VMVT viešai skelbiamose rekomendacijose nėra nustatytas konkretus 24, 48 ar 72 valandų laikotarpis, kuriam praėjus su tuo pačiu automobiliu, avalyne ar šunimi būtų saugu vykti į kitus medžioklės plotus. Saugumą užtikrina ne laukimas, o kruopštus valymas ir dezinfekavimas.
Vien tik palikti purvinus batus, automobilį ar įrangą kelioms dienoms nepakanka. Jeigu ant jų liko kraujo, audinių, išskyrų ar užteršto dirvožemio, virusas gali išlikti daug ilgiau.
Avalynė
Pirmiausia nuo batų reikia mechaniškai pašalinti žemes, purvą ir organines liekanas. Ypač kruopščiai reikia išvalyti padų protektoriaus griovelius, kuriuose gali likti užteršto dirvožemio.
Nuplautą avalynę reikia apdoroti Lietuvoje autorizuotu veterinariniu biocidiniu produktu, kurio etiketėje nurodyta, kad jis veikia AKM sukėlėją. Būtina laikytis gamintojo nustatytos koncentracijos ir poveikio trukmės. Vien tik trumpai apipurkšti purviną bato padą nepakanka.
Iki valymo ir dezinfekavimo medžioklėje avėtus batus geriausia laikyti atskirame sandariame plastikiniame maiše arba lengvai plaunamoje dėžėje. Su jais nereikėtų vaikščioti namuose, kieme, kitoje medžioklės vietoje ar kiaulių laikymo vietoje.
Automobilis
Jeigu automobilis važiavo miško keliais, laukais ar vietomis, kur galėjo būti šernų kraujo, išskyrų arba gaišenos liekanų, būtina nuplauti padangas, ratlankius, ratų arkas ir, jei reikia, automobilio dugną.
Pirmiausia stipria vandens srove pašalinami purvas ir organinės medžiagos. Tik tuomet paviršiai apdorojami AKM virusą veikiančiu veterinariniu biocidu. Dezinfekavimo priemonė turi išlikti ant paviršiaus tiek laiko, kiek nurodyta jos naudojimo instrukcijoje.
Jeigu automobiliu buvo gabenamas sumedžiotas šernas arba medžioklinis šuo, reikia išvalyti ir dezinfekuoti bagažinę, guminius kilimėlius, apsauginius užtiesalus, transportavimo talpas ir šuns narvą. Audinius bei kitus skalbiamus paviršius reikia išskalbti.
Geriausia, kad automobilis medžioklės metu liktų ant kietos dangos arba specialiai tam numatytoje stovėjimo vietoje, o sumedžiotą šerną gabentų tam paruošta transporto priemonė ar priekaba.
Medžioklės įranga
Peilius, pjūklus, vilkimo virves, plastikines dėžes, priekabas ir kitą įrangą pirmiausia reikia išvalyti nuo kraujo, riebalų, žemių bei audinių. Po to įranga nuplaunama ir dezinfekuojama AKM sukėlėją veikiančiu veterinariniu biocidu.
Krauju ar kitomis organinėmis medžiagomis užteršta įranga neturėtų būti dedama tiesiai į automobilio saloną. Jai reikėtų naudoti uždarą, lengvai plaunamą dėžę.
Drabužiai
Medžioklėje dėvėtus drabužius reikia sudėti į atskirą maišą ir išskalbti. Kol jie neišskalbti, nereikėtų jų vilkėti kitoje medžioklėje, lankantis kiaulių ūkyje ar atliekant kitus darbus, kurių metu užkratas galėtų būti perneštas į kitą teritoriją.
Po medžioklės taip pat būtina nusiplauti rankas. Jeigu buvo dorojamas šernas ar kontaktuota su krauju ir audiniais, rekomenduojama nusiprausti ir persirengti.
