekcijų profilaktiką.“

Mitas, kad atsikratyti šio parazito praktiškai neįmanoma, pagrįstas šeimininkų klaidomis gydant šią parazitinę infekciją. „Jei pasiseka, ausų erkučių galima atsikratyti net naudojant tik aliejines ausų valymo priemones. Žinoma, reikia naudoti veiksmingus tam skirtus vaistus, ir tada, tinkamai gydant, ausų erkučių galima visiškai atsikratyti per vieną mėnesį“, – sakė veterinarijos gydytoja.

Ausų erkutę (Otodectes cynotis)
Nuotrauka: Wikipedia

Ji paaiškino, kad svarbu atsižvelgti į šio parazito gyvavimo ciklo ypatumus: „Kiekvieno organizmo vystymasis specifinis. Tas pats su ausų erkute. Kodėl svarbu net trumpai nenutraukti gydymo? Nustojęs paisyti mano rekomendacijų šeimininkas suteikia galimybę šuns ausyje esantiems erkių kiaušinėliams išsiristi ir tęsti savo gyvenimo ciklą. Ir taip lyg užburtame rate. Mūsų užduotis yra padaryti taip, kad visi kiaušinėliai, visos nesubrendusios ausų erkutės formos būtų sunaikintos. Jei mėnesį viso to nuosekliai laikysitės, nebus jokių problemų atsikratyti šių parazitų.“ Ji pridūrė, kad negydomos ausys gali būti negrįžtamų odos pokyčių priežastis.

Mitas apie nulėpusias ausis

„Prancūzų buldogai turi nedideles stačias ausis, be plaukų vidinėje pusėje, tačiau labai dažnai serga alergija ir įvairiomis infekcijomis. O dratharas storu kailiu ir nulėpusiomis ausimis, kurios reguliariai liečiasi su vandeniu, yra sveikas kaip arklys, ausų infekcijos šios veislės šunims nustatomos labai retai. Ausies struktūra ir kailis nėra lemiami dalykai. Yra daug įvairių veislių šunų stačiomis ausimis, kurios galėtų būti veikiamos aplinkos poveikio, ir nulėpusiomis, kur gali kauptis drėgmė ir nešvarumai, tačiau taip nėra“, – pabrėžė veterinarijos gydytoja.

Ji paaiškino, kad ausis išsivalo pati. Normalus drėgmės lygis ir mikroorganizmų kiekis sraigėje ir ausies kanale palaikomas individualių organizmo mechanizmų ir imuniteto.

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Ausų siera apsaugo

Įdomu tai, kad ausų siera, išsiskirianti ir šunims, yra viena iš infekcijos barjerų žinduolių organizmuose.
Ausų sierą gamina liaukos, esančios tarp ląstelių išorinėje ausies kanalo dalyje. Jos spalva gali būti nuo beveik baltos iki tamsiai rusvos. Kas nors gali klaidingai manyti, kad tai yra ligos simptomas. Šios išskyros reikalingos gilesnėms ausies struktūroms apsaugoti nuo nešvarumų ir dulkių, nes jos mechaniškai prilimpa prie ausų sieros, kuri yra minkšta ir lipni, panaši į vašką.

Ji saugo ausį ir būgnelį nuo vandens, kuris patekęs gali sukelti įvairių pažeidimų ir infekcijų. Siera pamažu iš ausies vidinės pusės juda į išorę, su savimi išsinešdama visus prilipusius nešvarumus, tada sudžiūva ir iškrinta kaip mažytės, kartais net nepastebimos dalelės.

Ar reikia valyti ausis?

Specialistai sako – ne. „Natūralus šuns ausų valymosi mechanizmas veikia taip, kad ausys būna švarios ir sveikos. Pastebėjus kokių nors pakitimų ar išskyrų, reikėtų kreiptis į specialistą, kuris patars, ką daryti ir kaip valyti ausis. Labai dažnai žmonės, norėdami gero, pradeda šuns ausis valyti kasdien. Iš esmės jie nežino, kaip tą reikia daryti, naudoja netinkamas priemones, valo per sekliai arba per stipriai.

Pasitaiko, kad šeimininkas šuns ausis, kurioms jau gresia uždegimas, dar apdrasko, sudirgina. Pavyzdžiui, paprastu ausų krapštuku, kuris lyg ir tam skirtas, išvalytų ausų paviršius apžiūrint per videoskopą arba otoskopą atrodo tarsi nubrozdintas. Panašiai kaip parkritusių vaikų keliai. Tokiu būdu šeimininkas, gero norėdamas, savo šuns sveikatai sukelia daugiau pavojaus – ausyse gali pradėti daugintis nepageidaujami mikroorganizmai“, – aiškina L. Konoporė pabrėždama, kad per dažnas ar nereikalingas ausų valymas dirgina ir didina riziką šuniui susirgti labiau nei jų nevalymas.

Veterinarė pabrėžė, kad, jei šuns ausys atrodo pernelyg nešvarios, reikia kreiptis į veterinarą, kad nustatytų, kas tai sukelia, ar šias ausis reikia gydyti ir valyti, ar tai yra natūrali ir normali šio konkretaus individo būklė. Be specialaus ausų apžiūros aparato to padaryti nepavyks. Kartais tenka pasitelkti į pagalbą ir laboratorinius metodus.

Išleistas naujas žurnalo numeris!

Susiję straipsniai

Žvėriena – žurnalo priedas, skirtas sumedžiotų gyvūnų apdorojimui

LA.lv