Miške nugaišusį šerną žmogui gali būti sunku pastebėti, ypač tankioje augmenijoje ar sunkiai prieinamoje vietoje. Estijoje šiai užduočiai pasitelkiami specialiai parengti medžiokliniai šunys. Kartu su vedliais jie padeda ieškoti gaišenų, kad būtų galima atlikti tyrimus ir iš gamtos pašalinti galimus afrikinio kiaulių maro infekcijos šaltinius.
Projektą įgyvendina Estijos vidaus saugumo akademijos tarnybinių šunų mokymo centras, Estijos žemės ūkio ir maisto tarnyba (PTA) ir Estijos medžiotojų draugija (EJS). Tarnybinių šunų rengimo patirtis pritaikyta medžiotojų ir jų šunų mokymams, kuriuos finansuoja PTA.
Nuo tinkamumo vertinimo iki darbo miške
Apie programos pradžią PTA paskelbė 2025 m. rugsėjį. Kaip vėliau pranešė EJS, įvadiniame kurse pirmiausia buvo vertinamas šunų tinkamumas, motyvacija, paklusnumas ir bendradarbiavimas su vedliu. Vėliau pradėtas pradinis rengimas, o 2026 m. pavasarį mokymai tęsti tikromis vietovės sąlygomis.
2026 m. gegužės penkioliktąją specialų rengimą baigė devyni medžiokliniai šunys ir aštuoni vedliai. Visi devyni šunys sėkmingai išlaikė baigiamuosius bandymus. Mokymams vadovavo Estijos vidaus saugumo akademijos tarnybinių šunų mokymo centro atstovas Rene Radala.
Vienas kurso dalyvių Aivo Kivitar pripažino, kad mokymai buvo gana sudėtingi, tačiau rezultatyvūs. „Medžiokliniai šunys iš esmės skirti gyvūnui surasti. Šiuose kursuose šunys buvo mokomi taip pat kaip keturkojai policijos ir pasienio tarnybų pagalbininkai, ieškantys dingusių žmonių, palaikų, narkotikų ar kitų medžiagų. Dabar turime kelis šunis, gebančius miške surasti nugaišusį šerną. Pats esu radęs vietą, kurioje buvo nugaišęs šernas, o iš jo buvo likę tik oda, kaulai ir šiek tiek kitų liekanų.“
Mokymų metu paaiškėjo, kad medžiokliniai šunys sėkmingai susidoroja su tokia užduotimi. Jau surengtos ir kelios paieškos, kurias koordinuoja Estijos žemės ūkio ir maisto tarnyba, nurodydama, kuriame sektoriuje kuriam specialistui reikės ieškoti šernų liekanų.
Rasti neužtenka, reikia išmokti ir pasilikti
Pasak Rene Radalos, ieškoti pagal kvapą šunims yra natūralu, tačiau nemažai darbo prireikė mokant juos pasilikti radinio vietoje. Kaip jis aiškino EJS publikacijoje, šunys buvo įpratę suradę grįžti pas šeimininką, o šiame darbe turėjo išmokti sustoti ir likti prie radinio.
Vedliams su savo šunimis teko dirbti reguliariai, treniruojantis kelis kartus per savaitę. Projekto organizatoriai pabrėžia, kad baigiamasis bandymas nėra paskutinis mokymosi etapas. Norint išlaikyti įgūdžius, būtina reguliari praktika.
Tyrėjai nurodo, kad daugelio medžioklinių veislių šunims būdingas įgimtas gebėjimas pranešti apie radinį, vadinamasis anonsas. Suradęs ieškomą gyvūną ar daiktą, šuo nelieka prie jo laukti šeimininko, bet grįžta jo pasitikti ir nuveda iki radinio. Aivo Kivitar pažymėjo, kad tam tikromis aplinkybėmis tai galėtų būti daug naudingiau, nei palikti šunį miške laukti, kol žmogus pagal GPS duomenis pasieks konkrečią vietą.
Paieškos jau davė rezultatų
Specialiai parengtų šunų darbas jau atsispindi oficialioje ligos stebėsenos statistikoje. PTA duomenimis, 2026 m. rugsėjo aštuntąją Harju apskrities Saue savivaldybėje, Põrsu medžioklės plotuose, užregistruoti trys nugaišę šernai, kuriems nustatytas afrikinis kiaulių maras. Prie šio įrašo pažymėta, kad gaišenas rado šuo.
Šuo suranda nugaišusį gyvūną, o užsikrėtimą patvirtina laboratorinis tyrimas. PTA aiškina, kad greitas nugaišusių šernų aptikimas ir pašalinimas iš gamtos svarbus tiek ligos plitimui stebėti, tiek jam riboti.
Medžiotojų patirtis padeda riboti ligos plitimą
Šioje programoje svarbūs abiejų komandos narių gebėjimai. Medžioklinis šuo turi būti tinkamas paieškai, paklusnus ir motyvuotas, o vedlys turi mokėti su juo dirbti miške. EJS padėjo surasti susidomėjusius šunų šeimininkus ir jų šunis.
Organizatoriai mano, kad parengtos komandos gali sustiprinti afrikinio kiaulių maro stebėseną. Tačiau paieškų darbas neatsiejamas nuo biologinio saugumo. PTA primena, kad šunys po sąlyčio su šernų gaišenomis gali pernešti virusą. Todėl specialiai organizuojamų paieškų patirtis neturėtų būti suprantama kaip raginimas savarankiškai leisti šunis ieškoti galimai užkrėstų gyvūnų gaišenų.
Toj vietoj (ne)bus krateris, o be ginklo doroti laimikį pavojinga. Pokalbiai apie medžioklę #95
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