Medžioklinis šuo
Šuo AKM neserga, tačiau gali mechaniškai pernešti virusą ant letenų, kailio, antkaklio, liemenės ar pavadžio. Didžiausia rizika kyla, jeigu šuo kontaktavo su šernu, gaišena, krauju arba vaikščiojo stipriai užterštoje vietoje.
Po medžioklės reikia kruopščiai nuplauti šuns letenas, kojas, pilvo apačią, krūtinę ir kitas purvinas kūno vietas. Tam naudojamas vanduo ir šunims skirtas šampūnas. Iš kailio būtina pašalinti purvą, kraują ir galimas audinių liekanas.
Paviršiams skirti veterinariniai biocidai ant šuns kailio ar odos neturi būti naudojami, jeigu konkreti priemonė nėra skirta gyvūnams. Atskirai reikia nuplauti ir dezinfekuoti šuns transportavimo narvą, pavadį, antkaklį, liemenę bei kitą įrangą.
Ar reikia laukti prieš vykstant į kitus medžioklės plotus?
VMVT rekomendacijose nėra nurodytas universalus laukimo laikotarpis, po kurio automobilis, avalynė, įranga ar šuo savaime taptų saugūs. Viena ar kelios paros negali pakeisti valymo ir dezinfekavimo.
Į kitus medžioklės plotus reikėtų vykti tik tada, kai nuo automobilio, avalynės ir įrangos pašalintos visos matomos organinės liekanos, paviršiai nuplauti bei dezinfekuoti, o šuo nuplautas. Taip pat turi būti išlaikyta dezinfekavimo priemonės instrukcijoje nustatyta poveikio trukmė.
Žmonėms, kurie laiko kiaules arba lankosi kiaulių ūkiuose, reikia laikytis dar griežtesnių reikalavimų. VMVT primena, kad grįžus iš miško būtina persirengti, pasikeisti avalynę, nusiplauti rankas ir tik tada eiti į kiaulių laikymo vietą.
Kodėl neužtenka tiesiog palaukti?
Afrikinio kiaulių maro virusas yra itin atsparus aplinkos poveikiui. Ypač ilgai jis gali išlikti žemoje temperatūroje ir organinėse medžiagose – kraujyje, audiniuose, mėsoje bei gaišenose.
Ant automobilio padangų, ratų arkų, avalynės, įrankių, šuns transportavimo narvo ar kitų paviršių viruso išlikimo laikas nėra vienodas. Jis priklauso nuo temperatūros, drėgmės, saulės poveikio, paviršiaus medžiagos ir to, ar ant paviršiaus liko kraujo, žemių bei kitų organinių medžiagų.
Kraujas ir audinių liekanos virusą apsaugo. Dėl to dezinfekavimo priemonė ant purvino paviršiaus gali būti gerokai mažiau veiksminga. Pagrindinė taisyklė paprasta: pirmiausia valyti, tada plauti ir tik po to dezinfekuoti.
Šaltis viruso nesunaikina
Žema temperatūra AKM viruso nesunaikina, o padeda jam ilgiau išlikti. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija nurodo, kad virusas labai atsparus šalčiui ir ilgai išlieka kraujyje, audiniuose bei termiškai neapdorotuose kiaulienos produktuose.
Todėl žiemos šaltis, šaldymas ar užšalusi žemė negali būti laikomi dezinfekavimo priemone. Jeigu ant bato protektoriaus, automobilio padangos ar įrangos liko užkrėsto kraujo ir purvo, šaltu oru virusas gali išlikti ilgiau negu šiltomis ir sausomis sąlygomis.
Kiek laiko virusas gali išlikti dirvožemyje ir vandenyje?
AKM viruso išlikimas dirvožemyje labai priklauso nuo jo rūšies, rūgštingumo, temperatūros, drėgmės ir organinių medžiagų kiekio.
