Patirtis

Nauji AKM atvejai Suomijoje. Ką daro suomiai, kad sustabdytų ligą?0

Nuotrauka: iš archyvo

Suomijoje tęsiantis kovai su afrikiniu kiaulių maru (AKM), patvirtinti nauji užsikrėtusių šernų radiniai. Vienas jų aptiktas už griežčiausiai ribojamos židinio teritorijos, tačiau tebėra nustatytoje užkrėstoje zonoje. Spalio septintą dieną Suomijos maisto tarnyba Ruokavirasto pranešė, kad šis radinys yra kelių mėnesių senumo šerno liekanos, todėl jis nerodo neseno ligos plitimo.

Tuo pat metu židinio teritorijoje nustatyti ir naujesni užsikrėtimo atvejai. Miehikkälä savivaldybėje virusas patvirtintas ištyrus maždaug vienos ar dviejų savaičių senumo šerno gaišeną ir dar vieną iš šios teritorijos pašalintą šerną. Liga tebėra aptinkama, todėl paieškos, tyrimai ir kontrolės priemonės tęsiamos.

Iškasti tranšėją pigiau nei tirti. Ką nori daryti su AKM medžiotojai? Pokalbiai apie medžioklę #83

Virusas aptiktas už židinio teritorijos ribų

Naujausias radinys už židinio teritorijos aptiktas Virolahti savivaldybėje, maždaug penkiolika kilometrų į vakarus nuo dabartinės jos ribos, Haminos kryptimi. AKM virusas nustatytas šerno kaulų liekanose, kurių amžius vertinamas keliais mėnesiais.

Šis skirtumas svarbus vertinant padėtį. Senos užsikrėtusio gyvūno liekanos suteikia informacijos apie ankstesnį ligos paplitimą, tačiau savaime nepatvirtina, kad virusas šiuo metu aktyviai plinta į naujas vietoves. Ruokavirasto nurodo, kad už židinio teritorijos aptikus naujesnių užsikrėtusių šernų būtų iš naujo vertinamas užkrėstos zonos išplėtimas.

Pirmą kartą AKM Suomijoje patvirtintas 2026 metų liepos trisdešimtą dieną, ištyrus Virolahti rastus nugaišusius šernus. Tarnybos paskelbtoje suvestinėje iki spalio penktos dienos įrašyti 52 šernai, kuriems nustatytas AKM. Radiniai registruoti Virolahti, Miehikkälä, Lappeenrantos ir Pyhtää savivaldybėse.

Medžiotojai įtraukti į gaišenų paiešką

Viena pagrindinių suomių taikomų priemonių yra sisteminga nugaišusių šernų paieška. Rugpjūčio pradžioje Ruokavirasto organizavo maždaug šimto savanorių medžiotojų mokymus, kad teritorijos būtų tikrinamos nuosekliai, o radiniai surenkami laikantis biologinio saugumo reikalavimų.

Paieškoms naudojama programėlė WeHunt, kurioje galima pažymėti radinio koordinates ir pasidalyti nuotraukomis su kitais paieškos dalyviais. Aptikus gaišeną paimami mėginiai AKM tyrimams, o liekanos surenkamos ir sunaikinamos taip, kad nekiltų papildomas infekcijos plitimo pavojus. Vietoje veiklą koordinuoja veterinarijos specialistai.

Šernų populiacijos mažinimą užkrėstoje zonoje taip pat organizuoja tarnyba, bendradarbiaudama su vietos medžiotojais. Taip siekiama suderinti ligos kontrolę su būtinybe neišbaidyti šernų į kitas teritorijas ir nepernešti viruso žmonių, transporto ar įrangos pagalba.

Buferinėje zonoje šernų medžioklė skatinama

Aplink užkrėstą zoną rugsėjo dešimtą dieną nustatyta papildoma ribojimų zona, atliekanti buferio vaidmenį. Joje šernų medžioklė leidžiama ir skatinama, tačiau iš kiekvieno sumedžioto šerno privaloma pateikti mėginius Ruokavirasto laboratorijai.

Šernų gaišenų, šviežios mėsos ir kitų iš šernų gautų produktų judėjimas šioje zonoje bei iš jos ribojamas. Gavus neigiamą AKM tyrimo rezultatą, mėsa gali būti naudojama medžiotojo namų ūkio reikmėms, laikantis nustatytų sąlygų. Šernai, kurie šiam tikslui nenaudojami, turi būti sunaikinami pagal tarnybos nurodymus.

Užkrėstoje zonoje ribojamas ir medžioklinių šunų naudojimas. Šunų, kurie varo, iškelia, aploja ar sulaiko medžiojamuosius gyvūnus, negalima paleisti nuo pavadžio, taip pat ir per mokymus. Griežčiausiai ribojamoje židinio teritorijoje šunis leidžiama vedžioti tik su pavadžiu ir keliais.

Už mėginius ir pranešimus mokama atlygis

Siekiant surinkti daugiau tyrimams reikalingų mėginių, nuo rugsėjo pirmos dienos iki metų pabaigos padidintas atlygis medžiotojams ar medžiotojų klubams. Už pateiktus sumedžioto šerno mėginius mokama 500 eurų už gyvūną.

Tokio pat dydžio atlygis numatytas ir už pranešimą oficialiam veterinarijos gydytojui apie rastą nugaišusį, ligotai atrodantį ar eismo įvykyje nukentėjusį šerną. Tarnyba ragina fiksuoti radinio koordinates ir apie jį pranešti, kad specialistai galėtų organizuoti tolesnius veiksmus.

Kol kas paskelbti duomenys neleidžia teigti, kad AKM Suomijoje jau sustabdytas. Nauji atvejai židinio teritorijoje patvirtina, kad infekcija tebėra aptinkama, o senų liekanų paieška padeda tikslinti ankstesnio paplitimo vaizdą. Suomiai tęsia gaišenų paiešką, laboratorinius tyrimus ir kontroliuojamą šernų populiacijos mažinimą.

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

Susiję straipsniai

Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO

LA.lv