Šunys yra visai kaip žmonės, jiems būdingos tos pačios ligos. Tai tinka ir kalbant apie alergijas. Ypač jautrūs įvairiems dirgikliams būna itin pakeistų ar populiarių veislių šunys. Medžioklinių veislių šunys rečiau būna alergiški, bet ir mūsų padėjėjai nusipelnė, kad skirtume jiems dėmesio, atskirtume ligų simptomus ir prireikus jiems padėtume.
Šunims pasitaiko trijų tipų alergijos: tam tikriems maisto produktams, vabzdžių (dažniausiai blusų) įkandimams ir aplinkos medžiagoms, įskaitant vaistus ir buitinę chemiją.
Simptomai
Simptomai, nepaisant alergijos sukėlėjo, gali būti tokie patys: ir parduotuvėje pirkta vištiena, ir priemonė nuo blusų gali sukelti vienodą reakciją. Dažniausiai alerginę reakciją rodo:
1) patinimas;
2) išskyros iš ausų, nosies ar akių;
3) odos paraudimas, dilgėlinė, pleiskanos;
4) niežulys;
5) nemalonus kailio ir odos kvapas.
Kadangi iš simptomų tiksliai nustatyti alergijos priežasčių negalima, rekomenduojame kreiptis į veterinarą, kuris padės nustatyti sukėlėją, išrašys vaistų ir papasakos, kaip susitvarkyti su liga.
Alergija maisto produktams
Šio tipo alergija pasireiškia palaipsniui, todėl ją nustatyti sunkiausia. Jos priežastis dažniausiai yra konkretaus tipo baltymai. Todėl, įtariant alergiją maistui, pirmiausia reikia keisti baltymų tipą. Pavyzdžiui, jeigu šuniui kurį laiką duota vištienos ar sauso ėdalo su vištiena, reikia jos atsisakyti ir pereiti prie kitokių baltymų. Itin sunkiais atvejais šuniui nustatoma dieta – skiriamas hipoalerginis ėdalas.
Alergija blusų įkandimams
Įkandus blusai, į šuns kraują patenka blusų seilėse esančio svetimo baltymo. Simptomai gali išlikti net po to, kai šuo gauna priemonių nuo blusų ir visi vabzdžiai jau seniai būna dingę. Kad alergija prasidėtų, šuniui net nereikia būti blusų nešiotoju – užteks vieno svetimos blusos įkandimo. Tokia alergija dažniausiai pasireiškia vasarą ir rudenį. Tai susiję su blusų aktyvumu iki žiemos.
Simptomai: niežulys, padažnėjęs kasymasis, paliestos vietos graužimas, dermatitas.
Alergijos galima atsikratyti išnaikinus blusas. Prisiminkite, kad reikia valyti ir šuns guolį.
Alergija aplinkos medžiagoms
Šią alergiją – atopinį dermatitą – gali sukelti augalų žiedadulkės, pelėsiai, dulkės, net žolė. Atopinis dermatitas nepagydomas. Galima stengtis pagerinti šuns gyvenimą vengiant dirgiklio ir palengvinant simptomus. Tarp kitko, sukėlėjas gali būti net šeimininko kvepalai.
Gyvatės įkandimas. Simptomai ir priemonės
Gana dažnai šunys nukenčia nuo gyvatės įkandimo. Rizikos grupėje yra netgi tie medžiokliniai šunys, kurie niekada nebuvo miške. Gamtoje jie stengiasi realizuoti savo natūralius instinktus ir susiduria su pavojais, kuriems nėra pasiruošę.
Iš trijų Lietuvoje gyvenančių gyvačių rūšių tik viena yra nuodinga – paprastoji angis (lot. Vipera berus). Angies įkandimas yra pavojingas smulkiųjų veislių ir mažiems šunims. Suaugęs vidutinio dydžio ar didesnis šuo nenugaiš, nebent turėtų stiprią alergiją nuodams.
Simptomai:
• Ant odos yra du raudoni taškeliai, pirmąsias 20 minučių po įkandimo gali kraujuoti.
• Apatija, prislėgtumas, išsekimas, dusulys, dezorientacija.
• Stiprus skausmas įkandimo vietoje. Šuo net gali vengti prisilietimo prie traumuotos vietos.
• Patinimas. Įkandimo vieta stipriai patinsta, patinimas gali plėstis žemyn.