Eksperimentinėmis sąlygomis užkrečiamas virusas steriliame smėlyje išliko mažiausiai tris savaites, paplūdimio smėlyje – iki dviejų savaičių, kiemo dirvožemyje – savaitę, o pelkės grunte – tris dienas. Dviejuose tirtuose rūgščiuose miško dirvožemiuose užkrečiamo viruso aptikti nepavyko.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas miško dirvožemis savaime neutralizuoja virusą. Skirtingose vietose dirvožemio savybės labai skiriasi, todėl nustatyti vieno visoms teritorijoms tinkamo saugaus laikotarpio neįmanoma.
Vandenyje virusas taip pat gali išlikti gana ilgai. Viename tyrime 4 laipsnių temperatūroje laikytuose upės vandens mėginiuose jis išliko užkrečiamas ilgiau kaip 42 dienas. Temperatūrai kylant viruso gyvybingumas mažėjo. 15 laipsnių temperatūroje užkrečiamumas išnyko maždaug per 28 dienas, o 21 laipsnio temperatūroje – maždaug per keturiolika dienų.
Tai laboratorinio tyrimo rezultatai, todėl jų negalima laikyti universaliu terminu, tinkančiu kiekvienai upei, balai ar grioviui.
Gaišenose virusas gali išlikti labai ilgai
Šerno gaišena yra vienas svarbiausių AKM viruso šaltinių gamtoje. Virusas ilgai išlieka kraujyje, audiniuose ir kaulų čiulpuose, o puvimas nebūtinai jį greitai sunaikina.
Gaišeną gali lankyti kiti šernai, plėšrūnai, paukščiai ir vabzdžiai. Užterštą medžiagą taip pat gali išnešioti žmonės, šunys bei transporto priemonės.
Todėl radus šerno gaišeną jos negalima liesti, judinti ar savarankiškai gabenti. Prie jos negalima leisti šuns. Reikia pažymėti tikslią radimo vietą ir kuo greičiau pranešti VMVT.
Kokia temperatūra sunaikina AKM virusą?
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos techninėje informacijoje nurodoma, kad virusas inaktyvuojamas kaitinant 56 laipsnių temperatūroje 70 minučių arba 60 laipsnių temperatūroje dvidešimt minučių.
Mėsos apdorojimui taikomas griežtesnis kriterijus. Visa mėsa, įskaitant jos vidų, turi būti kaitinama ne žemesnėje kaip 70 laipsnių temperatūroje mažiausiai trisdešimt minučių.
Svarbu, kad reikiama temperatūra būtų pasiekta visame mėsos gabale, o ne tik jo paviršiuje. Trumpas apkepimas, paviršiaus nuplikymas ar rūkymas žemoje temperatūroje tokios garantijos nesuteikia.
Ar virusą sunaikina šaldymas, rūkymas ir sūdymas?
Šaldymas AKM viruso patikimai nesunaikina. Jis gali ilgai išlikti šaldytoje mėsoje, subproduktuose, kraujyje ir kaulų čiulpuose. Paprastas sūdymas, vytinimas ar šaltas rūkymas taip pat nėra greitas ir patikimas viruso sunaikinimo būdas.
Tyrimuose AKM virusas kai kuriuose vytintuose ir sūdytuose produktuose buvo aptinkamas kelias savaites ar net mėnesius. Vytintoje kiaulienos papilvėje ir nugarinėje jis išliko atitinkamai mažiausiai šešiasdešimt ir 83 dienas. Atskiruose saliamio tyrimuose virusas buvo aptinkamas pirmosiomis gamybos savaitėmis.
Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija saugiu sausojo sūdymo ir vytinimo procesu tarptautinei prekybai laiko ne trumpesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį.
Ši informacija pateikiama tik siekiant paaiškinti viruso atsparumą. AKM užsikrėtusių kiaulių ar šernų mėsa nėra skirta maistui. Užsikrėtusios skerdenos ir dėl kryžminės taršos galimai užteršta mėsa turi būti sunaikintos teisės aktų nustatyta tvarka. Medžiotojas neturi mėginti tokios mėsos nukenksminti ją verdamas, šaldydamas, rūkydamas ar sūdydamas.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