• Seilėjimasis, vėmimas ir viduriavimas.
• Atskirais atvejais – širdies veiklos sutrikimai, tachikardija ir net infarktas.
Iš pradžių pakilusi kūno temperatūra gali sparčiai nukristi, išsivystyti toksinė nefropatija su krauju šlapime (švieži eritrocitai), poodinio kraujavimo vietoje gali formuotis nekrozinės zonos, gali nukristi kraujo spaudimas. Pažeidžiamos kraujagyslės ne tik įkandimo vietoje, bet ir visuose vidaus organuose (plaučiuose, kepenyse, inkstuose, blužnyje, smegenyse), audiniai gali patinti, atsirasti daug nedidelių kraujosruvų. Gali kilti ir kraujotakos sistemos sutrikimų, kraujavimo, širdies raumenų ir inkstų funkcijos sutrikimų.
Svarbiausia – prisiminti, kad įkandus gyvatei šuns būklė gali prastėti labai sparčiai ir kiekviena minutė gali reikšti dideles problemas ateityje. Kartais delsimas gali kainuoti šuns gyvybę.
Dažniausiai gyvatė įkanda šuniui į snukį, kaklą ar leteną, jeigu šis ant roplio užlipa. Jeigu gyvatė įkanda į kaklą, pasmakrę ar ties apatiniu žandikauliu, pavojus šuns gyvybei itin didelis – patinimui didėjant, šuo gali uždusti.
Ką daryti?
Pastebėjus, kad šuo ko nors ieško žolėje, uostinėja, bet sparčiai atšoka atgal ir tada vėl artinasi prie tos pačios vietos, daro staigius judesius, dažnai atitraukdamas galvą, reikia bandyti nedelsiant šunį atšaukti. Gal dar ne per vėlu!
Jeigu šuo kaunasi su gyvate, purto ją ar galbūt jau įkando, šunį reikia atitraukti ir atidžiai apžiūrėti. Jeigu iš karto nepavyksta nustatyti galimo gyvatės įkandimo vietos, šunį reikia stebėti bent kelias valandas.
Įtarę, kad šuniui įkąsta ar pasireiškia bent vienas simptomas, nedelsdami vykite į artimiausią veterinarijos kliniką, verta iš anksto įspėti gydytoją apie situaciją.
Var izcelt Remiantis veterinarų patirtimi, kritinis laikotarpis yra 20–30 minučių. Jeigu šuo nejaunas, jeigu jo sveikata silpnesnė ar jis visai nedidelis, tai pusvalandis gali būti kritinis.
Jeigu neįmanoma greitai pasiekti veterinaro, galima bandyti padėti šuniui savarankiškai.
Jei gyvatė įkando šuniui į leteną, uždėkite įtvarą ir apribokite šuns judėjimą. Galima naudoti narvelį, mažą šunį rekomenduojama nešti rankomis, kad sumažintumėte stresą ir neleistumėte jam judėti. Kuo mažiau šuo judės, tuo lėčiau nuodai plis po kūną.
Ant įkandimo vietos reikia uždėti šaltą kompresą.
Duokite šuniui vandens. Galima duoti nestiprios arbatos su minimaliu kiekiu cukraus.
Medžioklinių šunų šeimininkams rekomenduojama turėti vaistinėlę ekstremaliems atvejams. Nuo gyvatės įkandimo šuniui reikia duoti antihistamininių vaistų: difenhidramino, suprastino, tavegilio, šokui ir patinimui mažinti – prednizolono, deksametazono, širdies veiklai gerinti – sulfokamfokaino (švirkščiamas po oda) ar valokordino, korvalolio (geriamieji lašai).
Jeigu tokios galimybės padėti šuniui neturite, reikia bent jau susisiekti su veterinaru telefonu ir pasikonsultuoti.
Reabilitacija
Kadangi nuo gyvatės nuodų šuniui gali išsivystyti širdies, kepenų ar inkstų nepakankamumas, rekomenduojama duoti specialių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Essentiale forte kepenų veiklai gerinti, pasirūpinti sveiku ir aktyviu gyvenimo būdu, tinkamu maitinimu.
Ko nedaryti?
Nedelsti – svarbu vykti pas veterinarą
Nedėti timpos
Nepjauti odos
Nebandyti išsiurbti nuodų
Nevaikyti šuns tikintis, kad taip nuodai greičiau išsivaikščios
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
